Valstybės dovanų dalybų sąraše nėra tik kailinių žvėrelių ūkių

Dėl koronaviruso pandemijos prasidėjusios bėdos neaplenkė nė vieno žemės ūkio sektoriaus. O kailinių žvėrelių augintojai susidūrė su tokio masto krize, kokios per Nepriklausomos Lietuvos istoriją nebuvo patyrę. Deja, kartu jie susidūrė ir su valdžios abejingumu, kokio nesitikėjo.

 

Pergyveno ne vieną krizę, bet ši kitokia

Lietuvoje veikia apie 70 audinių ūkių. Tai verslas, orientuotas į eksportą, sudarantis apie 5 proc. viso šalies žemės ūkio eksporto. Pernai per Helsinkio ir Kopenhagos aukcionus lietuviai pardavė apie 1,2 mln. aukščiausios kokybės kailių.

Brangiakailių žvėrelių augintojai pergyveno ne vieną sunkmetį. Kailių produkcijos rinka yra veikiama bendrų ekonomikos dėsnių. Po pakilimų ateina atoslūgiai, sąlygoti perprodukcijos bei atitinkamai kainų kritimo. Iki šiol nebuvo atvejo, kad šio sektoriaus dalyviai prašytų valstybės pagalbos. Stiprėjo ir augo savo jėgomis. Nuo 1998 metų krizės iki 2015 metų (nepaisant tarp šių datų įsiterpusios ekonominės krizės) kailių produkcijos kiekis Lietuvoje padidėjo dešimteriopai.

Tačiau dabartinė krizė yra kitokia. Koronaviruso pandemija pasaulinę prekybą kailiais tiesiog įšaldė. Atsigavimas bus lėtas ir skausmingas, nes neparduotos produkcijos kiekiai yra susikaupę nuo praėjusių metų, sparčiai auga naujos vados žvėreliai.

„Blogiausia, kad koronavirusas atėjo prasidėjus naujam auginimo ciklui“, – keblią situaciją komentuoja Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas dr. Česlovas Tallat-Kelpša. Jeigu augintojai būtų nujautę artėjančią bėdą, būtų pakoregavę kailinių žvėrelių prieauglį.

Kai patelės vaikingos, ciklo jau nesustabdysi, reikia auginti naują vadą, o jaunikliai kasdien reikalauja vis daugiau pašaro. Būtent tai, kaip apsirūpinti pašaru, šiuo metu yra didžiausias žvėrelių augintojų rūpestis. Dabar jaunikliai tampa paaugliai, nuo liepos iki lapkričio mėnesio ūkiuose yra pagrindinės išlaidos sąnaudos.

O apyvartinių lėšų nėra. Iki liepos mėnesio įprastai būdavo parduodama 90 proc. visos praėjusių metų produkcijos, kai dabar – vos 10-15 proc.! Šiek tiek atsigauna Europos dizaineriai, po pusmečio galimai atsibus ir pagrindinis pirkėjas – Kinija, tačiau tą pusmetį kažkaip reikia išgyventi.

Gegužės mėnesį priėmėme rezoliuciją

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) dar gegužės mėnesį raštu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) su rezoliucija, kuri gegužės 8 dieną buvo priimta ŽŪR Tarybos posėdyje apsvarsčius žemės ūkio ir kaimo verslų patiriamus nuostolius dėl karantino, paskelbto koronaviruso plitimui suvaldyti.

Sprendėjų dėmesys rezoliucijoje, be kita ko, buvo atkreiptas ir į žvėrininkystės sektorių: „Dėl COVID-19 protrūkio kailinės žvėrininkystės sektoriuje kailių prekyba praktiškai sustojo: visi planuoti aukcionų pardavimai dėl kelionių draudimų atšaukti, o tai reiškia, kad ūkininkų pajamos sumažėjo 100 proc. Paprastai nuo sausio iki balandžio mėnesio būdavo parduodama apie 30 proc. metinės produkcijos, todėl ūkiai susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu“.

Buvo išsakytas sektoriaus dalyvių prašymas valdžiai tobulinti bankinius ir finansinius instrumentus praplečiant vartojimo kreditui tinkamų išlaidų sąrašą, įtraukiant pašarus, žaliavas.

Tarp kitų ŽŪR Tarybos rezoliucijos punktų, išdėstytas prašymas parengti visiems karantino metu nukentėjusiems žemės ūkio ir kaimo verslo sektoriams paramos schemą, kurią būtų galima naudoti kilus ekstremalioms situacijoms ir ateityje.

Finansiniai instrumentai yra, bet…

Atslūgo pirmoji koronaviruso banga. Vasara persirito į antrą pusę. Ar kas nors pasikeitė žvėrininkystės ūkiuose? Anaiptol. Nuotaikos tapo dar slogesnės, jau yra ūkių, kuriems iškilusi bankroto grėsmė.

„Žmonės negali parduoti kailių, nėra ir pinigų“, – žvėrininkystės finansinę situaciją apibūdina dr. Č. Tallat-Kelpša.

Kas dėl finansinių instrumentų – teoriškai jie yra. ŽŪM pasiūlė sektoriui naudotis UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas teikiama finansų tarpininko paslauga. Deja, kaip rodo praktika, šis pagalbos instrumentas žvėrininkystės atveju neveikia!

LŽAA pirmininkas paaiškina, kur yra problema: jo atstovaujamas verslas yra nemėgstamas daugelio užsienio kapitalo komercinių bankų. Nors ūkių finansiniai rodikliai be priekaištų, bankininkai atsisako skolinti grynai dėl vidinių susitarimų ar įsitikinimų.

Asociacijos vadovui apmaudu ir pikta dėl tokios absurdiškos padėties. Jis svarsto, jog finansų inžinerijos priemonėms reikėtų aiškesnių, griežtesnių kriterijų, kurių pakaktų tinkamam pareiškėjui nustatyti. Nebereikėtų blaškytis ieškant kitos finansų institucijos, prašyti jos malonės.

Apyvartinių lėšų pavyko gauti tik juridiniams asmenims – per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Lengvatinių paskolų lubos pagrįstos atlyginimų fondu, nuolatinėmis sąnaudomis, siekia apie 10 proc. metinių lėšų poreikio. Suma kukli, tačiau, pasak dr. Č. Tallat-Kelpšos, auginimo sezoną įmonėms tai padės užbaigti.

Deja, ūkininkams INVEGA kanalas nėra tinkamas, nes jiems sunku pagrįsti veiklos sąnaudas, ūkininkai patys sau atlyginimų nemoka.

Ūkininkas: pasijautėme diskriminuojami

Arvydas Karpys žvėrininkystę puoselėja apie vienuolika metų. Tėvai švelniakailius augino 2002 metais, o 2009-aisiais į šį verslą kibo jis, jaunasis ūkininkas su dviem aukštaisiais.

„Viską pradėjome su savais pinigėliais. Statėme, augome. Prieš dešimt metų turėjome 200 patelių, o šiandien – 2 tūkstančius patelių. O kai didžiulė bėda, sudėtingas laikotarpis….“ – apmaudžiai kalba Kėdainių rajone šiuolaikišką ūkį įrengęs A. Karpys, jame dirbantis su sutuoktine, darbą suteikiantis ir keturiems samdomiems darbuotojams.

Apmaudą supras kiekvienas, nes visą laiką pelningai dirbęs ir augęs ūkis tuo metu, kai prireikė pagalbos, visur atsimuša kaip į sieną. Su ištikimu savo klientu, kurio sąskaitos istorija kaip ant delno, bankas nesileidžia į kalbas dėl kredito žvėrininkystės verslui. „Pasijutau diskriminuojamas“, – sako žvėrelių augintojas, pirmą kartą susidūręs su požiūriu, kad verslas yra skirstomas į atskiras lentynėles.

Tai nebuvo vienintelis mėginimas ieškant galimybės gauti apyvartinių lėšų. Nuvylė ūkininką ir kreditų unijos. Paaiškėjo, kad joms neįdomi netgi 90 proc. valstybės garantija (Žemės ūkio paskolų garantijų fondo) – kreditų unijos pageidauja, kad paskola būtų 120 proc. laiduojama ūkininko turtu.

„Norint 100 tūkst. Eur paskolos, reikia įkeisti turto už 120 tūkst. Eurų. Dalis mūsų fermos statyta prieš dvejus metus pagal europinius projektus, atsiėjo apie 600 tūkst. eurų. Kreditų unijai tai nėra tinkamas turtas įkeitimui, – savo patirtimi dalijasi A. Karpys. – Reikia žemės sklypo ar kitokio nekilnojamojo turto. Labai skaudu. Valstybė sako, kad yra finansiniai instrumentai, naudokitės, bet nėra jokio įpareigojimo finansinėms įstaigoms suteikti paskolą!“

Apmaudu, nes kitos Europos šalys – subsidijuoja

ŽŪM tikina, kad neturi numylėtinių, jai visi sektoriai vienodai brangūs tarsi motinai vaikai. Tačiau realybė rodo ką kita. Į bėdą patekusiai žvėrininkystei dėmesio tenka kaip podukrai.

Atrodo, jog niekas nėra suinteresuotas tuo, kad šalyje sumažėtų alternatyvios žemės ūkio veiklos subjektų, būtų prarasta darbo vietų, įmokų į biudžetą, sumenktų eksporto vertė.

A.Karpys norėtų priminti valdžiai, kad žvėrininkystės sektoriaus dalyviai sumoka visus mokesčius, sunaudoja vietines žaliavas – šalutinius produktus, kurios niekam daugiau netinka, tik utilizavimui. Jie sukuria pridėtinę vertę, sukuria vidaus vartojimą – perka įrengimus, kita.

Dabar svarbiausia išlaikyti veislines bandas, kurios kainuoja kosminius pinigus. Pralaukti sunkmetį. O po dvejų metų galima būtų startuoti su nauja jėga, užimti kitų Europos šalių prarastas pozicijas.

Kitose ES šalyse, kuriose yra stiprūs žvėrelių augintojai, kaip tik ir taip ir daroma. Valstybines subsidijas gavo danai, norvegai, olandai, suomiai…

Deja, Lietuvoje žvėrininkystei subsidijavimas nėra prieinamas, sunkiai pasiekiamas ir skolinimasis. Ateities konkurencijos pozicijos yra prarandamos.

LŽAA vadovas dr. Č. Tallat-Kelpša KRK ne kartą yra išsakęs poziciją, kad Lietuvoje turėtų būti parengta visiems vieninga valstybės paramos schema, nukentėjusio ūkio kriterijai. Deja, kol kas ši mintis reikiamo atgarsio nesulaukia.

Vis dėlto ŽŪM žada šią savaitę aptarti dar vieną finansinę priemonę sektoriui – de minimis pagalbą. Ji būtų kukli, tačiau šiandien šoką patiriantiems žvėrininkystės ūkiams svarbi yra kiekviena galimybė.