Žemės ūkio rūmų apdovanojimas poezijos konkurso laureatei

Gegužės 21 d. (šeštadienį) Sližiuose (Veprių sen., Ukmergės r.) įvyko 2016 metų respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ laureatų apdovanojimo šventė.

Susirinkusius į šventę maloniai pasitiko Sližių kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Vasiliauskienė, nuoširdžiausius sveikinimus svečiams ir dalyviams tarė 2016 m. Mažosios kultūros sostinės  – Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, savos kūrybos eiles skaitė Rokiškio J. Tūbelio progimnazijos šeštokai: Aurelija, Laura, Rūta, Deimantė ir Matas.

Šventėje dalyvavęs aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas skaitė poeziją ir dainavo J.Degutytės, R.Keturakio, J.Marcinkevičiaus, B.Brazdžionio tekstų žodžiais. Koncertavo Ukmergės Kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Cantilena“.

Šiais metais konkurso laureate tapo Vida Gustaitytė – Bubnienė su eilėraščiu „Širdis ant gubos“. Laureatė apdovanota Žemės ūkio rūmų prizu.

Konkurso diplomantais tapo Romualdas Žilinskas, Rita Mockeliūnienė, Lina Buivydavičiūtė. Vaižganto premija buvo įteikta Petrui Zlatkui.

Savo kūrybos eiles skaitė Aldona Širvinskienė (Anykščiai), Leopoldas Stanevičius (Vilnius), Gražina Pitrėnienė (Rokiškio r.), Teresė Legeckaitė-Stankevičienė (Raseiniai), Vytautas Marcinkevičius (Raseiniai), Giedrutė Murnikovienė (Kupiškio r.), Regina Baltrūnienė (Šakių r.), Zuzana Stundžėnienė (Ukmergė).

Renginio organizatoriams dėkojo Ukmergės literatų draugijos pirmininkė Rita Gėlūnienė.

Konkursas „Žydinčios vyšnios šakelė“ pradėtas organizuoti prieš 22 metus, tuomečiame Ukmergės r. S. Nėries kolūkyje. Jo iniciatorius, kolūkio pirmininkas Stepas Jankeliūnas, „Naujų knygų” žurnale anuomet rašė: „Niekas pasaulyje taip nepraturtina žmogaus kaip knyga. Mylėdami literatūrą, Salomėjos Nėries kolūkio žemdirbiai – knygos bičiuliai – nutarė įsteigti „Žydinčios vyšnios šakelės” prizą ir premiją už geriausią metų eilėraštį apie žemę, žemdirbį, žmogaus triūsą. Tikimės, kad jis padės suaktyvinti poetus kuriant, o poezijos mylėtojus – vertinant eilėraščius”. Įvairiais metais šio populiaraus poezijos konkurso laureatais yra tapę patys garsiausi Lietuvos poetai: Justinas Marcinkevičius, Jonas Strielkūnas, Eduardas Mieželaitis, Bernardas Brazdžionis.

2016 m. konkurso laureatės Vidos Gustaitytės – Bubnienės eilėraštis

Širdis ant gubos (Iš eilėraščių rinkinio)

Atsilaužiu duonos
kasdieninės
ir einu
į jos Bažnyčią.
O Viešpatie,
kaip čia šviesu!

Duona –
tai žemės širdis,
prie kurios
pasaulis prisiglaudęs.

Po sniegu, po giliu
rugio žaliosios pilys
laukia pirmojo vyturio
laiško – – –

Atrakinta vaga
už saulę šviesesnė.
Žegnoju ją žingsniais,
Kad neužgestų.

Debesų ankštys
žiojasi,
girdėti,
kaip duonos šaknys
nučiulba gilyn – – –

Rugį prie kelio
glostau kaip vaiką,
kaip tolimąjį žiburį
gimtų namų – – –

Kraujo lopšinė per rugį…
Klaupiuos pabučiuoti
rasos ašarą
tylią – – –

Nešk, žeme, nešk
žalią rugio vėliavą
saulės karūnon –
dar ne laikas namo,
ten, kur ilgesiu raivos
aruodų bedugnės.

Duona – Dievo avinėlis,
besiganantis
dėl mūsų sielos šventės
žemės meilės
begaliniame  glėby – – –

Eina rugpjūtis,
išdidus, subrendęs…
Paskutinį kartą
vasaros saulės
maldaknygę
atsiverčia rugys.

Duona
rugiagėlių sūpuoklėse…
Neišmatuojamas
šio sapno grožis – – –

Užskrido širdis ant gubos
ir dainuoja…
Ko, akys,
taip ašarų pilnos – – –

Rudens vargonai
duoną veža
per žemės stalą
platų…
Atsiklaupia žmogaus
širdis,
iššokusi
ant staltiesės baltos
perono – – –

Vakarą
prie duonos nešu,
ir širdis namo sugrįžta – – –

Ant ližės
kryžiumi
duonelė užklota – – –
Vaikai parbėga,
prisigėrę vėjo:
– Ant kvepiančios ramybės
užtepk, močiute,
pasakų medaus!

Duonos kepalas
lino vystykle
krykščia kaip kūdikis.
Namai prisipildo
švelnumo ir meilės
spalvų.

Atsiduso duona:
– Duoninė ankšta…

Paaukok duonos riekę,
ir siela suras namus,
kuriuose
nevysta gėlės.

Šviesa Tėvynės gyslose
uždūsta
kada į duoną šaudai
panieka ir auksu.
Sustok ir atsigręžk
į savo tamsų veidą – – –

Nenuklyskim
nuo duonos,
nors ji amžinai
atsišaukia.
Nenuklyskim nuo duonos,
kai aukso ieškosim
žvaigždėse,
kai sugrįžti reikės
laikinai paauksuotiems – – –

Duona –
tai Protėvių malda.
Tėve mūsų,
globok
jos saulėtekių rimtį – – –

[Best_Wordpress_Gallery id=”15″ gal_title=”Vysnios_sakele2016″]