ŽŪR nariai tikisi diskusijų ir optimalių sprendimų dėl mėšlo ir srutų tvarkymo

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išnagrinėjusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pastabas ir siūlymus dėl pasikeitusių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (AM) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (ŽŪM) įsakymo dėl mėšlo ir srutų tvarkymo nuostatų, susijusių su reikalavimais dėl mėšlo laikymo lauko rietuvėse, skystojo mėšlo ir (ar) srutų įterpimo į dirvą technologijų ir įterpimo termino ir kt. informuoja, kad atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2021 m. vasario 10 d. posėdžio sprendimo rekomendaciją, vykdė konsultacijas, dalyvavo nuotoliniuose pasitarimuose su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (AM), mokslo institucijų atstovais ir socialiniais partneriais dėl Įsakymo nuostatų peržiūrėjimo ir galimybės patikslinti atitinkamas Įsakymo nuostatas.

Diskusijos dėl tvarkos

Priminsime, kad  2021 m. vasario 11 d. ŽŪR organizavo nuotolinę diskusiją dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų, kuri sulaukė gausaus ūkininkų, rajonų savivaldybių atstovų, konsultantų ir mokslininkų dėmesio. Diskusijoje taip pat dalyvavo AM, ŽŪM atstovai,  pranešimus apie mėšlo naudą ir jo tvarkymo būdus, nebūtinai tokius, kaip yra numatyta tvarkos apraše, argumentuotai pristatė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų instituto direktorius prof. dr. Rolandas Bleizgys, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas dr. Virginijus Feiza ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Ekologijos skyriaus dr. Vytautas Ribikauskas.

ŽŪM šiuo klausimu organizavo nuotolinį pasitarimą š. m. vasario 24 d., o vasario 25 d.  pasitarimą organizavo AM, ŽŪM drauge su mokslo institucijų atstovais bei socialiniais partneriais.

ŽŪM įsakymo pakeitimo projektas

Atsižvelgiant į ŽŪR narių ir mokslininkų pastabas ir siūlymus, ŽŪM papildomai nagrinėjo kitų šalių patirtį dėl mėšlo laikymo lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu ir drauge su AM nagrinėjo galimybes nukelti ištaškymo technologijų taikymo atsisakymo terminą bei vertino Europos Komisijos galimas pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš šalis, kurios neįgyvendina ar netinkamai įgyvendina ES teisės aktus. ŽŪM atkreipia dėmesį, kad Įsakymas parengtas siekiant nustatyti mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, mažinama oro tarša, būtų įgyvendintos 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, nuostatos, taip pat įgyvendinta Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plano priemonė Nr. P22 „Mėšlo ir srutų laikymo ir tvarkymo reikalavimų peržiūra“, atsižvelgta į visuomenės, jai atstovaujančių organizacijų pasiūlymus.

Naujame ŽŪM Įsakymo pakeitimo projekte patikslinamas mėšlo laikymas lauko rietuvėse draudžiamuoju tręšti laikotarpiu ir tręšiant žemės ūkio naudmenas skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis pratęsiamas ištaškymo technologijų naudojimo terminas. Įsakymo projektas pateiktas derinti 2021-03-30 Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), o pastabas ir pasiūlymus dėl Įsakymo projekto buvo galima pateikti iki š. m. balandžio 14 d.

ŽŪR pastabos ir pasiūlymai

ŽŪR, įvertinę Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo” projektą Nr. 21-22234 (Projektas) pateikė šias pastabas ir pasiūlymus:

  • Remiantis mokslo institucijų atstovų bei praktikų įžvalgomis/rekomendacijomis bei siekiant racionalaus ir smulkiems ūkiams ekonomiškai naudingo brandinto mėšlo panaudojimo, siūlome Projekto 14.3 papunktį išdėstyti taip: „ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas 20 cm durpių arba smulkintų/nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų sluoksnis/pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis/pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30 20 cm aukščio žemės pylimu. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų“.
  • Siūlome patikslinti Projekto 14.4 papunktį, kuriame nurodyta, kad „rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius“, sudarant galimybes ūkiams mėšlą rietuvėse laikyti ilgesnį laiką, jei ilgesnis mėšlo laikymas padeda kovoti/ spręsti kitas aplinkosaugines problemas pvz. jei ekologiniuose ūkiuose šviežias mėšlas laikomas ilgesnį laikotarpį nei 6 mėn., tuomet mėšlui susifermentavus/pastovėjus ilgesnį laiką, mėšle esančios pabiros sėklos ilgainiui neužteršia pasėlių įvairiomis piktžolėmis. Todėl siūlome Projekto 14.4 papunktį išdėstyti taip: „rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip6 mėnesius 24 mėnesius“.
  • Atsižvelgiant į aplinkybes, kad didžioji dalis žemės ūkio subjektų nuosavybės teise ar kitais valdymo pagrindais valdo ir vienu/panašiu metu sezoninius žemės ūkio darbus atlieka ne viename, o daugiau žemės sklypų masyvų, tikslinga patikslinti Projekto 14.5 papunktį ir jį išdėstyti sekančiai: „rietuvės įrengiamos tik laukuose, kurie bus tręšiami. Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėse negali viršyti tam laukui ir (arba) besiribojančiam žemės sklypui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio“. Laikytina, kad toks mėšlo kiekio rietuvėse išplėtimas neturės jokios neigiamas įtakos oro taršos kokybei bei kitiems aplinkosaugos reikalavimams, kadangi mėšlo rietuvės laukuose bus įrengtos laikantis visų nustatytų reikalavimų, priešingai, galimybė mėšlą laikyti viename sklype, tačiau juo aprūpinti ir gretimą/ besiribojantį sklypą, ženkliai sutaupytų žemės ūkio subjektų žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.
  • Projekto 14.5 papunktyje apibrėžta, kad „<…>tirštojo mėšlo kiekis rietuvėse negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio“, kai tuo tarpu Projekto 14.6 papunktyje nurodyta, kad „asmenys, laikantys daugiau nei 50 SG, tirštojo mėšlo laukuose negali laikyti draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte“. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 14.5 papunktyje apibrėžtas galimas laikyti mėšlo rietuvėse kiekis t. y. tiek mažesni, tiek didesni ūkiai (laikantys daugiau nei 50 SG) į lauko rietuvę turės vežti tik tiek mėšlo, kiek reikia laukui patręšti, todėl siūlome panaikinti Projekto 14.6 papunktį, kadangi ūkio dydis neturi jokios įtakos mėšlo laikymui lauko rietuvėse bei nedaro neigiamos įtakos aplinkai, jei laikomasi tinkamo mėšlo laikymo lauko rietuvėse reikalavimų.
  • Atitinkamai siūlome Projekto 14.7 punktą laikyti 14.6 punktu bei remiantis rašto 1 punkte nurodyta argumentacija jį išdėstyti taip: „Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG, Tirštąjį mėšlą gali laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, nustatytu Aprašo 17 punkte, laikantis šių reikalavimų:“, taip pat patikslinti Projekto 14.7.1.papunktį, jį laikant 14.6.1 papunkčiu, nurodant, kad „prieš kraunant mėšlą aikštelėje supilamas 50 20 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 30 cm smulkintų/ nesmulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnis, skirtas srutoms absorbuoti“, patikslinti Projekto 14.6.4. papunktį, jį laikant 14.6.2. papunkčiu, išdėstant taip: „aikštelė iš visų pusių apjuosiama ne žemesniu kaip 50 30 cm aukščio žemių pylimu“ bei Projekto 14.7.2 papunktį laikyti 14.6.3 papunkčiu, o Projekto 14.7.3 papunktį laikyti 14.6.4. papunkčiu.

„Valstybė laikosi ant 3 ramsčių: gamtinio, ekonominio ir socialinio, kuriuos tarpusavyje reikia subalansuoti. Dabartinės įsakymo nuostatos gali padaryti žalą tiek ekonominiam, tiek ir socialiniam ramsčiams. Todėl neturėtų būti nustatomi tokie įpareigojimai, kurie neproporcingai apsunkintų žemės ūkio subjektus bei darytų neigiamą įtaką jų vykdomos veiklos tęstinumui“, – pažymi ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.