ŽŪR nariai – sveiko ir kokybiško maisto gamintojai

Žemės ūkio rūmai, siekdami populiarinti Lietuvoje auginamus/gaminamus maisto produktus bei skatinti vartotojus pirkti vietoje (Lietuvoje) užaugintus/pagamintus produktus, organizavo konferenciją – „Kokybiškas maistas = sveikas žmogus“.

Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skirtas Lietuvoje užauginamo/pagaminamo ekologiško ir NKK (pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą) produkcijai. Svarbu ir tai, kad didžiąją dalį ekologiško ir NKP maisto išaugina ir /ar pagamina ūkininkai, UAB, MB, kurie priklauso atskiroms asociacijos, kurias vienija Žemės ūkio rūmai.

Konferenciją atidarė pavaduojantis pirmininką vicepirmininkas Algis Baravykas, pasiūlęs įdėmiai paklausyti pranešėjų ir kurti ir įdiegti savas kokybiško ir sveiko maisto istorijas.

„Visi suprantame, kad valstybėse, kuriose nėra konfliktų, yra stabili valdžia ir plėtojamas žemės ūkis, apsirūpinimo būtiniausiais maisto produktais klausimai senokai nebėra pirmajame plane. Maisto tiekimą suprantame kaip savaime suprantamą duotybę ir rūpinamės, kad mūsų maistas būtų ne vien tik malšinantis alkį, pasotinantis, tačiau ir saugus, sveikas, skanus, funkcinis, pritaikytas pagal lytį, amžių, svorį, nuotaiką ir horoskopą, vegetariškas, veganiškas, laktoveganiškas, laktoovoveganiškas, fruganiškas, bioveganiškas, žaliavalgiškas, ekologiškas, draugiškas aplinkai, išskiriantis mažai CO2, išskirtinis, gurmaniškas ir t.t., ir pan. Kiekvienas žmogus turi įvairiausių individualių poreikių ir įsitikinimų dėl maisto tinkamumo būtent jam. Tradicinė mityba, religija, filosofija, gyvenimo būdas, gydytojai, dietologai, influenceriai ir įvairiausi keistenybių atradėjai suranda šimtus argumentų, kodėl reikėtų kažką būtinai valgyti, o kažko visiškai nevalgyti ir net nesiartinti prie to, ko negalima valgyti. Žemdirbiai taip pat yra tam tikra grupė, kuri turi savo, o galbūt ne savo, o BŽŪP ar aplinkos saugojimo strategų suformuotą įsitikinimą, jog žmonių maistas turi būti vietinis, o maisto grandinė turi būti trumpa. Šias idėjas girdime ir aptariame vis dažniau, tačiau aš asmeniškai vis dar  pasigendu argumentų, kodėl turi būti būtent taip, ir kodėl negali būti kitaip, kokio trumpumo grandinė yra ideali, o kokio ilgumo – beviltiškai pasenusi, kuriems maisto produktams ji tinka, o kuriems ne. Žemdirbiai ir maisto gamintojai turi atsižvelgti į paklausą, garantuoti maisto produktų saugumą, šviežumą, gerą išvaizdą, konsistenciją, kvapą, skonį, tačiau dažnai, to jau nepakanka norint parduoti. Reikia pateikti gerą istoriją apie maisto produktus, nes geras ir skanus maistas su bloga istorija vartotojui nepatiks. Žemdirbiai ir maisto gamintojai gali įtakoti ne vien pasiūlą, tačiau ir paklausos formavimą. Šiuos procesus stebime ir matome, kaip rinkoje skinasi kelią nauji produktai, apie kuriuos nieko nežinojome, tačiau jų istorija pritraukia vartotojus. Šiandien pasidalinsime istorijomis apie vietoje gaminamo maisto privalumus ir pranašumus prieš maistą, kurį gamina kažkur ten, kur nemato mūsų akys ir negirdi mūsų ausys, ar nesuvokia smegenų raukšlės. Labai dažnai tas ,,toli“ yra visai šalia, už kaimyno tvarto sienos, už skerdyklos vartų, ar už sodo tvoros. Esu įsitikinęs, kad pirmiausiai trumpa grandinė turi būti siejama su draugiška kaimynyste, bendruomeniškumu, vienas kito supratimu ir palaikymu. Šie dalykai neveiks, jei nebus atvirumo, pasitikėjimo ir įtikinamos istorijos apie maisto kelią nuo lauko iki stalo“, – sveikindamas konferencijos svečius ir dalyvius kalbėjo pavaduojantis pirmininką vicepirmininkas Algis Baravykas.

Pirmąją konferencijos pranešėją iš Švedijos, kuri pranešimą skaitė nuotoliniu būdu, pristatė ir pasveikino Arūnas Svitojus. Sara Jervfors, Södertälje dietologijos ekspertė (Švedija) pristatė trumposios maisto tiekimo grandinės taikymą ugdymo įstaigose Švedijoje. Pranešėja akcentavo, aukštos kokybės ir sveiko maisto reikšmę visuomenei bei sveikų įpročių formavimą nuo vaikystės. Taip pat apžvelgė Švedijos teisinę bazę, viešųjų pirkimų procedūros ir kt. Sara Jervfors pažymėjo, kad svarbu naudoti maistą, kuris yra užaugintas/pagamintas kuo arčiau namų, o pirkti maisto produktus taip pat rekomendavo tuos, kurie pagaminti savoje šalyje (vietinius). Pranešėja pažymėjo, kad svarbus ir maisto paruošimas ir jo apdorojimas. Čia reikalinga pasitelkti patyrusius  virtuvės darbuotojus, kurie privalo nuolat atnaujinti savo žinias bei nuolat mokytis ir kelti savo kvalifikaciją. Būtina atsižvelgti į savo klimato zoną ir pasiruošti sezoninio maisto piramides.

Pranešimą rasite ČIA

 

Pranešimą „Lietuvos ekologiškų ir pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą sertifikuotų produktų gamyba, pasiūla ir suvartojimas vidaus bei užsienio rinkose“ pristatė – LR ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistė augalininkystei/Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) administratorė dr. Edita Karbauskienė.

Pranešimą rasite ČIA

VšĮ „Sveikatai palankus“ steigėja ir direktorė Raminta Bogušienė savo pranešime „Kasdieniniai sveikos ir subalansuotos mitybos principai ir taisyklės“/ „Maitinimas ugdymo įstaigose“  pažymėjo, kad sveikata nuo genų priklauso tik apie 20 proc., o 50 proc. – nuo mūsų gyvensenos, 20 proc. – nuo aplinkos, kurioje gyvename ir tik 10 proc. – nuo medicininių paslaugų.

Lektorė įvardijo, kad sveiko ir kokybiško maisto bei subalansuotos mitybos įvedimo ugdymo įstaigose iššūkius: kompleksinis švietimas (tėvelių, vaikų, ugdymo įstaigos personalo, virėjų); Turi būti mitybos vienodumas namuose ir ugdymo įstaigose kitu atveju vaikai nevalgys sveiko maisto; Teisinis reguliavimas. Turi būti valstybės politika skatinanti organizuoti sveikatai palankų maitinimą ugdymo įstaigose;​ Praktinis įgyvendinimas. Kokybe paženklintų maisto produktų įsigijimas per viešuosius pirkimus ir pagaminimas skanių  ir estetiškų patiekalų pagal subalansuotą valgiaraštį.

Pranešimą rasite ČIA

Žemės ūkio rūmų inicijuotą ir pradėtą įgyvendinti Europos inovacijų partnerystės veiklos projektą „Trumpos maisto tiekimo grandinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“, kaip vieną gerųjų pavyzdžių trumpinant maisto grandinę pristatė LR ŽŪR Projektų poskyrio vedėja Laima Buitkienė. Lektorė pristatė projekto tikslą, kuris yra sujungus mokslininkų, ŽŪR bei ūkininkų  žinias, patirtį ir kompetencijas sukurti ir įdiegti sistemą, kurios pagalba žemės ūkio subjektai galėtų be tarpininkų tiekti viešojo sektoriaus įstaigoms (mokykloms, darželiams, slaugos įstaigoms ir pan.) vietoje pagamintą produkciją.

Pranešimą rasite ČIA

Konferencijos metu vykdo ekologiškos ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintos produkcijos degustacija. Produktus degustacijai pateikė Žemės ūkio rūmų nariai:

  • Lietuvos žemės ūkio kooperacijos asociacijos „Kooperacijos kelias“ nariai – „Eko Žemaitija“ (ekologiški pieno produktai, įvairūs sūriai, sūreliai);
  • Lietuvos šiltnamių asociacijos nariai, UAB „Kietaviškių gausa” – pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintos daržovės – pomidorai, agurkai;

  • Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai – UAB „AUGA Luganta” – ekologiškos morkos;
  • Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narys – Kėdainių r. ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas – pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintos morkos;

  • Pramoninių uogynų asociacija ir jos pirmininkas Adolfas Jasinevičius – ekologiškos 100 proc. juodųjų serbentų sultys;

  • Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariai – UAB „Du medu“ – ekologiški sausainiai, duona, paplotėliai;
  • Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ – pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užauginti obuoliai.

 

Taip pat savo auginamus/gaminamus produktus pristatė ir kiti Žemės ūkio rūmų nariai:

  • Kauno bitininkų draugija ir jos vadovas Juozas Jankauskas pristatė AgroBalt medaliu apdovanotą produktą – medų su bičių pienu ir pikiu;

  • Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ir jos vadovas Vytautas Buivydas – Lietuvoje auginamas šilauoges;

  • Lietuvos avių augintojų asociacija ir jos vadovė Gintarė Kisielienė drauge su Kėdainių r. ūkininku Augiu Rimkevičiumi bei ūkio darbuotoja Rūta pristatė gardžias avienos dešreles;

  • Lietuvos kiaulių augintojų asociacija ir jos direktorius Algis Baravykas – kiaulienos lašinius ir kumpį;

  • Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija ir jos vadovas Rimantas Čiūtas bei atstovė Vilma Atkočiūnienė – kanapių produktus: aliejų, duoną su kanapėmis, kanapių sėklas.

Pirmininką pavaduojantis vicepirmininkas Algis Baravykas padėkojo visiems konferencijos dalyviams ir pranešėjams, o už ekologiškos, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintos ir tiesiog Lietuvoje užaugintos produkcijos pristatymą apdovanojo:

  • Lietuvos žemės ūkio kooperacijos asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovą Joną KUZMINSKĄ;
  • Lietuvos šiltnamių asociacijos atstovą Donatą MONTVILĄ;
  • Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorę Zofiją CIRONKIENĘ;
  • Pramoninių uogynų asociacijos pirmininką Adolfą JASINEVIČIŲ;
  • Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovę Vitaliją KULIEŠIENĘ;
  • Kauno bitininkų draugiją ir jos vadovą Juozą JANKAUSKĄ;
  • Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininką Vytautą BUIVYDĄ;
  • Lietuvos avių augintojų asociaciją ir jos vadovę Gintarę KISIELIENĘ;
  • Lietuvos avių augintojų asociacijos narį, Kėdainių r. ūkininko Augio RIMKEVIČIAUS atstovę Rūtą;
  • Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorių Rimantą ČIŪTĄ.

Konferencija organizuota pagal LR ŽŪR įgyvendinamą projektą kurį finansuoja Žemės ūkio ministerija, pagal kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimo ir realizavimo finansavimo taisykles.