LR Seimas priėmė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 3(1), 5, 10, 11, 14, 15, 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16(1), 16(2) straipsniais įstatymą (Nr. XIIIP-4642(2)).
(https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/9bc3e810b13211ea9a12d0dada3ca61b)
Tiesa, įstatymas įsigalios, kai dokumentą pasirašys LR Prezidentas. Svarbus niuansas rengiant šiuos pakeitimus – Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ kaip niekada anksčiau siekė, kad įstatymo priėmimas būtų vilkinamas. Tačiau jų viltys sužlugo.
Kas teikė pasiūlymus, o kas – trukdė
Išminčiai primena, jog kiekviena kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. Labai svarbu, kuria kryptimi tas žingsnis atliktas. Pasak LR ŽŪR Kooperacijos veiklos komiteto pirmininko Jono Kuzminsko, nors visų pasiūlymų įgyvendinti nepavyko, tačiau priimtas įstatymas – žingsnis į priekį, teisinga, ūkininkams naudinga linkme.
„Geriau negu nieko. Įstatymo projektas – daugelio kooperacijos specialistų darbas. Prisidėjo įvairių kooperatyvų atstovai, ŽŪR specialistai, mokslininkai, tarnautojai“, – sakė J.Kuzminskas.
Pasak LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos Aušros Žliobaitės, praktiškai visų Seime priimtų įstatymo pakeitimų užuomazgos kilo LR ŽŪR narių diskusijose.
Deja, įstatymo pakeitimų priėmimas labai užtruko. Kodėl?
„Tikrai nesitikėjome tokio aršaus pieno perdirbėjų interesus ginančios asociacijos „Pieno centras“ nepagrįstų trukdymų“, – stebėjosi V.Kuzminskas.
Bene pirmą kartą perdirbėjai taip atvirai ir agresyviai pasipriešino rengiant ir jau Seimui svarstant kooperatyvų veiklą stiprinantį įstatymo projektą. Svarstant Kooperatyvų įstatymą nepagrįsti perdirbėjų pasiūlymai buvo atmesti, tačiau jau kitą dieną jiems pavyko laimėti kitoje kovoje – blokuoti Pieno įstatymo svarstymą skubos tvarka.
Pelno paskirstymo tvarkos nepavyko pakeisti
Šį kartą Seimo nariai atmetė ir pasiūlymą koreguoti kooperatyvų pelno paskirstymo tvarką.
„Dabar numatytas eiliškumas – pirmiausia lėšų skiriama rezerviniam fondui, toliau – mokesčiai nuo apyvartos, paskirstymas pagal pajų ir kitiems tikslams. Mes siūlėme palikti reikalavimą būtinai lėšas kaupti rezerviniam fondui, o kitiems reikalams pelną paskirstyti taip, kaip nuspręstų kooperatyvas. Deja, nepavyko įtikinti, kad tai – svarbu ir atėjo laikas pelno paskirstymo tvarką liberalizuoti“, – informuoja A.Žliobaitė.
„Deja, tiek valdininkai, tiek politikai neįsigilino į mūsų pasiūlymus, juo labiau, kad kaimyninėje Lenkijoje tokio pobūdžio pakeitimai jau seniai padaryti“, – sakė J. Kuzminskas.
Savivaldai kooperatyvų pripažinimo nepatikėjo
Pastaraisiais metais daug iečių sulaužyta ginčijantis dėl kooperatyvų pripažinimo tvarkos. Taigi kooperatyvas yra juridinio asmens darinys. Ir kooperatyvui teikiama parama pagal Kaimo plėtros programą. Todėl numatyta kontrolė – kad ES ir valstybės parama nepatektų dirbtinai sukurtiems kooperatyvams, iš tikrųjų uždarosioms akcinėms bendrovėms. Todėl numatyta kontrolė – kooperatyvų pripažinimas žemės ūkio kooperatyvais. Būtent tokiems kooperatyvams numatytas didesnis paramos intensyvumas, prioritetiniai balai. Ūkininkai pritarė tokiai tvarkai, tačiau siekė patys dalyvauti, juk savikontrolė yra geriausias kontrolės būdas.
„Mes siekėme, kad pripažinimo procese dalyvautų žemdirbių savivaldos organizacijos. Tos, kurios turi tokių gebėjimų. Beje, tokia savikontrolė numatyta kaimyninėje Latvijoje. Argumentai labai aiškūs – žemdirbiai geriau išmano ir turi daugiau informacijos šaltinių, taigi ir galimybių atskirti tikruosius kooperatyvus nuo dirbtinių. Deja, tokia galimybė atidėta ateičiai“, – sakė A. Žliobaitė.
Balsų svorį leido pakeisti
Kooperatyvų atstovai tikisi, kad netolimai ateičiai atidėta dar išsamesnė diskusija dėl balsavimo tvarkos patobulinimo žemės ūkio kooperatyvuose.
„Padėtis ekonomikoje labai pasikeitė, todėl kai kurie mokslininkai pateikė svarių argumentų, kad klasikinė kooperatyvų balsavimo taisyklė – „1 narys-1 balsas“ – jau atgyveno. Atėjo laikas šį reikalavimą švelninti“, – sakė J.Kuzminskas.
Tačiau ir dabar šis tas pasikeitė. Taigi įsigaliojus Kooperatyvų įstatymui, kooperatyvai turės teisę vienam nariui skirti ne vieną, bet penkis balsus, tačiau tokie nariai negalės sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų kooperatyvo balsų.
Įstatymas įsigalios nuo lapkričio 1 d.
Numatyta, kad šio Įstatymo papildymai įsigalios nuo 2020 lapkričio 1 d. LR Vyriausybė įgaliota iki 2020 spalio 31 d. priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Nepaisant dalinės sėkmės, J.Kuzminskas pripažįsta, kad šios kadencijos metu, kaip niekada anksčiau, pavyko atsikratyti daug kooperatyvų veiklą varžančių beprasmiškų reikalavimų.
„Darbo grupė buvo susitikusi net keliolika kartų, prie valdininkų bei žemdirbių savivaldos asociacijų ir ŽŪR teisininkų pasiūlymų labai naudingai prisidėjo mokslininkai. Daug diskutavome ir su Lenkijos bei Latvijos kooperatyvų atstovais“, – pasakojo J.Kuzminskas.