ŽŪR Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitetas (VGVK) saulėtą kovo 22 d. nagrinėjo daug svarbių klausimų, bet vienas priminė garsųjį posakį: „Laikas akmenis mėtyti ir laikas juos rinkti“. Tikėkimės, kad šis atvejis bus pamokantis valdininkams, kurie pamanys, kad sprendimus galima priimti ignoruojant savivaldos organizacijas.
Teismas patenkino ūkininkų ieškinį
Klausimą dėl LR Aplinkos ministro 2018.10.31 d. įsakymo Nr. 3D-779, kurio Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija (LVTAA) pripažįstama kaip veislininkystės institucija, pripažinimo kaip prieštaraujantį teisės aktams, pristatė prof. dr. Artūras Stimbirys, LKŽTAD pirmininkas.
Šis klausimas skaudžiai palies Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėją Arūną Šileiką. Priminsime, kad šis valdininkas 2018 – ųjų pabaigoje VGVK nariams net nesiteikė paaiškinti skandalingų aplinkybių dėl LVTAA ir Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos (EMGAA) pripažinimo veislininkystės institucijomis. Šiame procese iš pradžių tiesiogiai, o po to netiesiogiai dalyvavo būtent A. Šileika. Iš pradžių kaip Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie ŽŪM viršininko pavaduotojas, o vėliau – kaip ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas. Išsamiau apie šį skandalingą atvejį rašė „Valstiečių laikraštis“ 2019 01 07 Str. „Kas pakišo kiaulę viceministrui?
http://valstietis.lt/naujienos/ukininku-zinios/kas-pakiso-kiaule-eksministrui/2/
Straipsnyje buvo rašyta, kad ŽŪR narė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti minėtą žemės ūkio ministro įsakymą dėl EMGAA pripažinimo veislininkystės institucija. Neseniai teismas organizacijos ieškinį patenkino. Be kita ko, šiame posėdyje LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis perdavė asociacijos kreipimąsi dėl nepasitikėjimo A.Šileika ir prašė kad ŽŪR kreiptųsi į ŽŪM, Seimo Kaimo reikalų komitetą bei Premjerą dėl A.Šileikos nušalinimo nuo klausimų, susijusių su mėsinių galvijų sektoriumi.
VGVK posėdyje dalyvavęs ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis informavo, kad ŽŪR taryba jau kreipėsi į ŽŪM dėl šio tarnautojo veiksmų įvertinimo, prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertinti ir nubausti kaltuosius. VGVK nariai nusprendė palaukti ŽŪM atsakymo ir tada priimti galutinį sprendimą.
Nerimas dėl veterinarijos gydytojų ateities
Visi žino apie nerimą keliantį veterinarijos gydytojų, dirbančių žemės ūkyje, trūkumą. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu vidutinis veterinarijos gydytojų amžius pasiekė 53 metus, taigi jeigu šios profesijos specialistams nebus sudarytos tinkamos sąlygos, jau po dešimtmečio ar net anksčiau šioje srityje kils jau neišsprendžiamų problemų. Dėl itin komplikuoto jaunųjų veterinarijos gydytojų rėmimo į VGVK su pasiūlymais kreipėsi Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas. Pasak profesoriaus, prieita pavojinga riba, todėl reikia imtis neatidėliotinų priemonių ir veterinarijos gydytojų organizacija tikisi ŽŪR tarpininkavimo, palaikymo kreipiantis į ŽŪM.
„Pagal ES KPP 2014-2020 m. priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ veterinarijos gydytojai teoriškai lyg ir galėtų gauti paramą. Du veterinarijos gydytojai pabandė, sumokėjo po 1500 EUR už projektų paruošimą, tačiau negalėjo surinkti minimalaus balų skaičiaus. Išsiaiškinome priežastis – veterinarijos gydytojas gali sukurti darbo vietą tik sau, todėl negauna papildomų balų. Dėl šios priežasties juos nesunkiai aplenkia kitų profesijų atstovai. Akivaizdu, kad jeigu ši tvarka nebus pakeista – veterinarijos gydytojai negalės tikėtis ES paramos“, – aiškino V.Bižokas.
ŽŪM teisininkai atliko tyrimą ir pateikė pasiūlymus – kaip reikėtų pakeisti nustatytą balų skaičiavimo tvarką, kad veterinarijos gydytojai galėtų pretenduoti į ES ir valstybės paramą. Pasiūlymai bus pateikti valstybės institucijoms.
Kaip efektyviau panaudoti paramą veislininkystei
VGVK pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas pristatė klausimą dėl paramos veislininkystei lėšų skyrimo bei dėl lėšų, skirtų veislininkystės parodoms rengti. Priminsime, kad 2019 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros skatinimo programos priemonei „Parama veislininkystei“ įgyvendinti skirtų lėšų detalios išlaidų sąmatos pagal veiklos kryptis patvirtinimo 2019 kovo 12 d. numatyta 200 tūkst. EUR skirti ūkinių gyvūnų kilmės knygoms rengti ir tvarkyti, 3 007 tūkst. EUR skirta gyvulių genetinės kokybės arba produktyvumo tyrimams atlikti ir 150 tūkst. EUR – konkursams, organizuoti ir dalyvauti konkursuose, prekybos mugėse ir parodose.
VGVK nutarė dėl parodų finansavimo kreiptis ne kiekvienai asociacijai savarankiškai, bet per ŽŪR ir gavus paramą VGVK ją paskirstyti asociacijoms.
