Žemės ūkio skaitmeninimo ir žinių sklaidos svarba

2021 m. balandžio 12 d. įvyko pirmasis partnerių susitikimas pagal tarptautinį Erasmus+ projektą „Ūkininkų priemonių rinkinys klimato kaitos švelninimui“, kuriame dalyvavo 4 šalių atstovai: Padujos universiteto (Italija), „OIKOS“ instituto (Italija), organizacijos „UptoEarth GmbH“ (Vokietija), profesinio rengimo mokyklos „IKASTEGIA TXORIERRI“ (Ispanija) ir Lietuvos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR).

Susitikimo metu buvo apžvelgti projekto tikslai ir uždaviniai, aptarti projekto įgyvendinimo terminai, viešinimas ir svarba ūkininkams.

„Pagrindinis projekto tikslas – ugdyti ūkininkų pažangaus ir draugiško aplinkai ūkininkavimo įgūdžius, informuoti apie klimato kaitos iššūkius bei parodyti pažangaus ūkininkavimo ekonominį naudingumą. Daug dėmesio projekte taip pat skiriama žemės ūkio sektoriaus švietimo skaitmeninimui, kad būtų patobulinti dėstytojų/konsultantų skaitmeninis planavimas ir pamokų/mokymo kursų organizavimas. Daug diskutavome ir apie būtinybę ugdyti įgūdžius, kurie pasitarnautų klimato kaitai. Visų šalių projekto partneriai sutarė, kad reikia stiprinti dalijimąsi gerąja patirtimi visais lygiais – suteikti studentams ir mokiniams bei ūkininkams laisvai prieinamas priemones, padedančias priimti sprendimus ir vykdyti aplinkai draugišką žemės ūkio veiklą”, – informuoja LR ŽŪR projekto koordinatorė, Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Simona Švoilaitė.

Žemės ūkio sektorius yra ne tik maisto, bet ir daugelio paslaugų bei darbo vietų teikėjas, kuris užtikrina milijonų žmonių pragyvenimą visame pasaulyje. 2016 m. 173 mln. ha buvo naudojama žemės ūkio produkcijai – tai yra 39 proc. viso ES žemės ploto. Didžiausia žemės ūkio naudmenų koncentracija buvo Ispanijoje, Italijoje ir Vokietijoje. 2018 m. Eurostat duomenimis ES žemės ūkio sektoriuje dirbo 22 milijonai žmonių. Nuo 1950 m. dėl žemės ūkio intensyvinimo ir specializacijos, ES žemės ūkio produktyvumas žymiai išaugo. Nepaisant to, žemės ūkis yra vienas labiausiai nuo klimato priklausančių socialinių ir ekonominių sektorių, kur didžioji žemės ūkio našumo ir kokybės dalis tiesiogiai priklauso nuo skirtingų klimato veiksnių. Prisitaikymas prie klimato kaitos yra būtinas, ypač žemės ūkiui, nes tai turi svarbų socialinį ir ekonominį poveikį visuomenei ir aprūpinimo maistu saugumui.

Projekto grupės nariai konstatavo, kad dabartinė žemės ūkio produkcijos gamyba nėra tvari ir sukelia žemės degradaciją, maistinių medžiagų praradimą ir biologinės įvairovės nykimą, prisideda prie vandens kokybės ir vandens trūkumo ir galiausiai prie ŠESD ir oro teršalų išmetimo, o tai ženkliai prisideda prie klimato kaitos pokyčių. Taikant tam tikrus žemės ūkio valdymo metodus (žemės dirbimo, rotacinio ganymo, žemės ūkio kultūrų apdirbimo ir kt.,), kurie prisideda prie anglies sulaikymo, maisto gamybą galima padaryti aplinką tausojančia ir tokiu būdu labiau atsparia klimato pokyčiams, tačiau tam reikės didelių pokyčių švietimo, mokymo ir politikos formavimo srityse.