Šios savaitės pradžioje Europos Komisijos Žemės ūkio rinkų darbo grupė, kuri aiškinosi nesąžiningų prekybos praktikų ir maisto grandinės sutrikimų poveikį, pateikė savo tyrimų ataskaitą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingam ES Komisarui Philui Hoganui.
Darbo grupė, kurią sudaro dvylika nepriklausomų ekspertų, o pirmininkauja buvęs Nyderlandų Žemės ūkio ministras profesorius Ceesas Veermanas, buvo įsteigta metų pradžioje, didėjant susirūpinimui dėl pasaulinio masto pokyčių maisto tiekimo grandinėje, ir ypač dėl gamintojų padėties.
Darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad ūkininkai labiausiai nukenčia nuo kainų svyravimų ir užsitęsusių mažų kainų laikotarpių. Todėl darbo grupė padarė išvadą, kad tiekimo grandinės valdymas „gali ir turi būti patobulintas.“ Taip pat darbo grupė pateikė rekomendacijas nustatyti naujas ES lygmens taisykles, kurios apimtų nesąžiningos prekybos praktiką ir veiksmingo reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemų įgyvendinimą valstybėse narėse, pvz., naudojantis arbitražo paslaugomis.
Priimdamas šią ataskaitą Philas Hoganas pareiškė, jog būtina stiprinti ūkininkų poziciją maisto grandinėje, kad jie gautų pelnytą atlygį už savo darbą. „Mano prioritetas – girdėti ūkininkus ir gerinti jų padėtį. Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaita pasitarnaus šio prioriteto įgyvendinimui. Dabar svarbiausia aptarti parengtą ataskaitą, joje pateiktas rekomendacijas bei parengti tinkamą politinį atsaką. Šio klausimo svarba jau yra pripažinta 2017 m. Komisijos darbo programoje, o šiandienos ataskaita bus svarbi priemonė šiam įsipareigojimui vykdyti“, – teigė Ph. Hoganas.
Kitose rekomendacijose siūloma didinti rinkos skaidrumą, artimiau bendradarbiauti ūkininkams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams gauti finansavimą ir pagerinti rizikos valdymo priemonių naudojimą. Darbo grupės ataskaitoje pateiktos šios konkrečios rekomendacijos:
- Siekiant pagerinti rinkos skaidrumą reikia įvesti privalomą kainų pranešimą ir reikalavimą reguliariau ir standartiškiau teikti duomenis;
- Kovojant su nesąžiningos prekybos praktika naudos davė savanoriškos iniciatyvos, tačiau jų nepakako veiksmingam ir nepriklausomam vykdymui užtikrinti. Todėl ES lygmeniu reikėtų nustatyti pagrindinius teisės aktus ir remti veiksmingo reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemų įgyvendinimą valstybėse narėse, pvz., naudojantis arbitražo paslaugomis. Taip pat pateikta rekomendacijų dėl privalomų rašytinių sutarčių, kurios irgi galėtų būti naudingos ūkininkams;
- Norint pagerinti ūkininkų bendradarbiavimą turėtų būti nustatytos aiškios ir pritaikomos kolektyvinės veiklos organizavimo ir konkurencijos teisės taisyklės, kurios padėtų realiai padidinti ūkininkų bendradarbiavimo galimybes;
- Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams gauti finansavimą reikėtų geriau naudoti finansines priemones – šioje srityje svarbus vaidmuo tenka Europos investicijų bankui, kuris galėtų dalyvauti ir kuriant eksporto kredito garantijų priemonę, ir turėtų būti pagerintos esamos rizikos valdymo priemonės.
- Naujos rinkos užtikrins ūkininkams naujas priemones, tačiau reikia gerinti jų informuotumą ir organizuoti mokymus.
2016 m. sausio mėnesį įsteigta Žemės ūkio rinkų darbo grupė apsvarstė ir kai kuriuos klausimus, kuriais bus remiamasi debatuose apie laikotarpio po 2020 m. Bendrąją žemės ūkio politiką, pabrėžiant iššūkius, susijusius su klimato kaita ir vandens bei iškastinės energijos trūkumu. Čia ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kaip svarbu atlyginti ūkininkams už viešųjų prekių ir paslaugų teikimą. Ataskaitoje taip pat siūloma galimybė ES lygmeniu nustatyti integruotos rizikos valdymo politikos elementus. Galiausiai grupė pabrėžė, kad pasitinkant ateities iššūkius daug reikšmės turi moksliniai tyrimai bei inovacijos ir naujų jaunų ūkininkų pritraukimas į sektorių.
ES žemdirbių ir kooperatyvų asociacijas vienijanti organizacija Copa-Cogeca palankiai priėmė ataskaitą, ypač atkreipdama dėmesį į naujų taisyklių dėl nesąžiningų prekybos praktikų poreikį ir būtinybę užtikrinti ūkininkams sąžiningą uždarbį. Generalinis organizacijos sekretorius Pekka Pesonen teigė, jog ES lygio teisės aktas yra būtinas tam, kad nesąžiningos prekybos praktikos būtų panaikintos. „Mes ilgai siekėme, kad prekybininkams, pažeidusiems ES teisės aktą būtų taikomos sankcijos. Tam reikalingas ir nepriklausomas ombudsmenas (pareigūnas, tiriantis skundus dėl netinkamo viešojo administravimo). Taip pat palaikome iniciatyvą padidinti rinkos skaidrumą sukuriant rinkos stebėjimo centrus ne tik pieno, jautienos ir kiaulienos sektoriams, bet ir avienai, cukrui, vynui, grūdams ir bulvėms” – kalbėjo P. Pesonen.