Naujienos

Žinios iš KRK: ir šviesesnės, ir prastos

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) balandžio 7 d. tęsė parlamentinę kontrolę: ar bus koreguojami reikalavimai deklaruojantiesiems plotus tiesioginėms išmokoms gauti; kaip keisis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Ne mažiau aktualus klausimas – kaip rengiamas Nacionalinis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas.

Reikalavimus pareiškėjams švelnina

Artėjant žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui daugiausia ginčų sukėlė reikalavimai dėl pievų. Vienas jų, kad ganyklų ir pievų žolę būtina nustatytais terminais nupjauti, tačiau negalima smulkinti ir paskleisti tame pačiame žolyne. Kita klausimų ir nepasitenkinimą sukėlusi nuostata – laukinių paukščių apsaugos teritorijų išplėtimas į natūralias pievas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas paaiškino, kaip atsirado tokie reikalavimai. Pastebėjo, kad nupjautą žolę nebus reikalaujama išvežti iš lauko, galima bus sukrauti lauko gale. Smulkinimo draudimas esą paremtas tiek BŽŪP taisyklėmis, tiek ir mokslininkų tyrimais, esą žolės mulčiavimo praktika blogina pievų botaninę sudėtį.

Blogąją žolės praktiką tramdyti reikia, tačiau uždrausti visiškai – būtų kitas kraštutinumas, Seimo komiteto posėdyje sakė praktikai.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pastebėjo, kad šis klausimas ŽŪR buvo daug kartų aptariamas, ir apgailestavo, kad dėl pavieniuose ūkiuose įsigalėjusio žolės smulkinimo turi kentėti daugelis ūkininkų. ŽŪR vadovas akcentavo, kad šiuos dalykus reikėtų spręsti kompleksiškai, palaipsniui siekti tikslų, o ne daryti kardinalius pokyčius, kurie žemdirbiams kelia stresą. Per Lietuvą susidarys apie 1-1,5 mln. t fitomasės, kuri taps našta aplinkai.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra numatytas žaliųjų atliekų kompostavimas. Tai reiškia, kad ritiniai ar kaugės palaukėse aplinkosaugininkų gali būti traktuojamos kaip pažeidimas.

Išklausęs argumentų žemės ūkio ministras K.Navickas sutiko, kad nuolaidos galėtų būti: „Reikia kalbėtis. Gal grįšime, gal yra išimtys, kurios galėtų būti“.

ŽŪM yra pasirengusi atsitraukti ir dėl nykstančių paukščių (tikučių, stulgių, rudakojų tulikų ir pan.) apsaugos natūraliose pievose. Pareiškėjai matys, ar į jų deklaruojamus plotus patenka tokių paukščių perimvietės. Galės savanoriškai apsispręsti, ar dalyvauti jų apsaugos priemonėje.

Tačiau kitą pavasarį tas klausimas vėl neišvengiamai iškils, tada jau bus sprendžiama, tai bus savanoriškas ar privalomas reikalavimas išlaikyti natūralias pievas, jų nearti, nekultūrinti. Toks yra Europos Komisijos reikalavimas – retus ir nykstančius paukščius saugoti ne tik Natura 2000 teritorijose, ir pernai lapkritį pateiktoje audito ataskaitoje Lietuvai dėl to priekaištaujama, nesiimant veiksmų rizikuojame prarasti finansavimo dalį.

Mėšlo tvarkymo nuostatus – derina

Žemdirbių savivaldos organizacijų sujudimas dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo kai kurių ginčytinų nuostatų duoda rezultatų.

ŽŪM parengė naują projektą, taip pat yra pasirengusi daryti tam tikras nuolaidas.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis informavo, kad derinimo procesas yra tik prasidėjęs. Organizacijų pastabos projektui bus laukiamos iki balandžio 14 d., o paskui bus bent du ar trys pasiūlymų aptarimo ratai. Anot viceministro, ministerija yra nusiteikusi ilgesnėms diskusijoms su socialiniais partneriais, kad rezultatas būtų efektyvus.

Kiek vietos žemės ūkiui ilgai lauktame plane?

Vyriausybė baigia rengti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) planą. Jis preliminariai buvo aptartas KRK: kokios galimybės žemės ūkiui?

Apie plano rengimą kalbėjo įvairių ministerijų atstovai. 2,225 mlrd. eurų – tiek investicijų preliminariai planuojama panaudoti iki 2026 m. rugpjūčio pabaigos. Žaliajam kursui privalo būti skirta 37 proc., skaitmeninimui – 20 proc. visų investicijų. Vyriausybė peržiūrėjo praėjusios Ministrų kabineto numatytas RRF plano investicijas. Iki šio mėnesio pabaigos jis turi būti oficialiai pateiktas Europos Komisijos vertinimui.

Iš pristatymo susidarė vaizdas, kad žemės ūkiui RRF plane liko mažiausiai vietos, nors lūkesčiai buvo dideli. ŽŪM siūlė ir tikėjosi papildomų 124 mln. Eur investicijų žemės ūkiui, o preliminariame plane iš tos sumos teliko 16 Eur.

Pagal žaliąją pertvarką numatomas pelkių atkūrimas, kaip klimato kaitos valdymo priemonė. Pasak žemės ūkio ministro, plane dar liko modernių ventiliavimo sistemų diegimo, dirvožemio valdymo sistema, leidžianti ūkio lygmeniu matyti CO2 ir maistinių medžiagų pokyčius, skatinanti bendradarbiavimą tarp gyvulininkystės ir augalininkystės ūkių. Apie sumenkusį žemės ūkio svorį RRF plane ministras K.Navickas sakė: „Toks ekspertų siūlymas, Vyriausybės matymas. Dar EK stumdo RRF priemonių ribas“.

Planą koregavusioje patariamojoje taryboje nebuvo nė vieno žemdirbių savivaldos

organizacijų atstovo. Oficialiai manoma, kad žemės ūkis, skirtingai nei kiti ūkio sektoriai, turi specialų finansavimo fondą, ir būtent šios lėšos turėtų tarnauti žaliosios pertvarkos tikslams. Žemdirbiams bus siūloma naudotis finansavimo galimybėmis, kurias suteikia atsinaujinančios energetikos skatinimas (biometano, biodegalų ir kt.).

ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas išreiškė apgailestavimą dėl taip planuojamų prioritetų, kad galiausiai visi fondai eina pro šalį. Nors vienu balsu seniai kartojama, kad žemės ūkiui, gyvulininkystei reikia transformuotis, geriausias pavyzdys yra kiaulininkystės sektorius. Jo dalyviams parama nepasiekiama.

X