Spalio 26 d. Raseinių technologijos ir verslo mokykloje Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija (LKŽTAD) ir LR Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) surengė Lietuvos veislinių triušių parodą. Atidarant parodą dalyvavo Seimo pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Raseinių rajono meras Andrius Bautronis ir LR ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjas Arūnas Kaučikas.
Draugija teikia patikimą informaciją
Primename, kad Raseiniuose surengta ne bet kokių, bet būtent veislinių triušių paroda, kurios iniciatoriai LKŽTAD. Taigi šios draugijos parodose galima gauti patikimą informaciją apie triušių veisles, apie triušių auginimą, priežiūrą, sužinoti apie mokslo ir praktinius pasiekimus triušininkystėje.
Pasak LKŽTAD vadovaujančio LSMU Veterinarijos akademijos prof. dr. Artūro Stimbirio, draugijos veikloje šiuo metu yra apie 50 narių, kurie iš viso augina 5,8 tūkst. 13 veislių triušių.
Parodoje Raseiniuose 12 veislių 102 savo augintinius demonstravo triušių augintojai iš Trakų, Ukmergės, Šiaulių, Kėdainių, Kauno, Biržų, Alytaus ir kitų rajonų.
Pasak LR ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vedėjo Arūno Kaučiko, triušininkystė tradiciškai ūkininkaujantiems gali būti papildoma verslo šaka.
„Ši šaka nereikalauja itin didelių investicijų, tačiau reikia daug kantrybės, daug žinių, o kaip tik tokiose parodose, arba dalyvaujant draugijos veikloje jų ir galima gauti“, – atidarant parodą sakė A.Kaučikas.
Maloni staigmena – paaiškėjo, kad parodą atidaręs Raseinių rajono meras A.Bautronis pats augina triušius: „Džiaugiuosi, kad organizatoriai parodai pasirinko Raseinius. Tikiuosi, kad liga, kuria „suserga“ pradedantys triušininkai, užsikrės ir Raseinių rajono ūkininkai“.
Seimo pirmininko pavaduotojas A.Nekrošius prie triušių auginimo prisidėjo vaikystėje talkindamas savo seneliui. Parlamentaras išklausė triušių augintojų pageidavimus – valstybė galėtų šiek tiek prisidėti populiarindama šį papildomą verslą kaime.
Už konkrečių triušių veislių populiarinimą parodos dalyviams nugalėtojams buvo įteikti prizai – LKŽTAD taurės ir LR Žemės ūkio ministro pasirašyti padėkos raštai.
Ne tik vadovauja, bet ir augina
Pirmą kartą prof. A.Stimbirys triušių auginimu susidomėjo būdamas 11-12 metų paauglys, dar sovietiniais laikais. Augino vadinamuosius „vietinių“ veislių triušius.
„Kolega Veterinarijos akademijos dėstytojas Paulius Matusevičius, beje, dėstęs būtent triušininkystę, buvo pats LKŽTAD narys ir paragino į draugiją stoti mane. Taip ir padariau berods 1996 – aisiais ir kartu su kitais pradėjome jau profesionaliai domėtis veisline triušininkyste“, – pasakojo A.Stimbirys.
Šiuo metu A.Stimbirys augina beveik šimtą mėsinių Kalifornijos veislės ir kailinių Reksų veislės triušių. Kaip sugeba surasti laiko dėstyti ir auginti tiek triušių?
„Nesuspėčiau. Talkina mano tėvas, „įdarbinau“ žmoną bei sūnų ir dukrą“, – juokiasi A.Stimbirys.
Augina dėl vilnos
Tarp Lietuvoje įprastų triušių veislių išsiskyrė pūkiniai – Angoros veislės triušiai. Juos pristatė ukmergiškė Ingrida Pliopaitė – Bataitienė. Šią veislę augintoja atsivežė vieną pirmųjų – 2014 – aisiais. Šiuo metu ji augina 40 šios veislės triušių. Darbo užtenka.
Minkšti, švelnūs, pūkuoti.
„Juos reikia kirpti maždaug kas tris mėnesius. Beje, vieną triušį įmanoma nukirpti per valandą, o neretai užtrunka ir ilgiau. Iš vieno triušio gauname nuo 140 iki 250 gramų vilnos. Taigi per metus vienas triušis užaugina vilnos megztukui“, – sakė I.Pliopaitė – Bataitienė.
Parodoje augintoja pademonstravo, kaip šių gražuolių vilną karšia ir verpia. Reikia mokėti, nes karšyklos ir verpyklos tokių darbų atsisako – šių triušių plaukas tuščiaviduris, neturi vadinamųjų šakelių, kokias turi avies vilna, be to, labai greitai įsielektrina, todėl verpti sunku.
Kuo triušio vilna išskirtinė?
„Vilna labai švelni, mezginiai „nekanda“. Be to, iš triušio vilnos suverptų siūlų numegztas mezginys net šešis kartus šiltesnis, lyginant, pavyzdžiui, su avies vilna“, – sako I.Pliopaitė-Bataitienė.
Heterozės efektas
Per šimtą Naujosios Zelandijos raudonųjų ir Meklenburgo dėmėtųjų veislių triušius Trakų rajone augina Rasa Griežė.
Augintojai triušininkystė yra papildomas verslas, o gal net pomėgis.
„Auginu tik veislinius triušius. Planuojantiems triušius auginti mėsai verta pirkti kelių veislių triušius pas veisėjus, tada juos mišrinti ir auginti. Kodėl? Todėl, kad yra toks vadinamasis heterozės efektas – pirmieji mišrūnai auga greičiau ir užauga didesni už tėvus“, – aiškino R.Griežė.
Šis pomėgis reikalauja daug laiko ir kantrybės, reikia su augintiniais dažnai bendrauti. Jie pažįsta savo šeimininkus. Ateini – ir matai, kad jie jau laukia. Yra elgesio požymiai pagal veislę, bet pastebėjau, kad kiekvienas triušis turi ir skirtingą charakterį“, – pasakojo R.Griežė.