Naujienos

ŽŪR lankėsi svečias iš Niujorko

Lietuvių kilmės profesorius iš JAV Paulius Švitra apsilankė Žemės ūkio rūmuose, susitiko su ŽŪR pirmininku Arūnu Svitojum.

Profesorius Lietuvoje dažnas svečias – pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1998 – aisiais.   P.Švitra yra Niujorke žinomas akių chirurgas, tačiau domisi ir ekonomika, labdara, yra aktyvus JAV veikiančios nepriklausomos organizacijos – Užsienio ryšių tarybos (Council on Foreign Relations) narys.

Papasakokite apie JAV Užsienio ryšių tarybos (CFR) veiklą?

Ši nuo 1921 – ųjų veikianti organizacija padeda JAV Vyriausybės atstovams, verslininkams ir kt. profesijų atstovams geriau suprasti pasaulinėje rinkoje susidariusią padėtį ir pasirinkti teisingus JAV užsienio politikos sprendimus.

Kodėl jus domina Žemės ūkio rūmų veikla?

Žinau, kad tai yra visus Lietuvos ūkininkus jungianti organizacija, o man svarbu susitikti ne su valdžios atstovais, bet su nepriklausomų organizacijų nariais. Kaip CFR atstovas aš domiuosi Lietuvos ekonomika, mokslu, medicina, žemės ūkiu, labdara.  Pastaraisiais metais dažnai bendrauju su ŽŪR pirmininku Arūnu Svitojum. Man įdomu, kaip Lietuvoje vystosi žemės ūkis.

Lietuviai linkę į kartais net perdėtą savikritiką, pirmiausia matome neigiamus reiškinius, arba mums atrodo, kad galėjome daug ką padaryti geriau bei greičiau. Kokia nuomonė iš šalies?

Galiu patikinti, kad per paskutinius 15-20 metų Lietuvoje žemės ūkis labai pasikeitė į gerąją pusę. Žinau, kad turite problemų, tačiau jų yra visose šalyse. Prieš 20 metų Lietuvoje mačiau daug apleistų ūkių, nedirbamos žemės, o dabar to nėra.

Tačiau mes susiduriame su nauja problema – pernelyg didele emigracija.

Taip, tai yra problema, tačiau ją buvo galima numatyti. Kaimo gyventojai Lietuvoje anksčiau labai priklausė nuo kolūkių, o kai jų neliko, ne kiekvienas galėjo ūkininkauti savarankiškai, taigi emigracija buvo tarsi užprogramuota. Kitas niuansas – aštri konkurencija, o smulkiems ūkiams sunku varžytis su stambiais ūkiais. O dar prisideda konkurencija su kitų valstybių ūkininkais. Tačiau lietuviai yra darbštūs, sugeba ūkininkauti. Ir apskritai apie Lietuvos ateitį galvoju labai optimistiškai.

Vakarų Europos šalyse smulkiesiems sudaromos galimybės išlikti. Ar turi galimybių išgyventi smulkūs ar vidutiniai ūkiai JAV?

Amerikoje yra labai daug  dirbamos žemės, bet neužmirškime, kad net 80 proc. žemės reikia papildomai laistyti, drėkinti, kitaip joje nieko nepavyktų užauginti. Todėl smulkiems ūkiams sunku išlikti ir dėl šios priežasties. Taigi sąlygos Lietuvoje žemės ūkiui bent kol kas yra labai palankios ir tuo turite pasinaudoti.

Neseniai Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl maisto produktų eksporto. Lietuvių kilmės amerikiečiai norėtų pirkti lietuviškus produktus, tačiau ar jie patrauks kitų amerikiečių dėmesį?

JAV yra labai didelė šalis ir joje gyvena net 326 mln.  gyventojų. Taigi reikia įvairių produktų. Vieniems reikia paprastų ir palyginti pigių produktų, jie lankosi greitojo maisto restoranuose, tačiau kiti gali pirkti brangius, bet aukštos kokybės produktus. Galiu patikinti, kad pastaruoju metu vis daugiau amerikiečių domisi ekologiškais produktais. Apskritai amerikiečiai labai vertina maisto produktus iš Europos Sąjungos šalių. Taigi Lietuva turi galimybių. Žinau, kad apie prekybą buvo kalbėta ir per JAV bei Baltijos šalių prezidentų susitikimą, D.Trampas sakė D.Grybauskaitei, kad JAV rinka yra atvira Lietuvos maisto produktams.

Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvoje gaminamus maisto produktus?

Prieš 20 metų Lietuvoje buvo daugiau importuotų ir prastesnės kokybės produktų, nors jie būdavo gražiose pakuotėse. Galiu patikinti, kad šiuo metu Lietuvoje maisto produktų kokybė yra geresnė nei JAV. Be to, čia produktai yra šviežesni. Man, gydytojui, tai labai svarbu ir savo pacientams visada primenu apie maisto kokybės svarbumą jų sveikatai. Ir pastaruoju metu amerikiečiai tikrai keičia maitinimosi įpročius.

Kaip vertinate maistą pagamintą iš genetiškai modifikuotų produktų?

Tikslesnes išvadas galėsime padaryti tolimoje ateityje. O dabar neabejojame natūraliai užaugintais bei ekologiškais produktais. Kita vertus, genetiškai modifikuoti produktai nuo bado gelbsti šimtus milijonų gyventojų Indijoje bei kitose neturtingose šalyse.

Papasakokite šiek tiek apie save.

Mano tėvai gyveno Marijampolėje, į JAV atvyko po antrojo pasaulinio karo. Sunkiai kūrėsi, dirbo įvairius darbus, susikūrė savo naują gyvenimą be jokios paramos. Aš gimiau Niujorke, čia ir gyvenau visą laiką, baigiau mokslus ir dabar esu akių chirurgas, Niujorke turiu dvi akių ligų klinikas.

X