Naujienos

Žinios iš lapkričio 17 d. Seimo KRK posėdžio

Lapkričio 11 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje grįžta prie parlamentinės kontrolės klausimo – padėties kiaulininkystės sektoriuje. Šis klausimas, inspiruotas ES rinkoje susidariusios kiaulienos perprodukcijos, ant KRK darbo stalo buvo ir prieš dvi savaite. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdymo struktūros pertvarka – nauja tema.

Dėl padėties kiaulininkystės sektoriuje KRK buvo keliami klausimai: kokios numatomos ilgalaikės ir trumpalaikės priemonės, kad sektorius nežlugtų; kokių veiksmų reikėtų imtis, kad Lietuvoje vartotojai rinktųsi lietuvišką produkciją?

ŽŪM numatė tam tikrus veiksmus ir dirba, tačiau pagalbos schemos (tiek lengvatinės paskolos, tiek ir valstybės pagalbos) sektoriui dėl būtinų procedūrų yra tikėtinos ne anksčiau kaip po kelių mėnesių.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas išreiškė apgailestavimą, kad įtikinėjimui sugaištama daug laiko, viskas vyksta labai lėtai: „Prieš du mėnesius oficialiai kreipėmės, „suvalgėm“ tiek laiko tam, kad būtų nuspręsta, kad reikia atskiros paramos schemos“. Tuo tarpu pagrindinis kovos laukas – įrodyti Europos Komisijai, kad sektorius nukentėjęs. Ar nebūtų didesnė sparta, jei reikalus siektų išjudinti aukščiausi vadovai? Priešingu atveju, jeigu atėjus kovui dar nebus atsakymo iš EK, kiaulininkystėje bus tragedija.

Su problema glaudžiai susijęs vartotojų lojalumo didinimas. Kad pirkėjai atpažintų vietinę produkciją, ji pirmiausia turi būti ženklinama. Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius patikino, kad ministerija glaudžiai dirba su asociacijomis dėl nacionalinio prekės ženklo, jo populiarinimo.

Diskutuota ir dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo mažinimo šviežiai mėsai klausimas. KRK nutarė sudaryti neformalią darbo grupę, prašyti Finansų ministerijos atlikti PVM galimos taikyti schemos analizę. Taigi prie šio klausimo dar bus sugrįžta.

A.Baravykas atkreipė dėmesį ir į kitą opių klausimų grupę. Lietuvos kiaulių augintojai dirba kaip kitų ES šalių augintojai, kartais net pasiekia geresnių rodiklių, tačiau palyginti su konkurentais pralaimi bent dviejose srityse: struktūrinė parama kiaulininkystės sektoriui nebuvo pasiekiama 20 metų (tik dabar ketinama taisyti šią klaidą); iš kitos pusės spaudžia griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, o pagalbos, kaip tuos reikalavimus įvykdyti, ir jokių nuolaidų – nėra.

Svarstyme taip pat buvo aptarti galimi konkurencijos pažeidimai, rinkos priežiūros dalykai, mažmeninių prekybos tinklų indėlis. Aptariamais klausimais pasisakė Konkurencijos Tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Mantas Staškevičius, prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis.

ŽŪM struktūrinis pakeitimas atliktas tam, kad darbas techniškai būtų patogesnis, būtų aiški padalinių atskaitomybė, skyriai nedubliuotų užduočių.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininko, LKAA direktoriaus Algio Baravyko siūlymu, būtų gerai, jei kiekviena sritis ministerijoje turėtų savo kuratorių, tarkim, kiaulininkystės reikalai rūpėtų ne vien tik pačiam kiaulininkystės sektoriui.

 

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis kalbėjo apie tai, kad pasigenda, bendrų darbų, bendrų pasitarimų ŽŪM – tokio bendradarbiavimo poreikis aktualus rengiantis įgyvendinti ilgalaikius dokumentus, kaip antai ekologinės gamybos reglamentą. Dabar darbų begalė, bet padarei – ir penkerius metus ramu. S. Daniulio siūlymu, daug darbų ŽŪM galėtų patikėti žemdirbių savivaldos organizacijoms, kaip ekspertams.

Pastebėjimų turėjo ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas dr. Algis Gaižutis. Jis rado pagyrimo žodį, bet turėjo ir pageidavimą, aktualų miškininkams: ŽŪM nėra nė vieno specialisto miškininko, o toks specialistas labai reikalingas.

X