NaujienosPolitika

Valstybės valdomos veislininkystės įmonės: nei pirmyn, nei atgal

104Peržiūrų

Atsisakyti nebūdingų komercinių paslaugų bei mažų įmonių, kurių funkcijas gali atlikti kiti rinkos subjektai – tai šios Vyriausybės nuostata, pagrįsta tarptautine praktika bei logika; tai rekomendavo ir Ekonominės bendrijos ir plėtros organizacija. Nuostatą palaiko ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR). Tačiau atėjus sprendimų laikui, iškyla įvairiausių kliūčių. LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje trečiadienį audringai buvo aptariamas ūkinių gyvūnų veislininkystės įmonių likimas.

Esamą situaciją pristatė žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, jam talkino viceministras Evaldas Gustas, ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė dr. Virginija Žoštautienė, Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas dr. Arūnas Šileika.

Posėdyje dalyvavo LR ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas, direktorius Sigitas Dimaitis.

Pokyčiai jau prasidėjo

Kaip pastebi LR ŽŪR vicepirmininkas A. Baravykas, veislininkystė nėra savarankiška gyvulininkystės šaka. Tai savaime suprantama, tačiau nuo sovietinių laikų paveldėta valstybinių veislininkystės įmonių sistema suformavo šiek tiek iškreiptą situaciją.

Pokyčiai jau prasidėjo. Įgyvendinant ES reglamentą bei Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymą, nuo šių metų veisimo organizacijoms suteikti įgaliojimai veikti savarankiškai. Dabar jos pačios ne tik sudaro veisimo programas, bet ir numato, ar joms įgyvendinti reikalingi produktyvumo tyrimai arba genetinis vertinimas bei nustato tyrimų metodiką. Šią veiklą jos gali vykdyti pačios ar pirkti paslaugą iš leidimus tam turinčių įmonių. Pagal Pagalbos veislininkystei taisykles, veislininkystės paslaugas (produktyvumo tyrimą, genetinį vertinimą) valstybė gali finansuoti iki 70 proc., kitą dalį turi prisidėti pats augintojas

Vyriausybei pritarus, ŽŪM inicijavo institucines-struktūrines pertvarkas. Pernai rudenį reorganizuota Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (VGVPT). Su politikos formavimu susijusias jos funkcijas vykdo ŽŪM, o ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą perėmė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Čia tarnybinio kaitumo būdu perėjo dirbti dalis reorganizuotos VGVPT specialistų: vienas jų dirba VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriuje, o devyni inspektoriai – teritoriniuose padaliniuose. Nuo rugpjūčio VMVT ketina įsteigti Veislininkystės skyrių.

Siūlytą kelią – išpeikė

Diskusijos, ką daryti su valstybės valdomomis veislininkystės įmonėmis, vyksta seniai, ypač pagyvėjo 2015-2017 m.

2017 metų pabaigoje ŽŪM parengė Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo projektą: siūlyta tokias įmones lengvatinėmis sąlygomis leisti privatizuoti paslaugų gavėjams – į kooperatyvus susibūrusiems ūkininkams. Už tokį kelią pasisakė aukštieji politikai, ne viena veisėjų asociacija.

Tačiau tam nepritarė Teisingumo, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Jų teigimu, tai prieštarautų Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinai, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai negali būti pateisinamas konkrečios asmenų grupės (kooperatinių bendrovių) interesais.

Todėl bendroves nutarta privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Dabar sąraše – trys įmonės

Turto bankas kovo mėnesį Vyriausybei derinti pateikė patikslintą privatizavimo objektų sąrašą (projektą), į kurį siūloma įtraukti tris bendroves: UAB „Panevėžio veislininkystė“, UAB „Šilutės veislininkystė“ ir AB „Kiaulių veislininkystė“.

AB „Lietuvos veislininkystė“ į nutarimo projektą nėra įtraukta motyvuojant tuo, kad šį bendrovė užima ne mažiau kaip trečdalį rinkos tiekdama bulių spermą, sumažina paslaugos monopolizacijos grėsmę bei su tuo susijusį galimą nepagrįstą kainų didėjimą.

Be to, palaikomas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų (LMGAGA) siūlymas UAB „Šilutės veislininkystė“ privatizavimą atidėti iki 2020 m., nes ši bendrovė vienintelė vykdo mėsinių veislių bulių reproduktorių produktyvumo tyrimus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei buliukų vertinimus pagal individualias savybes, turi leidimą šioms paslaugoms teikti bei reikiamą infrastruktūrą.

Beveik visų valstybės valdomos įmonės yra nuostolingos. Ministerija pripažįsta, kad jų veiklos palaikymas efekto neduoda. Svarsto, gal yra šių įmonių valdybų, vadovų kaltės.

Valstybės valdomos bendrovės

Panevėžio veislininkystė“: įstatinis kapitalas 160,8 tūkst. Eur, valstybei priklauso 97,9 proc. akcijų. 2018 m. bendrovė gavo 31,8 tūkst. Eur grynojo pelno, tačiau 2017 m. patyrė 102 tūkst. Eur nuostolį, todėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo nutarta sumažinti įstatinį kapitalą 55 999,87 Eur, kad būtų atkurtas nuosavo kapitalo ir įstatinio kapitalo santykis.

Bendrovė neįgyvendina jokių valstybės pavestų  funkcijų. Rengia veislininkystės parodas, vykdo galvijų karantiną ir tarpininkavimo paslaugas, kurios sudaro didžiąją dalį bendrovės gaunamų pajamų. Bendrovė dividendų valstybei nemoka, nes finansinė padėtis nėra stabili:

 „Šilutės veislininkystė“: įstatinis kapitalas 614,6 tūkst. Eur, valstybei priklauso 96,5 proc. akcijų. Praėję metai buvo nuostolingi – 134,8 tūkst. Eur grynojo nuostolio, kai ankstesniais metais gauta 8,7 tūkst. Eur pelno. Pokytį lėmė 40 proc. mažesnės dotacijos: pernai bendrovė gavo 216 tūkst. Eur, 2017 m. – 364,5 tūkst. Eur dotacijų.

Bendrovė vykdo mėsinių veislinių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Taip pat užsiima galvijų auginimu, prekyba ir paslaugų teikimu. 2015 m. įgyvendino 577,8 tūkst. Eur vertės investicinį projektą, pagal kurį modernizavo bulides.

Kiaulių veislininkystė“ (įregistruota 2013 m. pabaigoje nuo AB „Lietuvos veislininkystė“ atskyrus Kiaulininkystės skyrių): įstatinis kapitalas 1298 tūkst. Eur, valstybei priklauso 98,95 proc. akcijų. Pernai iš veiklos įmonė gavo 674 tūkst. Eur pajamų; dotacijos pagal paramos priemones siekė 173 tūkst. Eur. Veikla nuostolinga – pernai 153,8 tūkst eur grynojo nuostolio.

Bendrovė vykdo veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę, kontrolinį penėjimą ir įvertinimą, apmokama iki 70 proc. išlaidų AB „Kiaulių veislininkystė“ už kiaulių produktyvumo kontrolę. Taip pat užsiima komercinių kiaulių auginimu, skerdimu, skerdenų pardavimu, kuilių spermos pardavimu. Iš šios veiklos pernai uždirbo

Lietuvos veislininkystė“: įstatinis kapitalas 1206,3 tūkst. Eur, valstybei priklauso 98,95 proc. akcijų. Veikla pelninga. Pernai gauta 110,3 tūkst. grynojo pelno.

Pagrindinis bendrovės veiklos objektas yra veislinių bulių ir kuilių reproduktorių išauginimas, bulių įvertinimas pagal produktyvumą ir kitus funkcinius požymius ir įvertintų bulių kuo platesnis panaudojimas Lietuvos galvijų bandai gerinti. 2018 m. buvo įvertinti 7, 2017 m. – 6, 2016 m. – 15 bulių; pajamos už bulių vertinimą atitinkamai sudarė vos 2,3-5,7 proc. visų bendrovės pajamų.

Seimo komitete – pirtis

KRK posėdyje ŽŪM atstovų laukė pirtis. Jie buvo kaltinami dėl to, kad negynė ūkininkų pozicijos, kad įmones greituoju būdu įtraukė į privatizavimo konvejerį. Nuogąstavo, kad tai gali būti ne privatizavimas, o prichvatizavimas. O kas bus su kiaulininkyste, galvijininkyste? Šiandien privatizuosime, o po dešimties metų gailėsimės? Komiteto nariai kalbėjo apie valstybinį požiūrį bei strategiją, kurios pasigenda.

Atsakydama į siūlymus stabdyti įmonių privatizavimą, V. Žoštautienė pirštu rodė į veisėjų asociacijas: nors diskusijos vyksta, jos tarpusavyje nesutaria nė dėl vienos įmonės ir nepateikia jokių argumentų, su kuriais ŽŪM savo ruožtu galėtų eiti į Vyriausybės pasitarimus, pateikti motyvus, kodėl reikėtų atidėti privatizavimą.

ŽŪM skyriaus vedėjas siūlė nesureikšminti privatizavimui siūlomų įmonių reikšmės rinkoje. Antai „Panevėžio veislininkystė“ teikia karantinavimo paslaugą, bet ja pasinaudojo tik 6 proc. visų „keliaujančių“ gyvulių. Juk be to, dar yra 12 karantinavimo centrų (VMVT).

„Valstybė kišosi – sakydavo, blogai. Taisykles dabar nustato pačios asociacijos kaip visame pasaulyje“, – A.Šileika stebisi, kad priekaištams nėra galo.

LR ŽŪR palaiko ministeriją

Politikams buvo netikėta, kad LR ŽŪR šįkart ministeriją palaiko. Vieninga nuomonė buvo priimta Tarybos posėdyje.

E.Gedgaudas įstatymų leidėjams patvirtino, kad ŽŪM rimtai gilinosi į veislininkystės situaciją, buvo užklausos, auditai ir pan. “Jei pakeltumėt analizes, jau prieš dešimt metų buvo siūloma privatizuoti, delsimas valstybei kainavo. Nuo kai kurių įmonių prarandame du milijonus eurų per metus. Valstybė įdeda pinigus ir jų neatgauna, – teigė jis, tvirtindamas, kad valstybinis monopolis rinkai nieko gero neduoda, yra pažeidžiama Konstitucija. – Tragedija ta, kad per stabdymus negalėjome sukurti  stiprių asociacijų, todėl iniciatyvos stabdyti nereikia. Asociacijos sustiprės ir eis teisinga linkme“.

LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas antrino: „Konfliktas tarp valstybinio ir privataus sektoriaus – senas, gilus. Rinka išspręs. Galime kišti pinigų į tą sritį, kaip įkurtume žigulių stotį tikėdamiesi, kad visi dar važinės žiguliais…“

Dar viena pauzė

KRK vis dėlto nutarė inicijuoti dar vieną pauzę. Komitetas kreipsis į specialiąsias tarnybas dėl visų ŽŪM valdomų įmonių privatizavimo, prašys pateikti antikorupcinį vertinimą. Be to, veisėjų asociacijų paprašyta pateikti savo požiūrį į numatomas privatizuoti bendroves: kokios jų funkcijos yra išskirtinės, ko neatlieka komercinės įmonės.

Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.

X