Gyvulininkystė

ŽŪR: mažinti šiltnamio efektą ir didinti pieno ūkio pelningumą galima naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus

Akivaizdu, kad klimato atšilimas daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis, kaip smiltelė, daro įtaką klimato atšilimui. Todėl LR Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) inicijavo projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“, kuris buvo įgyvendinamas pagal  Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Projekto tikslas – šiltnamio efekto mažinimas, ūkio našumo ir pelningumo didinimas pienininkystės ūkiuose, naudojant tinkamą genetiką ir inovatyvius šėrimo sprendimus.

Kas buvo daroma vykdant projektą

Įgyvendinant projektą buvo vykdomi bandymai, kurių metu analizuota daugelis ūkio efektyvumui svarbių rodiklių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su ekonominiais, sveikatingumo, produkcijos kokybės rodikliais. Nustatyta, kad šiuolaikiškos genetikos panaudojimas ypač svarbus šiuolaikinio ir rentabilaus pieno ūkio vystymo veiksnys. Genetika ne tik padeda išspręsti dalį vadybinių ūkio problemų, bet ženkliai įtakoja pieno kokybę, gyvulių sveikatingumą.

Džiugu, kad projekte dalyvavusių pieno ūkių savininkų geranoriškumas ir suinteresuotumas tiesiogiai atsiliepė bandų gerėjimui. Ūkininkai teigiamai įvertino genominio tyrimo naudą ir teikiamas galimybes didinat pieno ūkio ekonominį potencialą ir galimybę gerinti gaminamos produkcijos kokybę.

10 pieninės gyvulininkystės ūkių (daugiausia – šeimos ūkiai Žemaitijoje) buvo įrengti ir vykdomi parodomieji bandymai pagal parengtą parodomojo bandymo metodiką. Ūkiuose buvo naudojami inovatyvūs gyvulių šėrimo sprendimai su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, daug dėmesio buvo skiriama genetikai ir bandos valdymui. Parodomieji bandymai buvo atlikti kaip gerosios patirties įrodymas ir ūkininkų skatinimas naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo.

„Manau, kad projekto rezultatai naudingi ūkininkams. Esu įsitikinęs, kad naudojant tvarų, tausojantį ūkininkavimą, galima pasiekti gerų rezultatų. Telyčios genominiam tyrimui buvo atrinktos iš 19 parodomųjų ūkių. Ekologiniuose parodomuosiuose ūkiuose bendra karvių populiacija – apie 1800, intensyviuose bandomuosiuose pieno ūkiuose – apie 2400. Ūkių atranką vykdėme atsižvelgiant į ūkių geografinį išsidėstymą šalies teritorijos mastu. Skirtingas teritorinis išsidėstymas leido atlikti skirtingai laikomų ir auginamų bandų formavimosi analizę ir pateikti atitinkamas rekomendacijas ūkių savininkams bei pateikti ekonomiškiausius pasiūlymus.  Vertinimui ūkiuose atrinkti gyvuliai, kurie bandymo laikotarpiu buvo 8-14 mėn. amžiaus, atlikta nuodugni 3 kartų kilmės ir motinų produktyvumo analizė. Norint atrinkti reikiamą gyvulių kiekį efektyviam genominiam tyrimui, reikėjo ne mažiau kaip 700 telyčių. Toks skaičius atrinktas iš >3000 karvių. Iš visų analizuojamų gyvulių buvo atrinkta 300 geriausių telyčių. Telyčios atrinktos iš bandos, kurios bendra veislinė vertė (BVV) – ne mažesnė kaip 100 balų. 300 aukščiausios genetinės vertės telyčių buvo pritaikyta individuali selekcijos programa, LITBAP kompiuterine programa sėklinimui, parenkant geriausius bulius, kuriais šios telyčios apsėklintos. Atrinktų telyčių gimę palikuoniai (200 telyčaičių) taip pat ištirtos genomiškai tam, kad įvertinti gimusio prieauglio naudą, ekonominę vertę ir atlikti palyginimus su motinų genominių tyrimų rezultatais“, – informuoja projekto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Projekto svarba

Priminsime, kad esame ES bei Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai, todėl turime laikytis 2015 m.  Paryžiaus susitarimo klimato srityje.  Jame nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2°C.

FAO duomenimis už 18 proc. klimato šiltėjamą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų. Gyvulininkystės sektorius ženkliai prisideda prie mūsų planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus. Kas yra apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv.km per metus, o miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv.km. Grubiai skaičiuojant nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, o miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau.

Projekto rezultatams pristatyti ir aptarti bei patirtimi pasidalinti buvo organizuota respublikinė konferencija ir parengtos rekomendacijos ūkininkams, kurias rasite ČIA: REKOMENDACIJOS

X