Gruodžio 17 d. Žemės ūkio rūmai raštu kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo pakeitimo, kuriame pateikė pastabas ir pasiūlymus.
Siekiant sumažinti žemės ūkio veiklos subjektams tenkančią perteklinę administracinę ir ekonominę naštą bei tinkamai prisitaikyti prie pakitusių veiklos vykdymo sąlygų, Žemės ūkio rūmai siūlo:
1) Aprašo 2.4. papunktyje nurodyta, kad nuo 2021 m. lapkričio 15 d. mėšlas laukuose negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Toks draudimas yra neracionalus, kadangi mėšlo kokybė priklauso ne tik nuo gyvulių rūšies, pašaro, kraiko, tačiau ir nuo mėšlo perpuvimo laipsnio, bei ekonomiškai nenaudingas, kadangi nespėjus leidžiamu laikotarpiu paskleisti mėšlo, žemės ūkio subjektai bus priversti tokį mėšlą išvežti iš lauko ir kaupti kitoje vietoje. Taip pat pažymime, kad šio punkto reikalavimai palies išskirtinai smulkius ir vidutinius ūkius, kurie ir taip yra ekonomiškai pažeidžiamiausi. Taigi, siekiant racionalaus brandinto mėšlo panaudojimo, siūloma panaikinti 2.4 papunktyje įtvirtintą reikalavimą ir palikti šiuo metu galiojančią Aprašo 14.4 papunkčio nuostatą, kad tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
2) Aprašo 29 punkte numatoma, kad „tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos“, o Aprašo 2.6, 2.7 punktuose detalizuojama ir nurodoma, kad šis reikalavimas nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomas ir tręšiantiems iki 50 ha žemės ūkio naudmenų, o nuo 2024 m. sausio 1 d. tręšiantiems iki 30 ha žemės ūkio naudmenų. Tokių reikalavimų įgyvendinimas vien tik nuosavomis lėšomis smulkiems ir vidutiniams ūkiams praktiškai yra neįmanomas be nacionalinės ir (ar) Europos Sąjungos finansinės paramos, kadangi didžioji dalis ūkinių gyvūnų laikytojų neturi specializuotos ir brangiai kainuojančios technikos, įrangos bei srutovežių. Todėl siekiant žemės ūkio produkcijos gamintojams sudaryti visas galimybes prisitaikyti prie pasikeitusių griežtesnių reikalavimų/sąlygų, siūloma patikslinti Aprašo 2.6, 2.7 punktuose nurodytas reikalavimų įsigaliojimo datas: nuo 2022 m. sausio 1 d., ir nuo 2024 m. sausio 1 d. į 2029 m. sausio 1 d., kadangi ši įsigaliojimo data sutaptų su Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpio finansinės perspektyvos pabaiga. Laikytina, kad iki šio termino būtų sudarytos palankios galimybės gyvulininkystės ūkiams ir įmonėms, pasinaudoti paramos priemonėmis, įsigyjant reikalingą specializuotą techniką, įrangą bei srutovežius.
3) Aprašo 14.3 papunktyje įtvirtintas reikalavimas tirštojo mėšlo kaupimo vietos paruošimui bei įrengimui – laikymo vietą apjuosiant ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Tuo tarpu Aprašo 8 punkte nurodyta, kad tirštojo mėšlo rietuvės vietoje turi būti įrengtas ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas. Siekiant išlaikyti Aprašo nuostatų nuoseklumą, siūloma suvienodinti Aprašo 14.3 papunktį su Aprašo 8 punktu, nustatant, kad laikymo vieta turėtų būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu.
4) Aprašo 20 punkte nurodoma, kad „draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo<…> arčiau kaip 300 m atstumu nuo urbanizuotos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo <…>“. Atkreiptinas dėmesys, kad toks papildomas informacinis įpareigojimas ūkio subjektams teikti informaciją apie planuojamą vykdyti veiklą (tręšimą) yra perteklinis, darantis neigiamą įtaką planuojamų darbų eigai ir sukuriantis papildomą administracinę naštą ne tik žemės ūkio subjektams, tačiau ir valstybės institucijų atstovams (seniūnams), kuriems priskirta nauja funkcija – disponavimas informacija ir įsipareigojimų vykdymo veiksmų kontrolė. Atsižvelgiant į tai, kad toks papildomas įpareigojimas raštu informuoti kaimynus ar seniūnijos seniūną ir gauti jų rašytinius sutikimus prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. (toliau – ANMĮ), kurioje nurodyta, kad viena iš administracinės naštos mažinimo priemonių – proceso supaprastinimas bei neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.64 straipsnio 1 dalies, kurioje akcentuojama, kad „<….> asmens valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma“, siūloma panaikinti perteklinį Aprašo 20 punkto reikalavimą gauti rašytinį gyvenamojo namo gyventojo ar seniūnijos seniūno sutikimą, be to, numatyti išimtį informavimo pareigai tiems subjektams, kurie šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis tręšia mėšlu ir (ar) srutomis, kurioms taikytos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, kt.).
5) Aprašo 24.3 papunktyje įtvirtinta, kad tręšimo plane ūkininkas privalo pateikti tręšimo darbų kalendorinį grafiką, nurodant konkretų tręšimo mėnesį. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad žemės ūkio veikla pasižymi savo specifiškumu, nes yra itin priklausoma nuo meteorologinių sąlygų, todėl tręšimo laiko pradžia dažnu atveju gali nesutapti su kalendorinio mėnesio pradžia, nes tręšimo darbai gali būti dviejų mėnesių sandūroje, siūloma patikslinti Aprašo 24.3 papunktį nurodant, kad tręšimo darbų grafike gali būti nurodomi numatomi tręšimo laikotarpiai, pvz. balandžio- gegužės mėn.
6) Aprašo 24.4. papunktyje numatyta, kad tręšimo plane turi būti dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje. Reikalavimas kas 3 metus tręšimo plane atnaujinti dirvožemio tyrimų arba monitoringo duomenis yra neracionalus bei netikslingas, kadangi dirvožemio dangoje vykstantys mechaniniai, fiziniai, cheminiai, biologiniai reiškiniai, lemiantys dirvožemio savybių pokyčius nėra taip greitai kintantys, todėl siekiant tinkamo ir racionalaus žemės ūkio subjektų nuosavų išteklių panaudojimo, siūloma patikslinti Aprašo 24.4 papunktį ir numatyti, kad dirvožemio tyrimų arba monitoringo duomenys apie tręšiamojo lauko dirvožemyje esantį azoto ir judriojo fosforo kiekį, turėtų būti ne senesni kaip 5 metų.
7) Aprašo 26 punkte nurodyta, kad mėšlo ir (ar) srutų perdavimą ar pardavimą įrodantys dokumentai privalo būti registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo (valdų) registre (toliau – ŽŪKVC). Siūloma panaikinti reikalavimą privalomai ŽŪKVC registre registruoti sutartis ar pirkimą – pardavimą įrodančius dokumentus, kadangi toks reikalavimas yra nepagrįstas, perteklinis ir neatitinka ANMĮ 3 str. 1 d. 2,3 punktų.
8) Aprašo priede pateiktoje sutartinio gyvulio (toliau – SG) skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymo lentelėje apibrėžtas gyvulių skaičius (atitinkantis SG) neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-246 patvirtintų Ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius (toliau – SG lentelė) lentelėje esančių duomenų, kadangi SG reikšmės skiriasi nuo Aprašo priede pateikiamų dydžių. Taip pat Aprašo priede pateikti duomenys nedera su 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto atlikto tyrimo – „Galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių, ožkų mėšle bei srutose esančio azoto ir fosforo kiekio nustatymas“ – metu gautais rezultatais, kurie gauti/ nustatyti pagal paskutines gyvulių veisles, šėrimo ir laikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, siūloma peržiūrėti tyrimo rekomendacijas bei pakoreguoti sutartinių gyvūnų skaičių ir mėšlo bei srutų skleidimo plotus pagal SG lentelės duomenis.