Naujienos

ŽŪR nariai stengsis prisidėti prie trumposios maisto tiekimo grandinės

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) kreipėsi į Žemės ūkio rūmus (ŽŪR) su daug jėgų ir titaniškos kantrybės pareikalausiančia užduotimi – pasitelkti trumpąją maisto tiekimo grandinę ir išvalyti jau seniai pasiligojusią viešojo maitinimo (viešųjų pirkimų) sistemą, pradedant vaikų darželiais ir mokyklomis. Seimo KRK mano, jog įgyvendinant šį tikslą atsirastų svarbių galimybių savo produkciją realizuoti sąžininkai ir kokybiškai dirbantiems žemės ūkio kooperatyvams ir į juos susibūrusiems smulkiesiems bei vidutiniams ūkininkams.  

Stiprins ūkininkų derybinę galią

Įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. Europos Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ išdėstytas nuostatas bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad Europos Komisija 2018 m. planuoja parengti pasiūlymą dėl ES maisto tiekimo grandinės gerinimo, ypatingą dėmesį skiriant ūkininkų padėties šioje grandinėje ir derybinių galių stiprinimui, Seimo KRK 2017 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. 110-S-33 „Dėl maisto grandinės tobulinimo ir ekologiškų produktų vartojimo skatinimo viešojo maitinimo vietose“ ir pateikė pasiūlymus Žemės ūkio rūmams:

„Veiksmingiau organizuoti kooperatyvus, gamintojų grupes ir diegti kitas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimo formas, siekiant didesnės galios rinkoje ir sklandesnio žemės ūkio produktų ir maisto prekiųb tiekimo organizavimo. Bendradarbiauti su Lietuvos kooperatyvų sąjunga, siekiant racionaliau panaudoti jų turimas produktų saugyklas ir kitus resursus bei panaudoti žemės ūkio subjektų gamybos potencialą. Stiprinti bendradarbiavimą su švietimo ar ugdymo įstaigomis, siekiant priartinti mokymo ir ugdymo procesą prie gamybos. Apie šio sprendimo įgyvendinimo eigą informuoti LR Seimo KRK iki 2018 m. kovo 10 d.“.

Tokį pasiūlymą ŽŪR taryba ir svarstė 2018 01 30 d. įvykusiame posėdyje.

Ministerija sureagavo į ŽŪR kritiką

Pasak laikinojo ŽŪR pirmininko Sigito Dimaičio, tiesiausias žemdirbių kelias prie vartotojo stalo eina per kooperaciją. Jam pritarė ir ŽŪR tarybos posėdyje dalyvavęs Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas. Be to, skaudu ir apmaudu, kad iki šiol viešojo maitinimo galimybes visoje šalyje savo rankose laiko tik 3-4 itin stambūs tiekėjai. Viešųjų pirkimų įstatymas, žinoma, vienodas visiems rinkos dalyviams, tačiau problemos esmė ne patys viešieji pirkimai, bet jų taisyklės.

„Paprastai viešuosius pirkimus bandoma centralizuoti. Pavyzdžiui, maisto produktai kariuomenei. Produktų neperka atskirai kiekvienas dalinys, bet perka vienas centras visai kariuomenei. Iš štai rezultatas – dėl apsunkinto tiekimo šia galimybe negali pasinaudoti ūkininkai. Būna net paradoksalių situacijų, kai karinis dalinys yra šalia stambaus ar vidutinio ūkio, tačiau ūkininkas negali kariškiams tiekti šviežių maisto produktų. Taigi ragindamas jus imtis iniciatyvos, pažadu, kad Seimo KRK dės visas įmanomas pastangas viešųjų pirkimų sistemą decentralizuoti“, – žadėjo A.Stančikas.

Seimo KRK pirmininkas priminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau baigia rengti maisto produktų aprašą, kuris pateks į vaikų darželius bei mokyklas, o vienas iš akcentų – žemdirbiams palankus produktų transportavimas.

„Taigi šiek tiek pakeitę taisykles galėsime žemės ūkio kooperatyvams ir smulkiesiems ūkininkams palengvinti kelią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose“, – vylėsi A.Stančikas.

Deja, neretai valdžia iš didelio rašto išeina iš krašto. Štai ŽŪR vadovas S.Dimaitis nusistebėjo Sveikatos apsaugos ministro įsakymu mokykloms tiekti 0,7 proc. riebumo pieną. Kodėl? Gal kurioje nors šalyje toks reikalavimas taikomas, bet kodėl mes pasirenkame pačius keisčiausius pavyzdžius, kurie visiškai netinka Lietuvai? Užbėgdami įvykiams už akių galime pridurti, kad Sveikatos apsaugos ministerija sureagavo į ŽŪR kritiką ir pasitaisė –  vaikai galės gerti ne pienu atskiestą vandenį, bet 2,5 proc. riebumą pieną.

Galimybę lydės atsakomybė

Pristatydamas Seimo KRK pasiūlymą A.Stančikas  vylėsi, kad nauja galimybe sėkmingai galėtų pasinaudoti būtent smulkieji ūkininkai, kuriems pastaraisiais metais kilo daugybė problemų, o ateityje jų dar daugiau iškils.

Šiuo metu jie simboliškai prekiauja ūkininkams skirtuose turguose, laimėjus viešuosius pirkimus jiems atsivertų daug didesnės galimybės.

„Kodėl iki šiol viešieji pirkimai smulkiems ar vidutiniams ūkininkams nepasiekiami?

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, tokia padėtis susidarė todėl, kad aprūpinant viešojo maitinimo sektorių sukasi itin dideli pinigai.

„Tuo pasinaudoja ir paslaugas samdančios institucijos. Tarnautojai neretai naudojasi tarnybine padėtimi ir reikalauja, kad tiekėjai būtų priversti siūlyti jiems dalį produktų nemokamai. Jeigu to nedarysi, tai suras priežasčių sutartis nutraukti“, – pasakojo Z.Cironkienė.

Ir dėl tokio pobūdžio netvarkos net 20-50 ha turintys daržininkai arba viešųjų pirkimų konkursus pralaimėdavo, arba sužinoję tokias aplinkybes juose net nedalyvaudavo.

Tačiau Seimo KRK pirmininkas pateikė ir sektinų pavyzdžių: „Žinau kelias savivaldybes, kuriose mokyklos savo virtuves išnuomoja būtent vietos verslininkams su sąlyga, kad jie pirktų ir maistą gamintų iš savivaldybėje įsikūrusių ūkininkų“.

Žinoma, reikalavimų reikės laikytis ir ūkininkams.

„Jeigu ūkininkai nenorės užtikrinti maisto saugos, nenorės registruotis fitosanitariniame ir kituose registruose, tai neverta tikėtis, kad darželiams bei mokykloms maistą gaminantys verslininkai rizikuotų produkciją pirkti iš tokių ūkių“,- sakė Z.Cironkienė.

Tačiau Skandinavijos valstybių patirtis rodo, kad pakeitus viešųjų pirkimų taisykles galima pasiekti naudos tiek vartotojams, tiek smulkiesiems ūkininkams.

Trys pavyzdžiai

Seimo KRK pasiūlymą įgyvendinti pradėsime jau turėdami gerų pavyzdžių.

„ŽŪR veikloje dalyvauja žmonės, kurie tiesiogiai susiję su Lietuvoje žinomais kooperatyvais“, – ŽŪR tarybos nariams priminė S.Dimaitis.

ŽŪR tarybos posėdyje savo veiklą dar kartą pristatė visiems jau žinomi ir šalyje įsitvirtinę trys kooperatyvai, kuriuos kuriant tiesiogiai dalyvavo ir Žemės ūkio rūmai.

Nuo 2011 –ųjų veikiantis žemės ūkio kooperatyvas „Šeimos ūkis“. Pagrindinis kooperatyvo steigimo tikslas – savo užaugintos ir iš dalies perdirbtos produkcijos realizavimas.

„Kooperatyvas turi 64 narius. 2017 – aisiais nuspręsta naujų narių laikinai nepriimti. Veiklą plečiame, tačiau turime ir problemų – ne visos savivaldybės suinteresuotos kooperatyvui suteikti vietą prekiauti savo produktais. Keista, juk tokiose vietose prekiautų pirmiausia vietos ūkininkai. Tiesa, kai kurios savivaldybės kaip tik rodo iniciatyvą pačios. Tarp tokių – Panevėžio savivaldybė. Vienas sėkmingiausių pavyzdžių – „Šeimos ūkio“ turgelis prie Kauno pilies. Tai – didžiausias ūkininkų turgus Baltijos šalyse“, – kooperatyvo veiklą pristatė Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Beje, tokio pobūdžio kooperatyvai veikia ir kitose šalyse, o bene garsiausias – Paryžiuje, Eliziejaus laikuose ūkininkai prekiauja savo produkcija ir niekas tuo nesistebi.

Kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ kiekvieną savaitę prekiauja 23 mobiliuosiuose turgeliuose Vilniuje, 15 – Kaune, 4 – Klaipėdoje ir 2 – Šiauliuose. Be to, „Lietuviško maisto kokybė“ sugebėjo susitarti su stambiausiais prekybos tinklais ir prekiauja stambiuose prekybos centruose įrengtuose specializuotuose skyriuose, kurie pavadinti „Linkėjimai iš kaimo“.

Šiuo metu kooperatyve yra 13 narių, tačiau mobiliuosiuose turgeliuose tik savo auginama produkcija bei savo perdirbtais produktais kiekvieną savaitę prekiauja apie 300 ūkininkų, iš kurių 80 proc. – smulkieji, 15 proc. – vidutiniai ir 5 proc. – stambūs ūkiai.

Per paskutinius 4 metus metinė apyvarta perkopė 1 mln. Eur.

Kooperatyvo veiklą pristatęs jo vadovas Mindaugas Maciulevičius nuolat akcentuoja savikontrolę. Tai efektyviausia kontrolės forma. Ūkininkai neįsileidžia prekiaujančių importuotais produktais. Savikontrolė sukūrė gerą šio kooperatyvo įvaizdį.

Kooperatinė bendrovė „Baltic Cattle“ yra pirmoji šalyje, kurią įsteigė ne pavieniai ūkininkai, bet kooperatyvai ir organizacijos.

Steigėjai: ŽŪR, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacija, kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, kooperatyvai „Pieno puta“ ir „Pamario pienas“ ir kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“. Net sunku pasakyti, kiek žemdirbių dalyvauja „Baltic Cattle“ veikloje, nes paminėtuose kooperatyvuose yra tūkstančiai narių.

Pagrindinė „Baltic cattle“ veikla orientuota į galvijininkystę, galvijų importą ir eksportą pagal specialius užsakymus. Kooperatyvo geografiniai ryšiai – nuo Baltarusijos iki Graikijos, Bulgarijos, Izraelio ir Turkijos.

Iš galvijų augintojų kooperatinė bendrovė Lietuvoje renka užsakovų pageidaujamos veislės bei amžiaus gyvulius. Prireikus atveža veislinės medžiagos iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ir kt. šalių.

Kooperatinės bendrovės veiklą pristatęs jos direktorius Alvydas Pečiulaitis sakė, kad „Baltic Cattle“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Agaras“ ir UAB „Utenos mėsa“, tačiau pasiūlymų  tiekti produkciją viešojo maitinimo sistemai kol kas niekas nepateikė.

„Sudarę sutartis su skerdyklomis toks bendradarbiavimas būtų įmanomas“, – sakė A.Pečiulaitis.

ŽŪR tarybos atsakymas Seimo KRK

Dėl Seimo KRK sprendimo įgyvendinimo ŽŪR taryba nusprendė siūlyti kooperatyvui „Šeimos ūkis“ taikyti savikontrolės būdą, kad kooperatyvo valdomuose turgeliuose neliktų importuotų produktų bei plėsti ūkininkų produkcijos turgelių veiklą ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Siūlyti kooperatyvui „Lietuviško ūkio kokybė“ didinti narių skaičių bei intensyviau plėtoti trumpąją maisto tiekimo grandinę, pasinaudojant bioekonomikos principais bei taikant inovatyvias pardavimo formas.

Pavesti ŽŪR administracijai, kartu su kooperatyvu „Baltic Cattle“ bei pieninių ir mėsinių galvijus veisėjus vienijantiems ŽŪR nariams parengti projektą „Galvijų aukcionas“.

Pavesti ŽŪR administracijai parengti pilotinius projektus pasirinktose savivaldybėse dėl ekologinės bei nacionalinės kokybės pieno ir vaisių bei daržovių tiekimo mokykloms.

X