ŽUR Naujienos

Žadama, kad Ateities DNR plane bus daugiau vietos žemės ūkiui

1.25KPeržiūrų

Rugsėjo 2 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) tarp sesijų surengė dar vieną nuotolinį posėdį. Šį kartą domėtasi Finansų ministerijos parengtu ilgalaikių investicijų planu. Programa, pavadinta Ateities ekonomikos DNR, Vyriausybėje pristatyta gegužės mėnesį. Nuo šių metų liepos iki 2021 metų pabaigos į ekonomikos skatinimą planuojama investuoti 6,3 mlrd. Eur.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė paaiškino, kad šis investicijų paketas skirtas ekonomikai transformuoti. Pagal DNR planą paleidžiami projektai turi suteikti postūmį, o vėliau tęstinės priemonės galės būti plėtojamos pagal kitas ilgalaikes programas, taip pat ir per Kaimo plėtros programą.

Numatytos penkios investicijų kryptys: klimato kaita ir energetika (927 mln. Eur), ekonominė infrastruktūra (2056 mln. Eur), inovacijos ir moksliniai tyrimai (996 mln. Eur), skaitmeninė ekonomika ir verslas (1382 mln. Eur) bei žmogiškasis kapitalas (761 mln. Eur).

Pagal šiuos prioritetus bus paskirstytos ir investicijos į žemės ūkio sektorių. Iš viso per pusantrų metų jam planuojama skirti apie 647 mln. Eur, arba dešimtadalį viso paketo.

Didžioji dalis investicijų yra anksčiau suplanuotos, joms dabar suteikiamas postūmis. Taip pat įtraukiamos nauji projektai – tokie, kuriuos realiai galima neatidėliojant pradėti įgyvendinti, o kita sąlyga – tikėtina grąža ekonomikai: iš vieno euro investicijų tikimasi apie dviejų eurų grąžos.

Į DNR planą įtraukos septynios Žemės ūkio ministerijos kompetencijos srities naujos investicinės priemonės (35,6 mln. Eur). Numatoma dotacija valstybės ir privačių sklypų savininkams reguliuojamajam drenažui įrengti. Patvirtintos lėšos žemės ir maisto ūkio sektoriaus atsparumo didinimui krizių atveju, taip pat kitos priemonės: energetiškai aktyvioms, klimatui palankioms investicijoms į tvarią žemės ūkio gamybą; atsinaujinančių energijos išteklių diegimui į gamybinius procesus; Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto techninių gebėjimų stiprinimui; gyvulininkystės ir pienininkystės mokslinių tyrimų bazės stiprinimui bei pritaikymui inovacijoms; paramai investicijoms į maisto produktų gamybos plėtrą kaime.

„Pagreitis didelis, yra iš viso apie 90 naujų krypčių, apie trečdalis jau paleista įgyvendinti, praėjo investicinio komiteto diskusijas“, – teigė finansų viceministrė. Pasak jos, ministerijos kiekvieną savaitę investiciniams komitetams pateikia po 15-20 naujų priemonių pasiūlymų, nuo liepos jau „įdarbinta“ apie 170 mln. Eur.

Optimistinę intonaciją šiek tiek vėsino Žemės ūkio rūmų atstovai, atkreipdami dėmesį į praktinius dalykus.

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas posėdyje išsakė ŽŪR poziciją dėl DNR plano: „Eina didžiuliai pinigai, juos reikia greitai panaudoti per ateinančius metus, tačiau ką mes matome. Pavyzdžiui, gyvulininkystei keliami nauji reikalavimai – valyti orą, mažinti amoniako kiekį, įterpti mėšlą į dirvą. Tokie reikalavimai ateina nelydimi lėšų, kurios reikalingos tiems reikalavimams įgyvendinti. Daugelis sektorių nukentėjo per COVID-19 krizę, iš savo lėšų vos kvėpuoja, vos išgyvena. Girdime apie DNR planą, kad tai yra inovatyvu, priemonės labai padės ir panašiai. Matome, kad mūsų kelnės kiauros, o mums siūlo nueiti į prabangią puotą įsisegus segę. Jaučiamės kvailinami… ŽŪM nespėja su projektais. Matome, kad pinigų traukinys greitai juda pro šalį su skambiais pavadinimais, kažkas per langus mums mojuoja su gėlėmis ir plakatais. Bet ne mes važiuojame tame traukiny… Tai yra apmaudu“. A.Baravykas siūlė pripažinti, kad DNR planas nėra skirtas žemės ūkiui arba pagerinti administracinius gebėjimus, kad žemdirbiai spėtų įšokti į tą traukinį, pasinaudoti investicijomis.

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė pripažįsta, kad ministerija šiek tiek susivėlino. Paaiškino, jog ŽŪM investiciniam komitetui jau teikė sąrašą pasiūlymų, tačiau ties tuo dar teko padirbėti. Vėliausiai ateinantį pirmadienį pus pateikti 2-3 pasiūlymai. Juos rengdama ministerija atsižvelgianti taip pat ir į ŽŪR išsakytus siūlymus.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis išreiškė nerimą, kad miškams iš milijardų investicijų neskirta nė euro, nors visi planuoja plėsti miškų plotus, investuoti į žaliąją ekonomiką, bioekonomiką ir pan. Milijonai reikalingi sodmenims, technikai, įrangai įsigyti, privatiems medelynams plėsti.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pasidalijo abejonėmis dėl to, ar DNR planui įgyvendinti metamos lėšos netaps našta visai Lietuvai: „Tai kaip ir naujas valstybės biudžetas, atsirado iš niekur, ten nemaža dalis skolintų pinigų, kuriuos kažkada reikės atiduoti. Planas nebuvo aptartas, dėl jo nebuvo organizuojamos diskusijos, nepateikta analizė. Tikėtina, kad ministerijos ištraukė paruoštukus, kurie kažkur dulkėjo, o dabar atsirado DNR plane. Mums kyla abejonių, ar tikrai visi plano projektai pasieks tikslus, ar jie tikrai yra būtini. Pinigai skaičiuojami, juos reikės grąžinti visiems“.

Finansų viceministrė L.Maskaliovienė tikino, kad didžioji dalis visų suplanuotų investicijų yra ES ar kitų fondų lėšos. Valstybės pasiskolintų lėšų yra per 2 mlrd. Eur, tačiau dabar atsirado galimybė jas didžiąja dalimi kompensuosi iš naujojo ES fondo – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo. Finansų ministerijos atstovė patikino, kad DNR plano investicijos iš tų šaltinių, kurie skolos nedidina, be to, planuojamos tokios investicijos, kad skatintų ekonomikos augimą.

X