Naujienos

Vengiama atsakomybės, ar stokojama kompetencijos?

Spalio 26 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) posėdis, kuriame dalyvavo Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas Sigitas Dimaitis ir Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas.

Kaip pabrėžė posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, ministerija nori pasitelkti mokslo tarybą bendram darbui priimant sprendimus gyvulininkystės srityje. „Problemų turime. Neseniai teko lankytis Lenkijoje. Matant, kokį gyvulininkystės lygį yra pasiekę lenkai, skaudu darosi dėl Lietuvos“, – kalbėjo ministras.

Posėdyje buvo pristatytos rekomendacijos gyvulininkystės plėtrai. Buvo pastebėta, kad šios rekomendacijos yra parankinis dokumentas rengiant naujos programos priemones. Kaip pastebėjo Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, dėl gyvulininkystės plėtros ministerija sulaukia skirtingų pasiūlymų, todėl labai pasigendama mokslo institucijų išvadų. R. Krasuckis iškėlė gyvulininkystės srityje vis didėjantį neaiškumą. Siekiant mažinti gyvulininkystės poveikį aplinkai, atsiranda reikalavimai mažinti mėšlo, anglies dvideginio išmetimus. R. Krasuckio teigimu, visai neaišku, kaip ir kokiais duomenimis vadovaujantis skaičiuojamas gyvulininkystės poveikis aplinkai, nes pastaruoju metu šalyje galvijų skaičius yra sumažėjęs. Ministerija šioje srityje tikisi sulaukti mokslininkų išvadų.

Ministras B. Markauskas iškėlė klausimą dėl išmokų nebelaikantiems gyvulių. ES reikalavimai įpareigoja Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą už bulius ir karves žindenes mokėti ir gyvulių nebelaikantiems ūkininkams, tačiau tokia nuostata kelia žemdirbių pasipiktinimą. Nors, kaip teigė ministras, įsakymas dėl šių išmokų parengtas ir jau guli ant jo darbo stalo, bet jis jo neskuba pasirašyti, nors nepasirašymas yra ES teisės pažeidimas.

Daug diskusijų sukėlė siūlymas juodmargius galvijus, pasiekusius 93,75 proc. holšteinų kraujo, pervadinti į Lietuvos juodmargius holšteinus su atskiru veislės kodu. Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija Žemės ūkio ministerijai yra pateikusi prašymą pripažinti numatomą įgyvendinti naujai kuriamos galvijų veislės selekcinę programą ir pageidavimą sukurti naują – Lietuvos juodmargių holšteinų veislę. Žemės ūkio ministerija kreipėsi į ŽŪMT, prašydama išaiškinti, ar asociacijos prašymą įmanoma patenkinti.

Pateiktos nuomonės išsiskyrė. Vieni palaikė Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos prašymą, kiti pasigedo argumentuotų ir moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų. Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas dr. Edmundas Gedgaudas teiginius, kad galima įregistruoti naują galvijų veislę, pavadino posėdžio dalyvių klaidinimu. „Nekurtos veisles ,,pripažinimas” neatitinka nei zootechninių, nei teisinių, nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos reikalavimų, kuri buvo priimta 1998 m. Toks neteisėtas pripažinimas pažeistų veisėjų, dirbančių su Holšteinais, interesus, trukdytų selekcijos programai, užkirstų veislinių gyvulių prekybą. Be to, negalime pamiršti, kad esame ES nariai ir privalome laikytis ES teisės aktų. Holšteinų galvijų prekinis ženklas garantuoja šių galvijų augintojams verslo sėkmę ir geras pajamas. Tokios veislės kaip Lietuvos holšteinai pasaulyje nėra, todėl nėra jokių teisinių galimybių tenkinti Lietuvos juodmargių augintojų asociacijos prašymą“ – sakė dr. E. Gedgaudas.

ŽŪMT rekomendavo sukurti darbo grupę, vadovaujamą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų, kuri iki gruodžio 20 d. išanalizuotų faktus, išsiaiškintų, ar jų pakanka, ir dėl Lietuvos juodmargių Holšteino veislės registravimo pateiktų išvadas Žemės ūkio ministerijai.

„Bendraujant su Europos Holšteinų asociacijos atstovais, Lietuvos Holšteinų veislės pripažinimas būtų grubus Europos teisės aktų pažeidimas ir didelė tikimybė, kad dėl to Lietuva atsidurtų teisme. Įdomu, kas tokiu atveju bus atsakingas už pasekmes? Šiuo klausimu kompetentinga institucija yra Žemės ūkio ministerija, kuri pripažįsta veislininkystės institucijas, vadovaudamasi ES ir Lietuvos teisės aktais. Todėl Žemės ūkio mokslo tarybai „nuleistas” klausimas priimti sprendimą dėl Lietuvos Holšteinų veislės pripažinimo, atsižvelgiant į šios Tarybos darbo reglamentą, nėra jos kompetencijos ribose” – situaciją komentuoja Žemės ūkio rūmų l. e. p. pirmininkas ir Žemės ūkio mokslo tarybos narys Sigitas Dimaitis.

X