Žemės ūkio ir maisto sektoriaus situacija kovido krizės metu Europoje

Žemės ūkio ir maisto produktų sektorius išliko atsparus pirmuoju COVID-19 krizės etapu, nepaisant didelių iššūkių, kilusių dėl maitinimo paslaugų sektoriaus uždarymo, prekių ir darbuotojų judėjimo apribojimų, mažmeninės prekybos modelių ir vartotojų vartojimo modelių pokyčių ir kt. Dėl gero visų ES suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimo buvo imtasi įvairių iniciatyvų krizei įveikti ir pavyko išlaikyti sklandų maisto tiekimo grandinės veikimą ir piliečių aprūpinimą maistu. Krizė nustelbė daugelį kitų veiksnių, darančių poveikį žemės ūkio maisto produktų rinkoms, įskaitant nuo 2021 m. sausio 1 d. neaiškius prekybos santykius su Jungtine Karalyste, vasarą vyravusias sudėtingas klimato sąlygas, tebeplintantį afrikinį kiaulių marą ir nuolatinę įtampą dėl prekybos santykių su trečiosiomis valstybėmis.

Pagrindinių sektorių padėtis Europoje

Grūdai

Numatoma, kad dėl vasarą susidariusių labai nepalankių sąlygų ES grūdų produkcija 2020–2021 m. laikotarpiu sumažės, palyginti su dabartine produkcija, pasiekusia 274,3 mln. tonų, t. y. 2,6 mln. tonų mažiau nei 5 metų vidurkis. Kalbant apie grūdų prekybos balansą 2020–2021 m., eksportas bus mažesnis dėl labai sumažėjusio kviečių eksporto, o importas bus šiek tiek didesnis dėl padidėjusio kukurūzų importo. Bendras ES grūdų suvartojimas 2020–2021 m. turėtų šiek tiek sumažėti, palyginti su einamaisiais prekybos metais (-0,7 proc. per metus).

Pienas

Palyginti su 2019 m., 2020 m. ES pieno surinkimo apimtys ir toliau sparčiai auga; surinkimas galėtų padidėti 1,4 proc. Šį augimą lemia padidėjęs derlius ir sumažėjęs bandų mažėjimo rodiklis dėl uždelsto sezoninio skerdimo. Pieno gaminių kainos išliko stabilios ir net padidėjo, nors COVID-19 protrūkio pradžioje jos buvo sumažėjusios. Toliau bus remiamas ES eksportas, daugiausia nenugriebto pieno miltelių, nugriebto pieno miltelių ir sviesto eksportas. Tikimasi, kad 2021 m., pritaikius kai kuriuos platinimo kanalus (pvz., e. prekybą, maisto išsinešti paslaugas), bus remiamas pieno gaminių vartojimo atsigavimas.

Sūris

Sūrio suvartojimą ES ir toliau neigiamai veikia maitinimo paslaugų įmonių uždarymas, todėl tikėtina, kad 2020 m. jis sumažės daugiau kaip -0,2 proc. Pasaulinė ES sūrių paklausa išlieka teigiama: vis daugiau jų vežama į Japoniją, Šveicariją, Pietų Korėją ir Ukrainą – tai daugiau nei reikia nuostoliams JAV rinkoje kompensuoti. Numatoma, kad ES eksportas padidės 5 proc., o gamyba tuo pačiu metu padidės 0,7 proc.

Jautiena

Pirmą 2020 m. pusmetį dėl COVID-19 priemonių ir mažesnės paklausos iš maitinimo paslaugų įmonių ES jautienos gamyba sumažėjo 2,4 proc. (palyginti su praėjusiais metais). Vėl atidarius maitinimo paslaugų sektorių, paklausa atsigavo, o tai padarė didelį poveikį kainoms. Taigi prognozuojama, kad bendras sumažėjimas 2020 m. bus ne didesnis kaip 1,4 proc.

Paukštiena

Paukštienos gamyba 2020 m. toliau augo ir padidėjo 1,0 proc. Gamyba padidėjo dėl išankstinių investicijų ir dėl to, kad izoliavimo metu pakito paklausa (nuo kitos mėsos pereita prie paukštienos). Numatoma, kad ES eksportas ir importas sumažės atitinkamai 6 proc. ir 12 proc. Buvo prognozuojama, kad 2021 m. ir eksportas, ir importas atsigaus, tačiau dabar tai abejotina. Tikrasis suvartojimas 2020 m. turėtų padidėti iki 23,7 kg vienam gyventojui (+1,5 proc.).

Kiauliena

Nepaisant teigiamų pirminių požymių, 2020 m. kiaulienos gamyba sumažės 0,5 proc. – manoma, kad ši tendencija išliks ir 2021 m. Priešingai labai teigiamoms prognozėms dėl paklausos iš Kinijos, bendras ES eksporto augimas buvo tik 2 proc., nes šernų populiacijoje buvo aptiktas afrikinis kiaulių maras. Prognozuojama, kad 2020 m. tikrasis kiaulienos suvartojimas sumažės iki 32,8 kg vienam gyventojui (-1,1 proc.), be to, krenta kiaulienos kaina.

Aviena ir ožkiena

ES avienos ir ožkienos gamyba sumažėjo 3 proc., palyginti su praėjusiais metais, ir tikėtina, kad ši tendencija išliks ir 2021 m., atspindėdama mažesnę paklausą iš maitinimo paslaugų įmonių ir mažesnį vartojimą namuose šventiniais laikotarpiais, taip pat tiekimo trūkumus dėl netikrumo, susijusio su prekyba ir oro sąlygomis. Stebima tendencija, kad tikrasis suvartojimas 2020 m. sumažės iki 1,3 kg vienam gyventojui (-4 proc.).

Obuoliai/ pomidorai

Prognozuojama, kad 2020–2021 m. ES obuolių produkcija pasieks 11,5 mln. tonų (-2 proc., palyginti su 5 metų vidurkiu). Kadangi praėjusių prekybos metų atsargos beveik išparduotos, atrodo, kad kitą sezoną rinka bus gerai subalansuota. Tikimasi, kad šviežių pomidorų importas į ES 2020 m. toliau didės (+7 proc.), nes jį skatins augantis importas iš Turkijos ir kiek mažesniu mastu – iš Maroko.