Vertingiausia – žmogaus gebėjimas nuolat besikeičiančioje aplinkoje naudoti žinias veiksmingai ir protingai.
Mokymasis visą gyvenimą jau nėra tik vienas iš švietimo ir mokymo aspektų; jis turi tapti svarbiausiu principu, dalyvaujant pilname mokymosi kontekstų kontinuume. Per ateinantį dešimtmetį ši vizija privalo būti įgyvendinta. Visiems Europos gyventojams be išimties turi būti suteiktos lygios galimybės prisitaikyti prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių sąlygų ir aktyviai dalyvauti kuriant Europos ateitį.
Šiandieninė Europa patiria pokyčių, kuriuos galima palyginti su Pramonės revoliucija. Skaitmeninė technologija keičia kiekvieną žmonių gyvenimo aspektą, biotechnologijos gali vieną dieną pakeisti patį gyvenimą. Pasaulinio masto prekyba, kelionės ir komunikacijos plečia kultūrinius žmonių horizontus, keičia ekonomikų konkurencijos būdus. Šiuolaikinis gyvenimas suteikia individui daugiau šansų ir alternatyvų, bet tuo pačiu daugiau rizikos ir netikrumo. Žmonės gali laisvai rinktis gyvenimo būdą, bet kartu ir atsakomybę už savo gyvenimą. Nuolatinis švietimas ir mokymas yra geriausias būdas priimti permainų iššūkius.
LR ŽŪR už nuolatinį tobulėjimą
2019 m. sausio mėnesį Lietuvos Žemės ūkio rūmai (LR ŽŪR) startavo su projektu „Žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“.
„Įgyvendinant projektą siekiame motyvuoti kaimo vietovių gyventojus ir ūkininkus bei jų partnerius integruotis į mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo procesus ir tobulinti kompetencijas; skatinti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus domėtis inovacijomis, jas kurti ir taikyti savo ūkiuose; didinti ūkininkų ir kitų kaimo gyventojų ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, stiprinant žmogiškuosius išteklius ir diegiant pažangias technologijas; skatinti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus efektyviai naudoti išteklius, pereiti prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; mokyti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus išsaugoti biologinę įvairovę ir ją didinti; informuoti ir mokyti taikyti ES ir šalies geros agrarinės būklės, agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos reikalavimus; skatinti išsaugoti žemės ūkio ekosistemas. Tuo tikslu organizuojame net 156 mokymo kursus visuose kaimiškuosiuose (51) rajonuose, pagal mokymo programas: „Kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), „Veislinių telyčių auginimas pienininkystės ūkyje“, „Ūkinių gyvūnų gerovė ir sveikata“, „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“, „Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai“, „Ūkinės veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“, „Buhalterinės apskaitos svarba ūkininko ūkyje“. Mokymų metu suteiksime žinių ir įgūdžių daugiau kaip 2 tūkst. ūkininkų ir kaimo gyventojų. Visiems, baigusiems mokymus išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Siekiantys efektyviai ir pažangiai ūkininkauti ūkininkai kiekvieną dieną įsitikina, kad kompetencijų tobulinimas ir mokymasis visą gyvenimą yra neišvengiamas“ – informuoja projekto vadovė, LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.
Lietuvai svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius žemės ūkio produktus, kartu atitinkant ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimus. Didelis dėmesys skiriamas tausojančiam aplinką ir diegiančiam inovacijas žemės ūkiui, kuris sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. Taip pat reikalingos žinios apie agroaplinkosauginius reikalavimus, vykdant informacijos sklaidą apie tokio ūkininkavimo naudą tiek pačiam ūkiui šiuo metu, tiek ir ateities kartoms. Todėl būtina mokyti ūkininkus ir kitus kaimo gyventojus sėkmingai ir nekenkiant aplinkai vystyti savo verslą, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų produktų tiekimą vietos bei ES bendrajai rinkai.
Nuotraukoje: projekto vadovė Irmina Kudarauskienė
