Balandžio 1 d. vykusiame Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdyje dalyvavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kuris pristatė 4 metų žemės ūkio ir kaimo viziją, atsižvelgiant į Vyriausybės programą.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu (SP) siekiama tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių (ypač smulkių ir vidutinių) pajamas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą, ūkininkavimui, verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo.
Siekiant užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą, šiame SP įgyvendinimo etape itin svarbu įvertinti ir išanalizuoti atitinkamų intervencinių priemonių finansinius likučius. Be to, būtina aiškiai nusistatyti veiklos kryptis ir prioritetus iki 2027 m., kad būtų pasiekti strateginiai tikslai, skatinamas tvarus žemės ūkio vystymasis bei kaimo plėtra. Tai padėtų ūkininkams, kooperatyvams ir kitiems žemės ūkio sektoriaus dalyviams planuoti savo veiklas, investicijas bei prisitaikyti prie vis besikeičiančių sąlygų. Taip pat svarbu įvertinti, ar numatytos priemonės užtikrins kaimo vietovių gyvybingumą, ūkininkų švietimą ir mokymąsi, inovacijų diegimą ir žaliąją transformaciją, atsižvelgiant į Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus.
Ministras informavo, kad ministerija teiks Vyriausybei parengtą nacionalinio saugumo įstatymo priedėlio nuostatą, kurioje žemės ūkis būtų įvardijamas kaip strateginė šaka. „35 metus niekas to nepadarė, o mes judam į priekį“, – pažymėjo ministras I.Hofmanas.
Ministras akcentavo, kad žemės ūkyje negalima staigiai daryti pokyčių, todėl Žaliasis kursas, kuris buvo anksčiau numatytas, jo įgyvendinti neįmanoma – tuo įsitikino visos ES šalys.
„Kalbant apie trumpas maisto tiekimo grandines noriu aktyvesnio savivaldos įsitraukimo, nes be to, sistema neveiks. Lazdijų, Ukmergės rajonuose puikiai įgyvendinamos trumposios maisto tiekimo grandinės. Žinoma turi būti iniciatyva ir valia ir iš rajono valdžios ir iš mokyklų”, – pažymėjo I.Hofmanas.
Ministras akcentavo Snukio ir nagų ligų (SNL) protrūkius Slovakijoje, Vengrijoje, todėl numatomos priemonės ir Lietuvos ūkiams, kad būtų teikiama ne tik informacija ūkininkams, bet ir aplankomi ūkiai, įspėjant, kad būtų laikomasi biosaugos reikalavimų.
Ministras taip pat informavo, kad Strateginio plano priemonėms skiriama apie 50 mln. eurų, o papildomai iš nacionalinio biudžeto numatoma prisidėti 40 mln. eurų, kuriuos planuojama skirti pienininkystės sektoriui: melžimo įrangai, teleskopiniams krautuvams, srutovežiams, statyboms ir kt. Siekiama, kad jaunimas nesitrauktų ir pieno sektoriaus. 20 mln. eurų planuojama skirti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramai.
Laukiantys darbai
Dėl valstybinės žemės pardavimo (iki 10 ha), rengiamas įstatymo pakeitimas, kuris planuojamas pateikti per Seimo Kaimo reikalų komitetą.
Norima atsisakyti augalų purškimo registravimo, tačiau tam nepritaria bitininkai, todėl planuose diskusija su bitininkais.
Pesticidų registracijai Lietuva taiko vieną griežčiausių priemonių, todėl dirbama ir diskutuojama su Augalininkystės tarnyba.
Dėl susietumo sprendžiamas klausimas ir ieškoma būdų, kad nebūtų piktnaudžiaujama.
Mercosur susitarimas. Buvo formuojama pozicija, kad Užsienio reikalų ministerija lyg ir buvo linkusi pritarti, tačiau žemės ūkio ministerija pasisakė prieš šį susitarimą ir Seimo Europos reikalų komitete pavyko pakeisti požiūrį. Pozicija, ar Lietuva pritars, ar ne, priklausys nuo to, kaip ES žemės ūkio komisaras pristatys konkrečias priemones, kaip bus užtikrinta ES ūkininkų apsauga, kad ūkininkai nepatirs nuostolių kitų šalių sąskaita. Bendradarbiaujama su kitomis šalimis, pozicija formuojama. Šiuo metu kategoriškai prieš Mercosur susitarimą pasisako Prancūzija ir Lenkija.
Krašto gynyba. Planuojama įtraukti ūkininkus į kuro saugojimą. Ūkiai, esant ypatingai situacijai, galėtų padėti kariuomenei pasinaudoti jų kuru. Būtų sudaromas žemėlapis su palaikomo kuro kiekiu. Žemėlapio duomenys būtų Krašto apsaugos ministerijoje ir komendantūroje.
Ministras pažymėjo, kad laukia nuomonių, kurios būtų suderintos nacionaliniu savivaldos organizacijų lygiu ir paprašė teikti siūlymus kaip optimizuoti biurokratijos naštą.
ŽŪR pirmininkas A.Svitojus pažymėjo, kad žemės ūkyje yra ne tik augalininkystės ir gyvulininkystė, yra ir kiti sektoriai.
ŽŪR organizacijų keliamos aktualijos
ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pažymėjo, kad reikalinga nustatyti prioritetus: apsirūpinimas maistu, kaimo bendruomenių įtraukimas į kaimo gyvybingumo išlaikymą. „Turime daug praradimų. Nuo įstojimo į ES didžiausia parama buvo atiduota grūdininkystės sektoriui. Tačiau didžiausia pridėtinė vertė būtų ne parduodant grūdus, bet juos perdirbant“, – kalbėjo V.Buivydas.
V.Buivydas akcentavo jaunųjų ūkininkų svarbą ir įvardijo didžiausias problemas: žemės įsigijimo, finansinės paramos trūkumą.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pasigedo sektorinių ekonominių analizių, kadangi paramos skyrimo prioritetai turėtų būti pamatuoti ir paremti ekonominiais skaičiavimais. Atlikus sektorines analizes būtų galima tinkama linkme nukreipti paramą, kuri duoti didžiausią ekonominę ir socialinę bei aplinkosauginę naudą tiek sektoriui, tiek visai šaliai.
ŽŪR vicepirmininkas ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas atkreipė dėmesį į kvapų problemą ir, kad šio klausimo derinimas su Sveikatos ministerija yra gan sudėtingas.
Vietos veiklos grupių tinklo vadovė Kristina Švedaitė siūlė paramą ir projektų taisykles supaprastinti, o įkainius – peržiūrėti. Taip pat išreiškė susirūpinimą dėl LEADER priemonės planuojamo perkėlimo į naujai kuriamą Regionų ministeriją.
Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas akcentavo paramos veislininkystės sektoriui svarbą ir reikšmę. „Lietuvoje vis dar neturime veislininkystės strategijos. Būtina kelti ūkių efektyvumą, tačiau parama genominiams tyrimams yra menka. Vietoje investicijų į techniką gyvulininkystės ūkiams, daug svarbiau investuoti į veislininkystę. ES iš karvės planuojamas primilžis – 53 l, tuo tarpu Lietuvoje – tik 30 l. Dirbama neefektyviai. Veislininkystės programoms keliami pertekliniai reikalavimai, kaip ir pertekliniai reikalavimai keliami asociacijoms dėl kilmės knygų vedimo. Suprantama, kad atsakomybė reikalinga ir būtina, tačiau reikalavimai per aukšti, juos būtina optimizuoti“, – kalbėjo E.Gedgaudas.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša pažymėjo, kad tikisi, jog žvėrelių augintojų Lietuvoje problema bus išspręsta, nes Konstitucinio teismo išvada jau yra.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas pažymėjo, kad iš numatytų pieno sektoriui skirti 40 mln. eurų ekonominio efektyvumo nebus. Lietuvoje žemas pieno produktyvumas. Prie jo didinimo galėtų prisidėti kooperacija, deja šiandien nauja įstatymo redakcija guli valdininkų stalčiuose, o paramos kooperatyvams patvirtintos taisyklės tokios, kad patvirtinti kooperatyvai negali gauti paramos, nes nesurenka reikiamo balų skaičiaus.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas atkreipė dėmesį dėl SP požiūrio į priekį, kadangi sausio mėn. priimtas ES dokumentas – Ekonomikos konkurencingumo kompasas, todėl tikslinga pasidaryti sektorinę inventorizaciją, atsižvelgti į tai, kas gali sukurti didesnę pridėtinę vertę.
Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Kęstutis Armonas pažymėjo, kad ūkininkų klausimus sprendžia bendradarbiaudami su Ūkininkų sąjunga ir Žemės ūkio rūmais, o vieninga nuomonė teikiama ŽŪM. Akcentavo papildomų balų, už dalyvavimą visuomeninėse organizacijose, svarbą, dalyvaujant paramos projektuose.
Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė apgailestavo, kad vilkų keliamų problemų Lietuvoje niekas nenori girdėti. Informavo, kad Norvegijoje yra 100 vilkų, tuo tarpu Lietuvoje – virš 1000. „ES esame lyderiai pagal vilkų skaičių. Sprendžiant šį klausimą būtinas bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija. Kitas aktualus klausimas – parama veislininkystei: prašome diferencijuoti išmokas, siekiant išauginti aukštos kokybės gyvulius. Buvo anksčiau programa veislinių gyvulių įsigijimui, būtų naudinga šią programą atnaujinti“, – kalbėjo G.Kisielienė.
Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų asociacijos ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė atkreipė dėmesį į ligų atvejus ir jų grėsmę, kai nykstančius gyvūnus reikalaujama naikinti, nes kitos ES šalys genofondinių veislių gyvulių nenaikina. Pasigedo dėmesio žirgininkystei, kuri kuria kaime darbo vietas, prisideda prie biologinės įvairovės, kaimo plėtros.
Lietuvos pramoninių uogynų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius pasigedo dėmesio mokslui ir moksliniams tyrimams.
Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Andžėj Kulevičius iškėlė nenašių ir rūgščių dirvožemių problemą ir paramos reikalingumą bei specialistų kaimui ir žemės ūkiui aktualiją, kadangi ypatingai žemės ūkyje stokojama darbininkų.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius atkreipė dėmesį, kad derinant taisykles žemės ūkio ministerija turėtų pasikviesti praktikus, tada būtų išvengiama klaidų. Dėl nacionalinio saugumo – pasiūlė visus ūkius padaryti maisto saugojimo centrais ir padaryti žemėlapį. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Vyriausybės programoje numatyta skatinti vietos produkcijos naudojimą, tačiau LEŪA pasigenda konkrečių priemonių ir plano.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vicepirmininkas Saulius Daniulis pažymėjo, kad trumpos maisto tiekimo grandinės – ne ŽŪM reikalas. „Šią aktualiją žinau gerai, nes šiuo klausimu dirbu jau 15 metų, esu nuo pat ištakų. Svarbiausias dalykas, kad jei savivaldybėse nebus tinkamo požiūrio, niekas nieko nepadarys. Todėl valstybiniu mastu reikalinga priimti strateginius sprendimus ir sutvarkyti teisinę bazę“, – sakė S.Daniulis.
Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos” Vitalija Kuliešienė prašė išspręsti klausimą dėl valandinio įkainio pakėlimo dirbant pagal paslaugų kvitus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad labai sudėtinga sodo produkcijos išvežimo tvarka ir taisyklės.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė taip pat akcentavo kiekvieno sektoriaus ekonominės analizės būtinumą. Kėlė leidimų laistymui problematiką. „Jaunieji ūkininkai, kurie bando įsikurti augalininkystėje, šiai dienai vis dar neturi leidimų laistymui. Problema yra didžiulė. Kita didelė problema – Augalų apsaugos priemonės ir jų zonavimas, dėl kurių būtina kalbėtis su kitų šalių ministrais. Visoms šiaurės šalims turi įsigalioti vienodos taisyklės, kad būtų galima naudoti tuos pačius pesticidus. Pasigendame ir profesionalaus konsultavimo, veislių tyrimų, kuriuos gali atlikti mokslininkai. Ar planuojama sugrįžti prie eksperimentinių stočių? Prie tokių, kur iš visų pusių būtų ištirtos augalų apsaugos priemonės, pateikiamos rekomendacijos“, – kėlė aktualijas Z.Cironkienė.
Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė pasiteiravo kaip bus įgyvendinamas Mokymosi visą gyvenimą memorandumas žemės ūkio ir kaimo plėtros procesuose, nes ES šalyse skiriamas didelis dėmesys švietimui, o Lietuvoje šiuo klausimu smarkiai atsiliekama. „Dirbu su kaimo žmonėmis, vedu mokymus ir konsultacijas, ir matau, kaip stokojama informacijos ir technologinių žinių. Trūksta koncepcinio požiūrio, kurie perkelti į Lietuvos mūsų dokumentus nėra tinkamai įgyvendinami. Mokymosi visą gyvenimą prioritetas turi būti ne fragmentuotas, o numatytas kaip strategiškai svarbus“, – pažymėjo A.Pabedinskienė.
Posėdyje dalyvavusi Danutė Karalevičienė, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė pažymėjo, kad nenašiose žemėse ūkininkauja 30 tūkst. ūkininkų, tačiau paramos jiems apkarpytos. Reikalingos priemonės, kaip padėti šiems ūkininkams.
ŽŪR pirmininkas A.Svitojus apibendrindamas posėdyje ŽŪR organizacijų ir svečių išsakytas aktualijas pažymėjo, kad būtinas dialogas su žemės ūkio ministerija ir kitomis valdžios institucijomis, todėl sektoriniais žemės ūkio bei kaimo gyvybingumo, švietimo ir konsultavimo klausimais būtini papildomi susitikimai ir diskusijos, kad būtų surasti geriausi sprendimai.