Naujienos

ŽŪR komitetas aptarė Pagalbos veislininkystei taisykles

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komitetas (VGVK) svarstė išvakarėse Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pateiktą Pagalbos veislininkystei taisyklių 2019 m. projektą.  Jo pagrindus pristatė ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, o jam talkino  skyriaus vyr. specialistė Lina Šimonienė.

 Esminiai taisyklių pakeitimai

Pristatydamas Pagalbos veislininkystei 2019 m. taisykles (Taisykles), nuolat kartojo A.Šileika: „Parama bus skiriama grynaveisliams gyvuliams ir hibridinėms veislinėms kiaulėms“.

Tačiau VGVK nariai pastebėjo, kad ne visais atvejais Taisyklėse šio tikslo siekiama.

Taisyklėse nustatyta, kad veislininkystės priežiūrą t.y. kontrolę atliks VMVT, o administruos NMA. Taisyklės pakeistos remiantis Gyvūnų veisimo reglamentu, galiojančiais įstatymais, bei nutarimais. Projektas papildytas LAEI naujai apskaičiuotais veislininkystės darbų paslaugų įkainiais. Kai kurie padidinti, kai kurie sumažinti. Pavyzdžiui, Taisyklėse nurodytų administracinių išlaidų už kiekvieną einamųjų metų sausio 1 d. Kilmės knygoje įrašytą gyvą grynaveislį arklį ir grynaveislį veislinį galviją ir kalendoriniais metais į kilmės knygą įrašytą veislinį gyvūną (kiaulę, avį, ožką, triušį, kailinį žvėrelį, vištinę žąsį) ir hibridinių veislinių kiaulių registre įrašytą  kiekvieną tos pačios veislės, linijos ar kryžminimo būdu išvestos veislės hibridinę veislinę kiaulę, numatyta skirti ne daugiau, kaip  po 0,85 EUR/ galviją, 5,43 EUR/ kiaulę, 7,19 EUR / arklį, 2,26 EUR/avį, 5,43 EUR/ kailinį žvėrelį ir t.t. Taigi paramos įkainiai išliko panašaus lygio.

Didžiausias leistinas valstybės pagalbos intensyvumas pagal Europos Komisijos reglamento Nr. 702/2014 nuostatas: kilmės knygų ir registrų rengimo ir tvarkymo administravimo išlaidoms – iki 100 proc., genetinės kokybės ir produktyvumo tyrimams – iki 70 proc., konkursų, prekybos mugių arba parodų organizavimui ir dalyvavimui jose – iki 100 proc.

„Tikiuosi, kad bendru sutarimu sukursime Taisykles, kuriomis būtų patogu naudotis“, – laukdamas VGVK narių pasiūlymų vylėsi A.Šileika.

„Taisykles įmanoma sukurti, tačiau klausimas – ar ŽŪM tikrai šiems reikalams skirs pinigų?“, – klausė ŽŪR vicepirmininkas ir LKAA direktorius A.Baravykas.

„Šiuos dienos duomenimis numatyta veislininkystei skirti tiek pat, kiek 2018 – aisiais, t.y. 3 357 tūkst. EUR“, – sakė A.Šileika.

Tai šiek tiek mažiau nei 2016 ir 2017 m., kai buvo skiriama po 3 634 tūkst. EUR.

Be kita ko, šįmet pirmą kartą Taisyklėse neįvardijamos konkrečios įmonės – jos yra pavadintos produktyvumo kontrolės vykdytojomis.

„Produktyvumo kontrolės vykdytojai privalo turėti licencijas ir, mano žiniomis, pirmąsias licencijas VMVT jau išdavė“, – sakė A.Šileika.

Paramos prioritetai

Labai daug pasiūlymų pateikė ŽŪR VGVK pirmininkas E.Gedgaudas ir jo kolegė LGVA narė Rasa Petraškienė.

„Jeigu kalbame apie paramą grynaveisliams gyvuliams, tai, mano skaičiavimais, finansavimas turėtų padidėti 2,5-7,5 karto. O jeigu kalbame apie pagrindiniame Kilmės knygos skyriuje įrašytus grynaveislius gyvulius, tai tokių gyvulių yra net 7,5 karto mažiau, taigi ir finansavimas turėtų būti tiek pat kartų didesnis nei buvo iki šiol“, – sakė R.Petraškienė.

Ar LAEI įvertino paminėtus niuansus?

„Juk nuolat kalbame, kad asociacijos turi dirbti su pagrindiniame Kilmės knygos skyriuje įrašytais grynaveisliais gyvuliais. Taigi ar LAEI, numatydamas įkainius, žinojo, kiek Lietuvoje yra grynaveislių gyvulių?“, – klausė E.Gedgaudas.

VGVK pirmininkas atsakymo nesulaukė.

„Turime įvertinti, kad gyvulio įrašymas į Kilmės knygą yra vienkartinis veiksmas, o Kilmes knygos vedimas yra procesas, kuriam reikia skirti daug laiko, todėl ir įkainiai turėtų būti skirtingi ir tai ateityje reikės įgyvendinti, pavyzdžiui, gal asociacijoms skirti pastovų etatą užtikrinant administracinius gebėjimus“, – pastebėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

Kur galima sutaupyti?

ŽŪM dažnai ūkininkams priekaištauja, kad jie nori gauti tik daugiau paramos, tačiau nepasiūlo, kur valstybei gauti papildomų lėšų. LGVK  nariai turėjo tokių pasiūlymų.

„Taisyklėse numatyta skirti net po 513 EUR už paršavedės įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Tai – lėšų švaistymas ir ES rinkoje tokia parama neteikiama. Šį punktą siūlau išbraukti. Nesuprantu ketinimo skirti 45,85 EUR už mėsos kokybės nustatymą. Nė vienoje parduotuvėje nemačiau informacijos, kad parduodama mėsa, kurios kokybė specialiai patikrinta. Tai – irgi tik lėšų švaistymas“, – sakė E.Gedgaudas.

VGVK narius nustebino Taisyklių 18.3 punkto pataisymas, kuriame numatyta veisimo organizacijas vienijanti institucija, Iki šiol buvo numatyta, kad tokia institucija yra ŽŪR, o projekte šio pavadinimo nebeliko. Kodėl?

„Niekas neatšaukė ŽŪR įstatymo, o jame numatyta, kad ŽŪR gali organizuoti parodas, konkursus ir t.t. Be to, ŽŪR ir ŽŪM yra sudariusi sutartį, kurioje tokia veikla irgi numatyta“, – pastebėjo S.Dimaitis.

ŽŪM atstovai negalėjo atsakyti į šias pastabas.

VGVK nariai pateikė daug pasiūlymų ir argumentais pagrįstų kritinių pastabų. Ar į tai bus atsižvelgta?

LGVK posėdžiui vadovavo LGVA direktorius ir LGVK pirmininkas Edvardas Gedgaudas, posėdyje dalyvavo: ŽŪR vicepirmininkas ir LKAA direktorius Algis Baravykas, ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis, LKŽTAD pirmininkas Artūras Stimbirys, LMGAGA direktorius Mindaugas Kinderis, LMGAGA viceprezidentė Laura Mišeikienė, LNŪGAA vadovė Rūta Šveistienė,  LGVA atstovės Rasa Petraškienė ir Viktorija Švedienė,  VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus darbuotoja Dalia Tumelienė, LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ atstovas Alvydas Pečiulaitis ir kt.

X