Po šluota

ŽŪR diskusija dėl galvijų rišimo tvartiniu laikotarpiu ir TI

2022 m. sausio mėn. 12 d. Žemės ūkio rūmai organizavo viešą diskusiją dviem aktualiais klausimais:

Dėl leidimo rišti galvijus tvartiniu laikotarpiu

Nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2018/848 dėl kurio pasikeitė ir dalies išimtinių gamybos taisyklių nuostatos. Minėto reglamento II priedo II dalies 1.7 punkte apibrėžta, kad draudžiama rišti arba izoliuoti ūkinius gyvūnus, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus gyvūnus reikia pririšti arba izoliuoti ribotą laikotarpį.

Numatoma, kad kompetentingos institucijos gali leisti rišti ūkiuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 gyvūnų (išskyrus prieauglį), auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę. Tačiau pažymėtina, kad leidimas būtų suteikiamas tik tokiems ūkiams, kuriuose yra laikoma ne daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, neskaičiuojant jauniklių.

Praėjusių metų pabaigoje, galvijus laikantys žemės ūkio subjektai gavo pranešimus iš VšĮ „Ekoagros“, kad jeigu galvijų laikymo būdas nebus pakeistas į palaidą arba iki 2022 m. sausio 31 d. nebus gautas atitinkamas leidimas, VšĮ „Ekoagros“ panaikins galvijų sertifikavimą, nes veikla neatitiks minėto reglamento reikalavimams.

Antrasis viešosios diskusijos klausimas – dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo

Tiesioginės išmokos yra viena iš svarbiausių Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) priemonių, kuriai tenka didžiausi finansiniai ištekliai. Tiesioginės išmokos garantuoja žemės ūkio produktų gamintojams minimalias pajamas dėl rinkose vykstančių sudėtingų procesų, nepastovių žemės ūkio produktų supirkimo kainų.

2021 m. gruodžio 2 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kurio 17 straipsnyje numatomi išmokų dydžio apribojimo ir proporcingo mažinimo variantai – valstybės narės gali apriboti bazinės pajamų paramos tvarumui didinti, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, dydį.

Diskusijos moderatorius ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pažymėjo, jog pastarieji klausimai yra aktualūs, apie tai liudija ir gausus diskusijos dalyvių būrys. „ŽŪR yra atvira organizacija, todėl diskutuojame ne tik ŽŪR narių tarpe, bet kviečiame diskusijon jungtis visus, kam tai aktualu, kas turi ką pasiūlyti” , – sakė dr. A.Svitojus.

Diskusijoje aktyviai dalyvavo ir siūlymus bei pastebėjimus pateikė ŽŪR nariai – Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas ir nariai, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” vadovas Jonas Kuzminskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė ir kt.

Diskusijoje pasisakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas, Žemės ūkio ministerijos viceministras Paulius Astrauskas, europarlamentaras Juozas Oleka, Ekoagros direktorė Virginija Lukšienė, ŽŪR specialistai

 

Diskusijos įrašą rasite:  https://bit.ly/3Go9i1E

 

X