Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje vasario 24 d. buvo išsamiai svarstomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos, parlamentinės kontrolės klausimai: žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pateikė informaciją apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, o Aplinkos ministerijos atstovė – apie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Sutarė dėl gyvūnų augintinių ženklinimo
Gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų svarstymas artėja prie finišo.
Projektui pateikiama vis naujų pasiūlymų, kuriais siekiama išplėsti projekto apimtį. Sulaukta siūlymo teisę gyvūnus augintinius ženklinti mikroschemomis suteikti ne tik veterinarijos gydytojams, bet ir platesniam ratui asmenų. Kitu atveju siūloma socialiai remtinų asmenų bei beglobius gyvūnus augintinius „čipuoti“ pasitelkiant Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Trečiuoju pasiūlymu siūloma uždrausti turgavietėse prekybą šunimis, katėmis bei šeškais – pastarajam siūlymui KRK nepritarė jau anksčiau, o šiame posėdyje sprendimą patvirtino.
Dėl kitų pasiūlymų diskusijos buvo ilgesnės. Kviesdami nepritarti pateiktiems siūlymams į diskusijas įsijungė ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentas prof. dr. Andrius Kučinskas.
ŽŪR pirmininkas pastebėjo, kad pasiūlymai buvo apsvarstyti Rūmuose, jiems nepritarta. „Veterinarijos gydytojai tam darbui ruošiami 5 metus, ženklinimas yra intervencija į organizmą, yra ligų pernešimo rizika – neturėtume menkinti specialistų kvalifikacijos“, – dr. A.Svitojus išreiškė nepritarimą tam, kad teisė ženklinti gyvūnus augintinius būtų suteikta ir trumpalaikius kursus baigusiems gyvūnų globėjams ar kitiems asmenims.
Prof. dr. A.Kučinskas, be to, Seimo narių dėmesį atkreipė į tai, kad didžiausia problema su gyvūnais augintiniais kaimiškose teritorijose, iššūkis ne tik suženklinti gyvūnus, kartu būtina galvoti ir apie jų vakcinavimą, užkrečiamųjų ligų prevenciją.
Galutinį sprendimą dėl pasiūlymų priims Seimas, tačiau KRK apsisprendė šiuo metu jiems nepritarti. Kaip pažymėjo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis, šiuo metu svarbu nesiblaškyti, dabar susitelkti ties vienu tikslu – kad nuo šių metų gegužės 1-osios įsigaliotų pareiga suženklinti naujai atvestus gyvūnus augintinius (reikalavimas, kad būtų suženklinti visi gyvūnai augintiniai, įsigaliotų nuo 2022 m. rugpjūčio).
Seimo komiteto nariai pritarė KRK pirmininkui, kad papildomi pakeitimai turėtų būti atskirai apsvarstyti, vėliau sugulti į įstatymą. Žemės ūkio ministerijos tarpinstitucinė darbo grupė iki birželio 1-osios įsipareigojo parengti projektą, pateikti kompleksinius pasiūlymus.
Rūpi, kokius darbus projektuoja Vyriausybė
Gyvūnų augintinių gerovės reikalai dabar „ant bangos“, jie atsispindi ir Vyriausybės programoje bei jos nuostatų įgyvendinimo plano projekte. Tačiau žemdirbių savivaldos organizacijas neramina, kaip valdžios ateities sprendimai paveiks jų veiklą.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas kalbėjo apie tai, kad bus siekiama kokybinių poslinkių. Dabar vienas svarbiausių darbų pasiruošti naujo finansinio laikotarpio startui 2023 m. Ministro žodžiais, Žaliojo kurso tikslų norima siekti be papildomų apynasrių žemės ūkiui. Bus skatinamas veiklos kompleksiškumas, kooperacija, trumposios tiekimo grandinės ir pan. Ketinama skatinti mažus ir vidutinius ūkius, pasitelkiant įvairias priemones padėti jiems pasiekti rinkas. Be to, šios grupės ūkininkus žadama remti teikiant jiems didesnio intensyvumo investicinę paramą.
Posėdyje išsakyta ir daugiau optimistiškai nuteikiančių dalykų: tai, kad artimiausiu metu nebus peržiūrėta akcizo lengvata žymėtajam dyzelinui; kad jau yra potvarkis peržiūrėti skandalingai pagarsėjusį mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą; kad Žemės ūkio ministerijos vadovybė pasiryžusi kovoti už tai, jog šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo tikslai sektoriams būtų paskirstomi objektyviai, nežlugdant žemės ūkio.
Naudodamiesi proga žemės ūkio ministrui pastabas pagal savo atstovaujamos srities problemas išsakė Žemės ūkio rūmų narių atstovai.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis kalbėjo apie miškingumo didinimo iššūkius, NATURA 2000 tinklo plėtros spragas, kad iki šiol nėra numatyta jokio kompensavimo už veiklos suvaržymus. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis kreipė pokalbį apie kitas spragas – ekologines išmokas ribojantį augalų sąrašą bei kooperacijos stabdžius, nes į paramą negali pretenduoti jauni kooperatyvai. O Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ Jonas Kuzminskas pastebėjo: parama neprieinama ne tik jauniems, bet ir pripažintiems kooperatyvams, mat nors jiems yra numatyti prioritetiniai balai, perlipti balų kartelę ir pasiekti paramą – nepavyksta.
Apie klimato srities naujus projektus
Pernai balandžio mėnesį praėjusios kadencijos Seimo komitetas svarstė situaciją dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų plano 2021–2030 metams. Dėl šio plano pernai buvo kilęs didelis ažiotažas, plano priemonės, dokumentą jau išsiuntus Europos Komisijai, buvo peržiūrimos ir koreguojamos sudarytoje darbo grupėje.
Seimas nepatvirtino Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos (iki 2030 m. ir 2050 m.), grąžino Vyriausybei tobulinti.
Kaip informavo Aplinkos ministerijos klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, NEKS veiksmų planas bus atnaujinamas atsižvelgiant į naujausią klimato srities politikos kontekstą – didinamas ambicijas mažinti šiltnamio dujų emisijas.
Numatytas darbų grafikas: iki šių metų rugsėjo bus sudarytos sektorinės darbo grupės ir inicijuotos diskusijos, į kurias bus įtraukti visi socialiniai partneriai; iki kitų metų pabaigos dokumento projektas bus pateiktas viešosioms konsultacijoms; iki 2023 m. pabaigos projektą numatyti pateikti Europos Komisijai.
Nors Aplinkos ministerija žada į diskusijas įtraukti ir socialinius partnerius bei mokslininkus, verta jau dabar dairytis į dokumentų projektų duomenų bazes ir aktyviai reikšti nuomonę. Šiuo metu paskalbta viešoji konsultacija dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekto, vyks iki kovo 9 d (žr.: Viešoji konsultacija dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projekto | E. pilietis (lrv.lt).
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas replikavo: „Žemės ūkis nuo 1990 metų yra labai smarkiai sumažinęs šiltnamio dujų emisijas, tikslo rodiklis pasiektas apie 80 proc. Labai stebiuosi, kad apie mūsų pažangą ir Lietuvos poziciją tarp kitų šalių mes nekalbame. Jei siekiam globalios tvarkos pasaulyje, kitų šalių paraginimas pasiekti tuos rodiklius, kurių esame pasiekę (antri ES pagal vienam žmogui tenkančias CO2 emisijas), tai duotų geresnį efektą negu savo ūkininkų smaugimas, bandymas išgręžti paskutinius CO2 lašus“.