2022 m. gegužės 11 d. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė tris paketus įstatymų projektų bei parlamentinius klausimus dėl įsiterpusių valstybinės žemės sklypų bei specialiųjų žemės naudojimo reikalavimų.
Dėl įsiterpusių sklypų pardavimo
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neatmeta, kad įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimas be aukciono šiek tiek galėtų būti plečiamas.
Įvertinta, kad yra daug sklypelių, įsiterpusių tarp privačios žemės ir kraštovaizdžio objektų, tokių kaip vandens telkinys, miško sklypas ar geležinkelis. Privažiavimo prie tokių sklypų nėra, todėl susidomėjimo jais nebūtų, išskyrus tos žemės dabartinius naudotojus. Tokių sklypų iki 1 ha bendras plotas siekia 10 tūkst. ha. Daugiausia yra 10-30 arų sklypų – beveik 7 tūkst. atvejų.
ŽŪM vertinimu, galėtų būti svarstomos kelios alternatyvos, kokio ploto valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemių ir kraštovaizdžio objektų, gali būti parduodami be aukciono šią žemę pagal laikino naudojimo ar nuomos sutartį dirbantiems asmenims. Svarstoma, jog reikėtų atsižvelgti ir į vietovės ypatumus.
Lietuvos žemės ir miško savininkų asociacijos (LMSA) vadovas dr. Algis Gaižutis atkreipė dėmesį, kad sprendimo laukia kita tos pačios rūšies problema – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsiterpę sklypai, kuriuose Valstybinė miškų tarnyba yra inventorizavusi savaiminukus – žemės ūkio paskirties žemėje fiksuoja miškų naudmenas. Įsigyti tokį įsiterpusį sklypelį neįmanoma, o aukcionai nevyksta.
Vargai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų
Prieš porą metų priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas uždavė naujų namų darbų – ūkinė ir kita veikla po kelerių metų negalės būti vykdoma Nekilnojamojo turto registre ir kadastre nurodytais terminais neužregistravus specialiųjų sąlygų. Kai kurios nuostatos įsigalios nuo 2023 m., kitos – nuo 2025 metų sausio.
Įstatymas labai platus, daug prievolių. Aplinkos ministerija (AM) jau mato trūkumus, rengia įstatymo pataisas ir tikisi, kad jos Seimui bus pateiktos Seimo pavasario sesijos pabaigoje. Neįsigaliojusioms nuostatoms nustatytos dar ne visos specialiosios sąlygos – pagal įstatymą poįstatyminiai teisės aktai turi būti parengti iki šių metų pabaigos, pradėti galioti 2023 metais. Pagal savo kuruojamą sritį AM šiuo metu rengia apribojimus, susijusius su vandens telkinių, upių pakrančių apsauga, taip pat pelkių ir natūralių pievų plotais.
Diskusijoje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas kalbėjo apie sudėtingą kiaulininkystės kompleksų situaciją – sanitarinės zonos 1,5 km spinduliu aplink tokius gyvulininkystės objektus buvo nustatytos dar sovietiniais metais, bet atkuriant nuosavybės teises žemės buvo grąžinamos nepaisant apribojimų, o ilgainiui tose zonose imta statyti ir gyvenamuosius namus. „Dabar teisės aktai reikalauja, kad specialieji apribojimai būtų įrašyti savininkų nuosavybės dokumentuose, tai turi padaryti turi kiaulininkystės ūkiai – tai nelogiška“, – teigė A.Baravykas stebėdamasis, kad tai reikia padaryti atgaline data, ieškoti archyvinių dokumentų, įrodančių istorinę sanitarinės apsaugos zoną.
Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis patikino, kad išeitis rasta. Iki šių metų pabaigos istoriškai nesiplėtę gyvulininkystės kompleksai, įskaitant ir paukštynus, gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) dėl specialiųjų naudojimo sąlygų ir sanitarinių zonų įrašymo į dabartinių žemės sklypų savininkų nuosavybės dokumentus, nes valstybė yra teisių perėmėja, NŽT valstybės patikėtinė.
Tačiau yra abejonių, ar tokiam darbui yra pakankamas dvejų metų laikotarpis, termino nereikėtų pratęsti. Apie tai, kad įstatyme nurodytus terminus reikėtų pratęsti, parlamentiniame komitete kalbėjo, aiškias priežastis įvardijo ir kelininkai. Šiuo metų duomenų apie specialiąsias sąlygas pateikimas itin vangus. Iš įstatymu numatytų 70 tipų teritorijų Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruota tik 16 tipų.
KRK paragino AM peržiūrėti žemės ūkiui taikomus apribojimus, perteklinių atsisakyti ir būtinai derinti su tais, kieno sąlygos ribojamos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo parlamentinė kontrolė bus tęsiama pagal atskirų ministerijų sritis.
Trys paketai
Prie pabaigos sklandžiai artėja Veterinarinių vaistų įstatymo ir su juo susijusio projekto svarstymas. Įgyvendinant ES reglamentą, veterinariniai preparatai teisiškai atskiriami nuo vaistų žmonėms, siūloma reglamentuoti veiklos sritis, apimančias veterinarinius vaistus. veiklos, susijusios su veterinariniais preparatais,
Svarbesnių pastabų neatsiranda ir dėl svarstomų Augalų sėklininkystės bei lydimojo įstatymo pakeitimų, kurie parengti atsižvelgiant į Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 d nutarimą. Pasak jo, licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo reikalavimai ir esminės ūkinės veiklos sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Iš esmės reikalavimai augalų dauginamosios medžiagos platintojams nesikeičia.
Nauja redakcija išdėstomo Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo projekto tikslas yra paprastinti procesą valstybės turtą perimant savivaldybėms ir įregistruojant Nekilnojamojo turto registre. Procesas tęsiasi nuo 1997 metų, tačiau yra labai lėtas, likę dar labai daug neapskaityto turto. Įstatymo pakeitimais tikimasi procesą pagreitinti, mažinti bešeimininkio turto. Pagal numatomą procedūrą, turto perėmimui turi pritarti savivaldybės taryba. Atsisakymo atveju nekilnojamasis turtas Vyriausybės nustatyta tvarka būtų perduotas kitam valdytojui, pvz., Turto bankui. Turi atsirasti naujas patikėtinis.