Europos Sąjungai (ES) priklausančių Centrinės ir Rytų Europos šalių atstovai į Vilnių atvyksta, kaip į patikimų ir gerų bičiulių namus. Taip nutiko ir šių metų gruodžio 5 ir 6 d., kai LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) iniciatyva Vilniuje buvo surengta tarptautinė konferencija „Bendroji žemės ūkio politika – žemdirbių patirtis ir lūkesčiai“.
Konferencijoje dalyvavo Trijų jūrų regiono šalių žemės ūkio rūmų ir žemdirbių savivaldos organizacijų iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Latvijos, Estijos ir Bulgarijos atstovai.
„NE“ dviejų greičių politikai
Tarptautinę konferenciją atidaręs LR Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus priminė, kad kova dėl lygių konkurencijos sąlygų bendrojoje ES rinkoje tęsiasi. Ar BŽŪP tikrai yra bendroji? Toks retorinis klausimas nuskambėjo įpusėjus diskusijai. Nė vienas konferencijos dalyvis negalėjo į šį klausimą atsakyti teigiamai. Tačiau 2004 – aisiais ir vėliau į ES įstojusių šalių atstovai sakė turintys vilčių ir imasi konkrečių veiksmų, kad į šį klausimą būtų galima kuo greičiau atsakyti teigiamai.
„Deja, vis dar laikomasi dviejų greičių BŽŪP – jaučiame skirtumą tarp 15 senųjų šalių ir 12 naujųjų, nors mes nuolat primename, kad negali būti tokio skirstymo vienoje rinkoje. Tačiau jau formuojasi naujas požiūris, juk tikrai nėra ir negali būti argumentų, kad vienoms šalims gali būti skiriama daugiau paramos, o kitoms – mažiau“, – sakė A.Svitojus.
LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė: „Konkurencinės sąlygos visoje ES rinkoje turi būti vienodos ir niekas negali pagrįsti, kad taip neturėtų būti. Gerai, kad naujosios ES narės vis dažniau sugeba susitarti dėl siekių, elgtis vieningiau nei elgdavosi anksčiau“.
Konferencijoje dalyvavęs Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Imanas Bootas (Iman Boot) sakė, kad nors ir nuo 2021 – ųjų bus fiksuotas tiesioginių išmokų (TI) dydis kiekvienai šaliai, tačiau kiekviena šalis turės daugiau galimybių pakeisti susidariusią padėtį, t.y. turės daugiau galimybių ES paramą perskirstyti.
Ūkininkų protestai
LR Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas konferencijos dalyviams priminė apie paskutinių savaičių įvykius: „Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse žemdirbiai rengia protesto akcijas, kuriomis jie nori parodyti ne savo išskirtinumą, bet žemės ūkio sektorius svarbą ir reikšmę kiekvienos šalies ekonominiame gyvenime“.
Pasak konferencijoje dalyvavusio Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovo Imano Booto, EK suvokia, kodėl ūkininkai kai kuriose ES šalyse rengia protesto akcijas: „Viena iš priežasčių – ūkininkai jaučiasi nepakankamai įvertinti, visuomenė ne visada ir ne visose šalyse suvokia, kiek žemės ūkis yra svarbus tai valstybei“.
Kokių veiksmų galime tikėtis iš EK?
Svečias pripažino, kad paramos gavimo santykis, kai 80 proc. subsidijų gauna 20 proc. ūkininkų, yra netinkamas.
„Tikroji padėtis yra dar blogesnė – turtingiesiems atitenka dar didesnė subsidijų dalis. Taip neturi būti ir tokią tvarką reikia keisti“, – be užuolankų sakė I.Bootas.
Šis aukštas pareigas EK užimančio atstovo pastebėjimas patiks ne visiems Lietuvos stambiųjų ūkių savininkams, o juk protesto akcijos organizatoriai buvo būtent jie.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėjas Darius Liutikas gal labiau svečiui, o ne konferencijos dalyviams priminė, kad Lietuva bando ieškoti teisingo santykio tarp smulkių ir stambių ūkių: „Ieškome būdų, kad tokie ūkiai sugyventų, surastų galimybių išlikti rinkoje ir vieni, ir kiti“.
Perdėto reguliavimo atsisakys
Priminsime, kad EK atstovo I.Booto didelė darbo dalis Briuselyje yra susijusi su ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos formavimu. Taigi svečias kalbėjo ne tik apie oficialias naujienas, bet ir pateikė informacijos apie svarbias vykstančias diskusijas dėl planuojamų galiojančios tvarkos pakeitimų.
„BŽŪP reforma buvo patvirtinta prieš pusantrų metų ir joje yra reikšmingų pakeitimų. Kodėl jų prireikė? Todėl, kad iki šiol galiojanti BŽŪP buvo per daug sudėtinga. Pavyzdžiui, ūkininkams buvo sunku prisitaikyti prie žalinimo reikalavimų. Nusprendėme atsisakyti idėjos daug ką reguliuoti iš Briuselio. Nuspręsta suteikti daugiau galimybių valstybėms pačioms nuspręsti ir pasirinkti joms svarbiausius aspektus. Žinoma, šalių sprendimai privalės atitikti pagrindinius ES reikalavimus ir teisės aktus“, – sakė I.Bootas.
Tačiau kiekvienoje šalyje padėtis skirtinga, todėl EK ir sieks šalims suteikti daugiau galimybių imtis savarankiškų sprendimų. EK šiuos sprendimus tvirtins ir tikrins, kontroliuos, kaip jie vykdomi ir kokie gaunami rezultatai. Tačiau ar EK sugebės įsigilinti į kiekvienos šalies specifines problemas?
„EK renka statistinę informaciją apie padėtį kiekvienoje šalyje ir galės vertinti ar konkreti šalis pasirinko veiksmingas priemones. Po to EK kontroliuos, kaip šalys vykdo jau patvirtintas priemones“, – sakė I.Bootas.
O jeigu rezultatai bus prasti? Apie tai kol kas nekalbama.
Daugiau savarankiškumo
Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse mokesčių mokėtojai vis dažniau kritikuoja valdžią dėl žemės ūkio finansavimo ir Europos Parlamentas bei Europos Komisija yra priversti reaguoti.
„Girdime priekaištus – štai per metus ES žemės ūkis gauna 55 mlrd. EUR paramos, o kodėl prasti rezultatai? Žemės ūkio srityje produktyvumas ne toks, kokio tikimasi, produktų kainos neretai nekonkurencingos, žemės ūkio poveikis klimato atšilimui lieka itin ženklus, nepavyksta išsaugoti biologinės įvairovės. Be to, vartotojai reikalauja aukštesnės maisto produktų kokybės“, – neglostydamas ūkininkų kalbėjo I.Bootas.
Pasak svečio, ES rinkoje maisto produktų užtenka, tačiau vis labiau kyla sveikatos problemų. Žmonės maitinasi nesveikai, sparčiai bręsta nutukimo problema. Kokį vaidmenį čia gali vaidinti žemės ūkis?
„Turėkite galvoje, kad ir šioje srityje netolimoje ateityje bus pasikeitimų ir jiems verta ruoštis. Kaip? Ruoškitės vienus produktus pakeisti kitais“, – patarė I.Bootas.
Vieni pralobo, o kitiems liko paramos trupiniai
Konferencija Vilniuje buvo neįprastinė, nes konferencijos dalyviai ne tik perskaitė savo pranešimus, pateikė atstovaujamų organizacijų nuomones, bet buvo surengtos net dvi diskusijos, kuriose dalyvavo ne tik svečiai iš 8 šalių, bet ir gausiai susirinkę lietuviai ūkininkai, LR ŽŪR nariai, rajonų savivaldybių Žemės ūkio skyrių vadovai ir atstovai bei LR ŽŪR savivaldos organizatoriai rajonuose bei itin gausiai dalyvavę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nariai.
Diskusijoje apie ES BŽŪP reformą, daugiametės finansinės programos projektą dalyvavo I.Bootas, LAEI direktorė Rasa Melnikienė, LJŪJS pirmininkas ir LR ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas bei ŽŪM atstovas D.Liutikas.
„Per 10 metų jaunųjų ūkininkų sumažėjo 22 tūkst., o šiuo metu yra per 18 tūkst., taigi jaunųjų ūkininkų sumažėjo daugiau nei perpus. Tai yra ir BŽŪP Lietuvoje rezultatas“, – padarė išvadą V.Buivydas.
Kodėl taip nutiko?
„Todėl, kad per 80 proc. žemės ūkiui skirtos paramos pateko į stambiausių, stipriausių ūkių savininkų rankas. Jie sustiprėjo, tačiau tai ne tie ūkininkai, kurie gali padaryti Lietuvos kaimus gyvybingais. Akivaizdu, kad parama buvo skirstoma neteisingai – stambieji pralobo, o absoliučiai daugumai ūkininkų liko tik paramos trupiniai. Taip neturi būti“, – sakė V.Buivydas.
R.Melnikienė pripažino, kad nuo 2007 – ųjų, kai Lietuvoje susiformavo išmokų teikimo tvarka pagal plotą, t.y. už ha, tada ir prasidėjo tai, ką turime dabar: „Paveikė masto ekonomija, kai stipresni ūkiai pradėjo sparčiai stambėti. Be to, Lietuva nuo gyvulininkystės pasuko į augalininkystę. Tiesa, Lietuva bandė stabdyti šį procesą, bene pirmoji ES įdiegė papildomą paramą už pirmuosius ha – statistiniai duomenys rodo, kad smulkieji ūkiai pradėjo daugiau investuoti, bet reikia galvoti apie papildomus veiksmus šia kryptimi“.
8 šalių nuomonės sutapo
V.Buivydas siūlo jauniesiems ūkininkams neriboti paramos teikimo tik pirmuosius 5 metus. Pavyzdžiui, 22 m. ūkininkas gavo paramą, ją panaudojo iki 27 m. ir nors jis laikomas jaunuoju ūkininku iki 40 m. amžiaus, tačiau kaip jaunasis ūkininkas daugiau paramos jau negali gauti: „Manau, kad tai nelogiškas ribojimas. Be to, mes siūlome, jauniesiems ūkininkams numatyti 2 proc. paramos nuo bendro biudžeto. Toks dydis turėtų būti privalomas“.
I.Bootas pasižymėjo šiuos pasiūlymus, tačiau sakė, kad dėl jaunųjų ūkininkų problemų turi ne visos ES šalys, todėl EK negali patarti, kaip reikėtų elgtis, tai – konkrečių šalių reikalas. Tačiau Lenkijos žemės ūkio rūmų viceprezidentas Miroslaw Borowski paneigė EK atstovo teiginį, esą EK neturi tikrų duomenų – tokios problemos yra ir Lenkijoje, ir daugelyje naujųjų ES narių ir Copa – Cogeca organizacija nuolat apie tai informuoja EK.
Šiai nuomonei pritarė ir Čekijos žemės ūkio rūmų vadovas Zdenek Jendejsek, Slovakijos žemės ūkio rūmų atstovė Jarmila Dubravska bei Bulgarijos žemės ūkio rūmų atstovas Plamen Abrovsky.
Aštuonių šalių atstovai aktyviai diskutavo dėl ES BŽŪP ateities ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo. Iš esmės visų šalių atstovų nuomonės sutapo.
Šios konferencijos savotiškas tęsinys numatytas gruodžio 12 d., kai Briuselyje vyksiančio Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos susitikimo metu LR ŽŪR atstovai, drauge su Lenkijos žemės ūkio rūmais, pasitelkę kolegas iš Čekijos, Vengrijos bei Latvijos surengs protesto akciją, kurioje ES politikams primins apie būtinybę bendrojoje rinkoje visiems sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas.
