Naujienos

Žemės ūkio rūmų 2016-ųjų metų darbo apžvalga

Kaip ir kiekvienais metais, įžengus į naujus metus būtina apžvelgti praeitų metų veiklas, nuveiktus darbus ir padėkoti visiems kas buvo drauge, kas ryžtingai ir atkakliai atstovavo žemdirbiams ir kaimo gyventojams vietos valdžios ir tarptautinėse institucijose.

Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis pažymi, kad visi užsibrėžti 2016-ųjų metų tikslai ir uždaviniai buvo sėkmingai įgyvendinti. Nors Rūmuose dirba tik 48 darbuotojai: 18 centre (Kaune) ir 30 atskiruose rajonuose ir savivaldybėse: Akmenės, Alytaus, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Marijampolės sav., Mažeikių, Molėtų, Pagėgių sav., Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Rietavo sav., Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Šilalės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Vilkaviškio r., darbo apimtys ir pasiekti rezultatai tikrai įspūdingi.

„Dėkoju visiems Rūmų darbuotojams už susiklausymą ir bendrą darbą. Per dideles darbų apimtis ir vis į priekį kosminiu greičiu lekiantį laiką atrodo nėra kada dairytis atgal, tačiau tai daryti būtina, kad galėtume pažvelgti kas nuveikta ir kiek pasiekta. Tai daryti būtina ir todėl, kad padėkoti žmonėms, kurie savo nenuilstamu, sąžiningu ir pasišventusiu darbu ne tik įvykdė 2016-ųjų darbų planus, bet juos ir viršijo. Džiaugiuosi Rūmų konsultantų kompetencija, darbuotojų iniciatyvomis, Savivaldos organizatorių aktyviu darbu atskiruose rajonuose“ – sako direktorius Sigitas Dimaitis.

2016-ieji metai Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Rūmams buvo jubiliejiniai: žemdirbių parlamentas minėjo organizacijos įkūrimo 90-metį ir atkūrimo 25-metį. Visus jubiliejinius renginius vainikavo prasmingas ir amžinas vertybes liudijantis šūkis „Kartos keičiasi – vertybės išlieka! “ Be šventinių renginių, įvyko ir daug žemdirbiams ir kaimo gyventojams svarbių laimėjimų, susivienijimų ir kartu praleistų valandų, dalyvaujant mokymuose, lauko dienose, inovaciniuose seminaruose ar tarptautiniuose atstovavimo renginiuose.

Savivaldos stiprinimas ir švietimas

Žemės ūkio rūmai – viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Pagrindinis Rūmų demokratinės sistemos principas – savivalda. Žemės ūkio sektoriuje šį principą daugelyje ES šalių įgyvendina Žemės ūkio rūmai. Jų veikla susijusi ne su politinėmis, o su kaimo ir žemės ūkio problemomis.

Rūmų jubiliejui paminėti 2016 m. gegužės 27 d. organizuotas respublikinis renginys „Kartos keičiasi- vertybės išlieka!“, kuriame sulaukta ne tik socialinių partnerių iš Lietuvos, bet ir užsienio svečių: Prancūzijos, Airijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos. Jubiliejaus proga Rūmų nariai Kauno Ąžuolyne prie Viešosios bibliotekos pasodino „Žemės ūkio rūmų narių vienybės ąžuolą“, kuris sėkmingai prigijo ir ateities kartoms liudys apie prasmingus Rūmų narių darbus.

30-yje Lietuvos rajonų, kur darbuojasi Rūmų Savivaldos organizatoriai taip pat vyko Rūmų jubiliejui skirti renginiai. Juos inicijavo ir organizavo Rūmų Savivaldos organizatoriai, bendradarbiaudami su vietos valdžia, kaimo bendruomenėmis, jaunimo organizacijomis, mokymo institucijomis, vietos žemdirbiais ir verslo partneriais. Rajonuose buvo suorganizuota per 100 renginių, skirtų Rūmų jubiliejui paminėti. Tai – įvairios šventės, diskusijos, edukacinės programos, konferencijos, piešinių konkursai ir viktorinos, inkilų kėlimo akcijos ir Žemės dienos minėjimai, į kuriuos buvo įtraukti visi iki pačių mažiausių jaunųjų ūkininkų ratelių narių.

Metų eigoje, Rūmų iniciatyva, bendradarbiaujant su teisininkais, savivaldybėmis ir seniūnijomis, buvo imtasi veiksmų siekiant ūkininkams kompensuoti negautas nacionalines išmokas, kurios buvo sumažintos už 2012 m. ir 2013 m., vadovaujantis Europos Komisijos moduliacijos įgyvendinimo sprendimu. Po šios iniciatyvos pradėtas vykdyti bendro ieškinio formavimas, kurio dėka ūkininkams buvo kompensuoti nuostoliai. „Už aktyvų darbą nuoširdžiai dėkojame visiems Rūmų Savivaldos organizatoriams. Taip pat už geranorišką bendradarbiavimą – rajonų savivaldybių skyriams ir seniūnijoms, kurie dalinosi informacija ir telkė ūkininkus bendram tikslui. Be pačių ūkininkų iniciatyvos nebūtume pasiekę rezultatų“ – kalbėjo Rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

2016-aisisi Rūmai sėkmingai įgyvendino Konsultavimo programą, kuri finansuojama per Žemės ūkio ministeriją. Įgyvendinant programą 36 rajonuose buvo organizuoti 169 seminarai, pagal 3 sritis: gaminamos augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos konkurencingumo didinimas, kooperacijos plėtra žemės ūkyje ir žemės ūkio verslo planavimas bei veiklos teisiniai klausimai. Pagal šias 3 sritis Rūmų konsultantai parengė medžiagą ir vedė seminarus net pagal 15 temų: Aplinkosauginiai reikalavimai ir agrarinės aplinkosaugos programos; Ekologiškų, išskirtinės kokybės ir biodinaminės produkcijos gamybos reikalavimai ir kooperacijos perspektyvos; Bioskaidžių atliekų tvarkymas ir komposto gamyba; Grūdų ūkio konkurencingumą lemiantys veiksniai; Inovacijos augalininkystėje; Gyvulininkystės verslo aktualijos; Išskirtinės kokybės produktų gamyba; Vaisinių – uoginių augalų auginimas; Bičių laikymo aktualijos; Žemės apželdinimas mišku, kooperacijos nauda miškininkystėje; Verslo kūrimas ir plėtra kaime: pasinaudojimo ES parama galimybės; Verslo kūrimas kaime; ES parama verslui kaime; Žemės ūkio verslo planavimas ir veiklos teisiniai klausimai.

Šiuose seminaruose apsilankė per 2 tūkst. ūkininkų/ žemės ūkio veiklos subjektų. Atsižvelgiant į interesantų pageidavimus, pagal minėtas konsultavimo sritis ir temas buvo  suteikta daugiau nei 8 tūkst. valandų individualių konsultacijų. Visiems seminarų dalyviams buvo išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

2016-aisiais Rūmai didelį dėmesį skyrė Savivaldos stiprinimo programos kokybiškam įgyvendinimui: suorganizuota per 200 renginių rajonuose, žemdirbiams, kaimo gyventojams ir jaunimui aktualiais klausimais, kooperacijos naudos ir plėtros galimybių priemonių pristatymui ir gerosios patirties perdavimui, ES paramos kaimui ir žemės ūkio bei miškininkystės sektoriui pasinaudojimo galimybių klausimais. Savivaldos stiprinimo programoje dalyvavo per 10 tūkst. žemdirbių ir kaimo gyventojų.

2016 – aisiais Rūmai atestavo 7 ūkius, kurie įgijo Žaliuosius diplomus. Žaliasis diplomas  – tinkamą žemės ūkio veiklos subjekto profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją liudijantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytos formos dokumentas, kuriuo suteikiama teisė dalyvauti žemės ūkio srities švietimo ir profesinio praktinio mokymo veikloje. Žaliasis diplomas ne tik suteikia teisę žemės ūkio veiklos subjektams priimti moksleivius ir studentus praktiniam mokymui į savo ūkius, bet yra vienas iš prioritetinių kriterijų gaunant paramą pagal 2014–2020 metų kaimo plėtros plano priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Žaliojo diplomo atestavimo komisijoje be Rūmų specialistų dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvūnų auginimo technologijų instituto doc. dr. Saulius Tušas, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekane prof. dr. Astrida Miceikienė, Žemės ūkio ministerijos ir Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro atstovai.  „Džiaugiamės prasmingu bendradarbiavimu su mokslo ir mokymo institucijomis. Mokslas ir praktika – neatsiejami dalykai. Tuo šiandien įsitikinę ir mokslininkai ir ūkininkai“ – sako Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.

Projektai

2016 – ieji Žemės ūkio rūmams buvo derlingi ir naujais projektais.

Projektas „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Projektas „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: pieno ūkių ekonominio potencialo įvertinimas ir maksimalus jo išnaudojimas leis identifikuoti ekonomiškai naudingiausius gyvūnus, kurie produkuoja didelį pieno kiekį, turi mažą somatinių ląstelių skaičių, ilgą gyvenimo trukmę, aukštą apsivaisinimo lygį ir pan., ir kurie toliau galės dalyvauti bandos veisime. Taip pat bus identifikuoti gyvūnai, kurie neturi aukštos genetinės vertės, bet juos bus galima panaudoti kitoms ekonomiškai naudingoms veikloms bei tuo pačiu užkirsti tokių gyvūnų palikuonių atėjimui į bandą, siekiant gerinti bandos ekonominį naudingumą. Tokiu būdu didės gyvūnų sveikatingumas, produktyvumas, kas leis generuoti didesnes pajamas neplečiant bandos, t. y. didės gaminamos produkcijos kiekis ir kokybė bei mažės gaminamos produkcijos savikaina.

Projektas „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Įgyvendinant projektą bus organizuojami 143 mokymo kursai pagal mokymo programas: „Kompleksinės paramos reikalavimai (valdymo reikalavimai), „Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas“, „Aplinkosauga ir tręšimo planavimas“ , „Ūkinės veiklos planavimas ir finansavimo galimybės“.

Projektas „Dirvos struktūros ir kokybės gerinimas (atstatymas), naudojant mikroorganizmus. azoto junginių emisijos mažinimas, išsaugant augalų produktyvumą,  naudojant naujos kartos mikroelementus“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: mikroorganizmų pagalba gerinant (atstatant) dirvožemio struktūrą bei mažinti azotinių trąšų naudojimą, naujos kartos mikroelementinių trąšų dėka išlaikant ar net pagerinant produkcijos derlingumą bei kokybę.

Projektas „Integruotos tiksliosios augalininkystės sistemos naudojimas siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą ir gerinti produkcijos kokybę“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“. Projekto tikslas – skatinti ūkius sparčiau diegti technologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą: tikslus augalui reikalingų mitybos elementų nustatymas (integruota tiksliosios augalininkystės sistema leis nustatyti makroelementų (azoto, fosforo, kalio, magnio) ir mikroelementų (mangano, cinko, vario) koncentraciją, naudojant multispektrinio metodo analizę) ne tik leis sutaupyti išlaidas trąšoms, atstatys javų mitybos elementų balansą, bet ir mažins neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Mažesnis trąšų kiekis leis atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, tuo pačiu didins kultūrinių augalų atsparumą nepalankiomis augimui sąlygoms, dėl ko didės produkcijos derlingumas bei mažės gaminamos produkcijos savikaina.

2017 m. kovo pabaigoje baigiamas įgyvendinti projektas „Kaimo gyventojų kompetencijų tobulinimas“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“. Pagal projektą buvo vykdomi mokymai ūkininkams ir žemės ūkio veiklos subjektų savininkams pagal 3 mokymo programas: Tausojamasis ūkininkavimas, Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas, Gyvūnų gerovė (įgyvendinant kompleksinės paramos reikalavimus. Įgyvendinant projektą apmokyta per 2 tūkst. ūkininkų.

Tarptautinė veikla

Daug dėmesio 2016-aisiais Rūmai skyrė kiaulių maro problemai, kurios padariniams slopinti Rūmų iniciatyva buvo parašytas atviras laiškas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vengrijos Žemės ūkio ministrams, siekiant inicijuoti bendrus veiksmus skatinant Europos komisiją veikti nukentėjusiųjų labui. Buvo siekiama sąlygų pakeitimų tiems ūkininkams, kurie pateko į kiaulių maro zoną, nors jų auginami gyvuliai buvo nepaveikti. Dėl priklausymo apsauginei zonai, nepaisant realios gyvulių būklės, jiems buvo skiriami papildomi apribojimai mėsos disponavimui ir dėl to iškilo poreikis finansinei paramai. Taip pat, buvo skatinama imtis aktyvesnių prevencinių veiksmų ir inicijuoti tyrimus vakcinai atrasti.

Žemės ūkio rūmai aktyviai dirbo ir tarptautiniu mastu: kartu su Baltijos šalimis buvo parašytas atviras laiškas Europos Komisijos komisarui atsakingam už žemės ūkį ir kaimo plėtrą H. Hohanui (Phil Hogan), kuriuo buvo siekiama tikslinių paramos lėšų skyrimo kooperacijai. Taip pat, buvo siekiama esamų Rusijos embargo sukeltos krizės valdymo mechanizmų spragų ištaisymo – išskirtinės paramos pieno sektoriui skyrimo, kurio būtent aktyvaus ir susitelkusio žemdirbių savivaldos darbo dėka buvo pasiekta.

Rūmai aktyviai dirbo atstovaujant ūkininkus ir kaimo gyventojus bei kooperatyvų atstovus tarptautinėse organizacijose „COPA- COGECA“ – Europos Sąjungos kooperatyvų ir ūkininkų asociacijų skėtinėje organizacijoje. Būtent čia daug diskutuota, teikta pasiūlymų ir reikalauta vienodų sąlygų visiems ES bendrijos žemdirbiams,  drauge su kitomis šalimis teikta pozicija dėl ES lygio teisės akto, reglamentuojančio nesąžiningus veiksmus maisto prekybos grandinėje ir ūkininkų padėties stiprinimo joje priėmimo būtinybės, vyko daug diskusijų dėl paramos paskirstymo, žemės ūkio ir kaimo vietovių ekonominių perspektyvų, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarios ir saugios maisto produktų gamybos klausimais.

„Tik drauge su kitomis šalimis – sąjungininkėmis susivieniję bendram tikslui galime tikėtis rezultatų ir palankių sprendimų Lietuvos žemdirbiams ES struktūrose. Todėl visus 2016-uosius metus aktyviai bendradarbiavome su Baltijos ir Višegrado šalimis“ – kalbėjo Rūmų Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė.

Rūmai yra pilnateisiai ir aktyvūs Tarptautinės pieno federacijos – IDF nariai. 2016-aisiais Rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Bronius Markauskas dalyvavo šios organizacijos organizuotame forume Roterdame (Olandijoje). Forume daug dėmesio buvo skiriama ekonominio tvarumo nestabilios rinkos sąlygomis nagrinėjimui, būtinoms investicijomis į pienininkystę besivystančiose šalyse, pristatyta inovatyvaus ūkininkavimo nauda, daug dėmesio skiriama pieno produktų naudos sveikatai įrodymui. Aktyvių diskusijų ir apskritųjų stalų sesijose drauge su pieno sektoriaus lyderiais iš viso pasaulio diskutuota apie maisto saugą ir standartus, pieno kokybės užtikrinimo svarbą, karvių pašarų ir jų priedų įtaką pieno kokybei, pieno produktų naudą vaikams.

Dėmesys kooperacijai

Ypatingą dėmesį Žemės ūkio rūmai 2016-aisiais skyrė kooperacijai. Kooperacijos svarbą pabrėžė Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė: „Kooperacija žemės ūkyje yra būtina, ypač dabar kai sektorius patiria didelius rinkos svyravimus – kelerius metus drastiškai mažėjo žaliavinio pieno supirkimo kainos, 2016 m. nukrito grūdų supirkimo kainos, taip pat didelius nuostolius augalininkystės sektoriui padarė blogos oro sąlygos derliaus nuėmimo metu. Lietuvoje vyrauja smulkus ir vidutinis ūkis. Kad šie ūkiai išliktų konkurencingi rinkoje, jie turi visais įmanomais būdais siekti gamybos kaštų ekonomijos. Vienas iš būdų išlikti konkurencingiems yra įvairios kooperacijos formos. Palyginus su kitomis Europos šalimis Lietuvoje kooperacija žemės ūkio sektoriuje dar labai menka – tik 10 proc. žemės ūkio produkcijos gamintojų yra kooperuoti, kai tuo tarpu Airijoje ir Švedijoje kooperuoti pieno gamintojai užima 99 proc. rinkos.“

2016 metais Žemės ūkio rūmai vykdė esamos situacijos žemės ūkio kooperacijoje tyrimą. Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, buvo identifikuoti registruoti kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio veikla. Jų Lietuvoje veikia 200. Atliekant tyrimą buvo vykdomos kooperatyvų valdymo organų ir kooperatyvų narių apklausos, atliekamos analizės ir pateikiamos išvados.

Taip pat daug dėmesio skirta kooperatyvų narių mokymams pačiomis įvairiausiomis formomis: mokymai, seminarai, išvykos į kooperatyvus ir individualios konsultacijos. Organizuota tarptautinė konferencija „Gerosios kooperacijos patirties sklaida“, kurioje pranešimus skaitė mokslininkai, kooperatyvų vadovai, patirtimi dalinosi kolegos iš Latvijos.

Kompetencijų vertinimas

Kaip ir kiekvienais metais, 2016-aisiais Žemės ūkio rūmai vertino profesinio mokymo institucijose žemės ūkio sektoriaus pirminio profesinio mokymo specialistų įgytas kompetencijas. 2016 m. įvertintos 702 žemdirbiškų ir kaimui reikalingų profesijų mokinių kompetencijos. Bendradarbiaujant su visuose šalies rajonuose dirbančiomis mokymo institucijomis, buvo įvertintos įgytos kompetencijos pagal 14 mokymo programų: Žirgininkystės verslo darbuotojo, Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo, Ekologinio ūkio darbininko, Kaimo verslų darbuotojo, Technikos šaltkalvio remontininko, Dekoratyvinio apželdinimo verslo darbuotojo, Gyvūnų prižiūrėtojo, Melioracijos darbuotojo, Smulkiojo verslo organizatoriaus, Kaimo verslų paslaugų teikėjo, Miško darbininko, Kaimo turizmo organizatoriaus, Agroserviso darbuotojo. Minėtų specialybių darbininkus 2016 m. rengė Alantos technologijos ir verslo mokykla , Joniškėlio I. Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, Alytaus profesinio rengimo centras, Joniškio žemės ūkio mokykla, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kelmės profesinio rengimo centras, Marijampolės profesinio rengimo centras, Panevėžio M. Rimkevičaitės technologinė mokykla, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla, Šilutės žemės ūkio mokykla, Švenčionių profesinio rengimo centras, Varėnos technologijos ir verslo mokykla, Vilniaus statybininkų rengimo centras, Zarasų žemės ūkio mokykla.

Į kompetencijų vertinimo darbą įtraukiami darbdaviai: ūkininkai, kaimo verslininkai, amatininkai, žemės ūkio technikos įmonių atstovai, Žaliojo diplomo savininkai.

Veislininkystės parodos

2016 –aisiais metais Rūmai organizavo 3 specializuotas veislinių gyvūnų parodas.

Drauge su Lietuvos ristūnų sporto asociacija, Rūmai 2016 m. rugsėjo mėn. 3 d. Utenoje organizavo Prancūzų ristūnų veislinių žirgų parodą – vertinimą, kurio metu buvo pademonstruoti žirgai, pristatytos Prancūzų ir Orlovo veislės ristūnų žirgų veisimo ir auginimo Lietuvoje galimybės ir perspektyvos. Parodos dalyviai supažindinti su ristūnų veislinės vertės ir kitomis savybėmis, pristatyti geriausių rezultatų pasiekę Prancūzų ir Orlovo veislės ristūnai.

Rūmai ir Žemaitukų arklių augintojų asociacija 2016 m. rugsėjo mėn. 14 -15 dienomis Šeduvos technologijų ir verslo mokykloje, Radviliškio r. organizavo Žemaitukų veislės eržilų vertinimą – licencijavimą ir linijų palyginamąjį vertinimą.

Buvo pristatomos žemaitukų veislės arklių linijos, eksponuojami geriausi eržilai, vykdomi sportiniai pasirodymai, apdovanojami kiekvienos linijos geriausi eržilai bei jų savininkai.

Žemaitukų veislės arkliai parodose visada sulaukia gausaus lankytojų dėmesio. Renginio metu organizuota ne tik švietėjiška, bet ir kultūrinė programa. Renginio dalyviai susipažino  su žemaitukų veislės arklių auginimo, veislinių savybių, genetinių išteklių, genofondo aktualijomis. Renginio metu pristatytos 4 Lietuvoje veisiamos žemaitukų linijos.

Žemės ūkio rūmai drauge su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) 2016 m. rugsėjo 29 -30 d. organizavo specializuotą Mėsinių galvijų parodą UAB “Vaja farm” ūkyje, Bliuvonių kaime, Anykščių r. Parodoje eksponuota 11 skirtingų mėsinių galvijų veislių gyvūnai, pristatyti jų ypatumai. Organizuotos parodos tikslas – ne tik populiarinti mėsinę gyvulininkystę, bet ir parodyti atskirų veislių gyvūnų charakterio, laikymo, šėrimo, veisimo, priežiūros ir kitas savybes. Parodos metu pademonstruoti geriausi Lietuvoje auginamų mėsinių galvijų veislių eksponatai. Vyko švietėjiški renginiai, organizuota kultūrinė programa ir užimtumas mažiesiems parodos dalyviams.

Rūmų Savivaldos organizatoriai apie darbą rajone

„Džiugina ūkininkų domėjimasis naujovėmis ir geranoriškas dalijimasis savo patirtimi ir žiniomis“ – sako Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Plungės r. ir Rietavo sav. Birutė Dromantienė. Plungės rajone ir Rietavo sav. vyko Rūmų jubiliejaus paminėjimo renginiai, organizuotos 5 edukacinės išvykos pas ūkininkus mokiniams ir studentams. Didelio susidomėjimo ūkininkų tarpe sulaukė Rūmų Konsultavimo programa, pagal kurią Rūmų konsultantai vedė seminarus ir teikė individualias konsultacijas. „2016 metais organizavau 22 konsultacinius renginius. Stengiausi, kad informacija apie organizuojamus renginius pasiektų kuo platesnį ratą suinteresuotų asmenų, ypač didelį dėmesį skyriau jauniesiems ūkininkams“ – dalinosi patirtimi B.Dromantienė.

Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Rokiškio rajone Lina Meilutė – Datkūnienė džiaugėsi, kad drauge su rajono ūkininkais sėkmingai prisideda prie aktyvios žemdirbių savivaldos programos įgyvendinimo. „Būti drauge su žemdirbiais, kaimo gyventojais, jaunųjų ūkininkų ratelių nariais ir atstovauti jų interesams – kilni ir prasminga Rūmų misija. Džiaugiuosi, kad Rūmų įgyvendinama Konsultavimo programa buvo naudinga ūkininkams. Apie tai liudijo pilnos klausytojų auditorijos ir klausimų lektoriams – konsultantams gausa pradedant pasėlių ir gyvūnų deklaravimo naujovėmis ir baigiant įstatymų projektų siūlymais“ – kalbėjo L. Meilutė – Datkūnienė.

X