ŽUR Naujienos

Žinios iš Seimo komiteto

36Peržiūrų

Birželio 3 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nuotoliniame posėdyje daugiausia laiko pareikalavo parlamentinės kontrolės klausimai, kurių darbotvarkėje buvo ne vienas. KRK ir per ateinančias savaites ketina tęsti šį darbo režimą.

 

Siūlymo įteisinti lankus atgarsiai

Aplinkos ministro mėginimas įteisinti medžioklę lankais baigėsi skandalu, piketais prie Aplinkos ministerijos. Ministras atšaukė visuomenės pasipiktinimą sukėlusį Medžioklės taisyklių pakeitimą. Liko Seimo narių siūlymai įstatymu numatyti papildomų saugiklių. Projektai, kurių net keturi, gulė ant KRK posėdžio darbo stalo.

KRK nusprendė daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, Seimo valdybos prašyti kreiptis į Vyriausybę dėl išvados.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas pastebėjo, kad ŽŪR organizacijų tarpe šis klausimas taip pat buvo aptartas.

„ŽŪR narių pozicija tokia, kad patiriami nuostoliai dėl laukinių gyvūnų daromos žalos turėtų būti kompensuojami valstybės ar medžiotojų. Valstybė per finansus jaustų, kokia apimtimi reikėtų reguliuoti laukinių gyvūnų populiaciją. Visi suprantame, kad laukiniai gyvūnai reikalingi, nes yra gamtos sudėtinė dalis, tačiau jeigu kažkuri populiacija išauga tiek, kad daro didelę žalą, turėtų įsijungti mechanizmai, skatinantys sumažinti tą populiaciją. Kas dėl draudimo medžioti vienais ar kitais metodais, galvotume, kad ministro dispozicijoje turėtų būti galimybė skubiai parinkti technines priemones“, – ŽŪR organizacijų poziciją išsakė A. Baravykas. Visuomenę šokiravęs atvejis dėl ministro nevykusio sprendimo, kuris buvo priimtas nepasitarus su visuomene, nėra teisės aktų problema, dėl kurios reikėtų keisti įstatymus.

 

Dėl laukinių gyvūnų daromos žalos

Vykdydamas parlamentinę kontrolę praėjusią savaitę KRK išsamiai išnagrinėjo laukinių gyvūnų (vilkų, žąsų, gervių, gulbių) žemės ūkiui daromos žalos mastą. Pripažinus, kad šiuo požiūriu žemdirbys yra nepakankamai ginamas valstybės, Seimo komitetas dabar priėmė sprendimą, kuris yra trijų dalių.

Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai pasiūlyta peržiūrėti teisės aktus ir nustatyti, kad būtų išduodamas leidimas paimti iš gamtos ribotą skaičių pasėliams didelę žalą darančių laukinių paukščių individų, juos sumedžiojant.

Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai rekomenduota įvertinti galimybes nustatyti valstybės atsakomybę už laukinių žąsų, gulbių ir gervių žemės ūkio pasėliams padarytą žalą, kompensacijų išmokėjimą iš Aplinkos ministerijos valdomų lėšų ar kitų finansavimo šaltinių ir numatyti paramos priemones ūkiams prisitaikant ir valdant laukinių paukščių daromą neigiamą poveikį ūkininkavimui.

Šioms ministerijoms  taip pat pasiūlyta peržiūrėti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, supaprastinti žalos įvertinimo procedūras ir nustatyti kompensavimą už vilkų padarytą žalą naminiams gyvuliams, atsižvelgiant į prarastų gyvulių rinkos kainas.

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stančiko, turi būti vertinamas galutinis žemdirbio įdėto darbo rezultatas: jeigu paukščiai nulesė ką tik sudygusias pupas – turi būti vertinamas iš to ploto planuotas gauti pupų derlius; jeigu vilkai sudraskė veislinį ar vaikingą gyvulį – ūkininkas patyrė nuostolį, taigi turi būti mokama kompensacija.

 

Žemės reformai artėjant prie pabaigos

KRK kartu su ŽŪM ir socialinių partnerių atstovais aptarė aktualiausius žemės reformos darbus ir spręstinas problemas pasibaigus piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą.

Kaimo vietovėse nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės baigtas. Miestuose žemės reforma taip pat žingsnis po žingsnio artėja prie pabaigos, lėčiausia pažanga Vilniaus mieste – ten pretendentų eilėje dar 3287 piliečiai.

ŽŪM bei jai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba turi veiksmų planą. Štai kelios darbų kryptys: ketinama griežtinti valstybinės žemės naudojimo kontrolę, didesnį dėmesį skirti apleistai privačiai ir valstybinei žemei, vyksta diskusija dėl valstybinės žemės naudojimo investiciniams projektams.

Neišvengiamai pokalbis pakrypo į nepatogius klausimus – kaip bus taisomos praeities klaidos. Viena tokių opių problemų – dėl neteisėtai panaikintų servitutų, kai žmonės netenka galimybės privažiuoti prie savo nuosavybės.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pats yra susidūręs su tokiu projektavimu: po vieno sklypų „sutvarkymo“ hektaras žemės ūkio paskirties žemės liko be jokio privažiavimo. J.Kuzminskas svarsto, kad atsakomybės reikėtų pareikalauti iš tų žemėtvarkininkų, kurie visoje Lietuvoje pridarė tiek problemų.

NŽT direktorius Laimonas Čiakas problemą pripažįsta, tačiau išeitį rasti, jo žodžiais, ne visada įmanoma. Padėtis ištaisoma, jeigu kelią galima nutiesti nepažeidžiant trečiosios šalies interesų, priešingu atveju kiltų jau kitų piliečių nepasitenkinimas, o teismams dėl žemės nebus pabaigos.

 

Padėtis žemės ūkyje: dar viena bėda

Valstybės pagalbos schemos pandemijos metu nukentėjusiems sektoriams juda procedūrų koridoriais. Paramos paketas gamybos ir perdirbimo sektoriams (pieno, galvijų) peržengė į oficialią derinimo fazę Europos Komisijoje. Patvirtinimo dėl pieno gamintojų tikimasi sulaukti jau šią savaitę, tad kitą savaitę bus pradėtos rinkti paraiškos. Su Lietuvos savivaldybių asociacija ŽŪM dar derina paraiškų rinkimo terminą. Lietuvoje baigta derinti ir teikiama EK tvirtinti paramos schema kiaulių augintojams. Iš paskos vyksta derinimo veiksmai dėl paramos daržovių augintojams.

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis KRK teigė, kad, traukiantis pandemijai ir švelninant visoje Europoje karantino sąlygas, pamažu atsigauna ir rinkos. Pieno sektoriuje žaliavinio pieno kainos kristi jau neturėtų.

Tačiau pragiedruliai matyti tikrai ne visiems. Kailinių žvėrelių augintojams dabar pats sunkiausias metas. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) vadovas dr. Česlovas Tallat-Kelpša Seimo komiteto posėdyje pastebėjo, kad versle padėtis labai greitai keičiasi. Dėl karantino sustojus pardavimams visame pasaulyje dar neseniai tikėtasi sunkmetį pralaukti skolintomis lėšomis. Radikaliai padėtis pasikeitė prasidėjus naujam žvėrelių auginimo ciklui – patelės apsivaikavo, ir dabar tenka spręsti dilemą, ar ūkiai pajėgs išmaitinti vadas. Jauniklių skaičius siekia apie 1,2 mln. Kad jų netektų užmigdyti, minimaliu LŽAA vadovo vertinimu, žvėrelių augintojams būtų reikalinga 3-4 mln. Eur parama.

KRK nekilo diskusijų dėl būtinybės padėti šiai šakai. Klausimas yra tik vienas – kaip operatyviai bus ištiesta pagalbos ranka.

X