Gyvulininkystė

ŽŪR pateikė siūlymus dėl aplinkosaugos reikalavimų

1.11KPeržiūrų

2020 m. rugsėjo 11 d.  Žemės ūkio rūmai, išnagrinėję Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. 20-5720(2) (toliau – Projektas), pateikė pastabas bei pasiūlymus  aplinkos ir žemės ūkio ministerijoms.

Pastabos ir siūlymai išdėstyti žemiau:

  • Projekto 3 punkte pateikiamos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos. Apraše siūloma numatyti reikalavimus dėl mėšlo ir (ar) srutų paskleidimo ant ariamos žemės bei įterpimo į ją, tačiau lieka neaišku kas bus laikoma ariamąja žeme. Ar ja bus laikoma persėta pieva, pasėti žiemkenčiai? Atsižvelgiant į tai, prašome Projekte apibrėžti naują sąvoką – ariamoji žemė;
  • Projekto 3.3. papunktyje pateikiamas sutartinio gyvulio (toliau – SG) apibrėžimas, kuriame numatoma, kad SG atitinkantis skirtingų rūšių gyvūnų skaičius pateiktas Aprašo priede. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galioja ir kitas teisės aktas – Žemės ūkio ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 3D-246, kuriuo patvirtinta Ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelė. Joje taipogi pateikiamos ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į SG reikšmės, tačiau jos skiriasi nuo Projekto priede pateikiamų dydžių.

Projekto priede pateikiama SG skaičiaus ir mėšlo bei srutų skleidimo ploto nustatymo lentelė, tačiau joje pateikiami duomenys nėra aktualūs bei nedera su 2017 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto atlikto tyrimo – „Galvijų, kiaulių, paukščių (mėsinių ir dedeklių vištų), avių, ožkų mėšle bei srutose esančio azoto ir fosforo kiekio nustatymas“ – metu gautais rezultatais. Tyrimo metu SG kiekis yra nustatytas pagal paskutines gyvulių veisles, šėrimo ir laikymo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, siūlome peržiūrėti tyrimo rekomendacijas bei pakoreguoti sutartinių gyvūnų skaičių ir mėšlo bei srutų skleidimo plotus;

  • Projekto 8 punkte siūloma numatyti, kad asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą galėtų kaupti tirštojo mėšlo kaupe prie tvarto. Tirštojo mėšlo kaupui prie tvarto turėtų būti parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turės būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Taip pat numatoma, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. šie reikalavimai būtų taikomi tik tiems žemės ūkio subjektams, kurie laiko ne daugiau kaip 50 SG.

Suprasdami aplinkosauginių reikalavimų tikslus, kuriais siekiama išvengti paviršinio ir požeminio vandens taršos, turime įvertinti bei nustatyti pagrįstą bei racionalų pereinamąjį laikotarpį, kurio metu būtų prisitaikoma prie pakitusių veiklos vykdymo sąlygų. Svarbu ir tai, kad ūkininkai nėra pajėgūs, be valstybės ar Europos Sąjungos finansinės paramos, vien tik nuosavomis lėšomis, įgyvendinti keliamus reikalavimus bei įsirengti tinkamas tirštojo mėšlo kaupimo vietas. 3 metų pereinamasis laikotarpis yra per trumpas ir dėl administracinių reikalavimų įgyvendinimo trukmės, kadangi tinkamų tirštojo mėšlo kaupimo vietų įrengimui yra būtina parengi statybos projektą bei gauti statybos leidimą.

Siekiant žemės ūkio produkcijos gamintojams sudaryti galimybę prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, griežtesnių reikalavimų taikymo pradžią būtų tikslinga susieti su naujos Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpio finansinės perspektyvos pabaiga, todėl siūlome pakeisti naujos Projekto 8 punkto redakcijos įsigaliojimo datą, kad ji įsigaliotų nuo 2029 m. sausio 1 d.;

  • Projekto 11 punkte pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, kurie nustato mažiausius sanitarinius atstumus nuo tvarto arba mėšlidės iki sklype arba gretimame sklype esančių statinių ir kitų įrenginių.

Aprašas nustato aplinkosauginius reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui, o jame pateikiamos nuostatos privalomos asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus ir (ar) laiko (kaupia), transportuoja ir (ar) naudoja mėšlą ir (ar) srutas laukams tręšti), asmenims perimantiems mėšlą ir (ar) srutas ir šią veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Todėl šis punktas laikytinas pertekliniu, kadangi konkretūs reikalavimai bei nuostatos yra apibrėžiami konkrečių objektų statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, siūlome šį punktą panaikinti;

  • Projekto 14.1. papunktyje numatyta, kad tirštąjį mėšlą laikant laukuose, turi būti laikomasi reikalavimo – kai laikymo vieta įrengiama arčiau kaip 800 m iki gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, mėšlo kaupas turi būti uždengtas Aprašo 5 punkte nurodytomis priemonėmis.

Tirštojo mėšlo kaupų uždengimas laikytina efektyvia amoniako išsiskyrimą ir sklindančius nemalonius kvapus mažinančia priemone. Tačiau daugiausiai nemalonių kvapų išsiskiria darbo su mėšlu metu, t. y. jį kraunant į kaupą ar skleidžiant ant dirvos, tuo tarpu nejudinamas tirštojo mėšlo kaupas nemalonių kvapų skiria gerokai mažiau. Atsižvelgiant į tai,  kad tirštojo mėšlo kaupų, esančių iki 800 metrų atstumu nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų, dengimas nepasieks tikslo – sumažinti nemalonių kvapų išsiskyrimą, o tik apsunkins ir pabrangins žemės ūkio veiklą, siūlome koreguoti Projekto 14.1. papunktį, atsisakant pareigos dengti tirštojo mėšlo kaupus, esančius arčiau kaip 800 m iki gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų;

  • Projekto 14.3. papunktyje siūloma įtvirtinti griežtesnį reikalavimą tirštojo mėšlo kaupimo vietos paruošimui bei įrengimui – laikymo vietą apjuosiant ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu. Mėšlas laikymui laukuose, kurie dideliu atstumu nutolę nuo gyvenamųjų ir (ar) visuomeninių objektų, neturėtų būti nustatomi pertekliniai ir ūkininkui naštą didinantys reikalavimai. Siekiant išlaikyti Projekto nuostatų nuoseklumą, siūlome nustatyti, kad laikymo vieta turėtų būti apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu;
  • Projekto 14.4. papunktyje siūloma nustatyti reikalavimą, kad laukuose mėšlas negalėtų būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Manome, kad ši nuostata yra perteklinė, kadangi nespėjus dar leidžiamu tręšti laikotarpiu paskleisti mėšlo, būtų netikslinga ir neekonomiška jį išvežti iš lauko ir kaupti jį kitoje vietoje. Dėl šios priežasties siūlome atsisakyti šio reikalavimo ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad tirštasis mėšlas rietuvėse lauke gali būti laikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
  • Projekto 19 punkte nurodoma, kad draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Tuo tarpu kukurūzų pasėlius draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. Pagal esamą formuluotę lieka neaiškus draudimo tręšti kukurūzų pasėlius laikotarpis nuo birželio 15 d. iki liepos 10 d.

Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 19 punktą ir išdėstyti jį sekančiai: „19. Draudžiama tręšti mėšlu ir (ar) srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Kukurūzų pasėlius, taip pat išimtis taikoma kukurūzų pasėliams, kuriuos draudžiama tręšti nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.“;

  • Projekto 20 punkte siūloma nustatyti reikalavimą drausti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 metrų nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo ir 300 metrų nuo miesto, miestelio arba kaimo teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo.

Toks reikalavimas sukurs administracinę naštą ne tik ūkininkui, bet ir seniūnijai, papildomos derinimo procedūros apsunkins vykdomą veiklą bei darys tiesioginę įtaką darbų eigai. Žemės ūkio subjektai yra itin priklausomi nuo meteorologinių reiškinių, kadangi gamyba vyksta po atviru dangumi. Neretai pasitaiko, kai visą savaitę lyja, o tik savaitgalį pragiedrėja – atsiranda galimybė tręšti laukus. Net ir darbo dienomis būna labai nepalankių sąlygų tręšimo darbams vykdyti, todėl kiekviena būtiniems darbams atlikti tinkama diena yra labai svarbi.

Atsižvelgiant į tai, siūlome nekeisti iki šiol galiojusios tvarkos, t. y. nereikalauti rašytinio gyvenamojo namo gyventojo ar seniūnijos seniūno sutikimo;

  • Projekto 22 punkte siūloma įtvirtinti, kad SG skaičius ir atitinkamas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno SG susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, pateikti Aprašo priede.

Pažymime, kad kai kurie žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai, atlieka auginamų ūkinių gyvūnų susidarančio mėšlo ir (ar) srutų laboratorinius tyrimus, pagal kuriuos galima nustatyti bei apskaičiuoti mėšlo ir (ar) srutų skleidimui ant laukų tinkamą plotą.

Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 22 punktą ir išdėstyti sekančiai: „22. SG skaičius ir atitinkamas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno SG susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, pateikti Aprašo priede arba apskaičiuojami pagal mėšlo ir (ar) srutų laboratorinių tyrimų metu gautus rezultatus.“;

  • Projekto 24.3. papunktyje siūloma įtvirtinti, kad tręšimo plane ūkininkas privalėtų pateikti tręšimo darbų kalendorinį grafiką, nurodant konkretų tręšimo mėnesį.

Žemės ūkio veikla pasižymi savo specifiškumu, kadangi yra itin priklausoma nuo meteorologinių sąlygų. Dėl to yra itin sudėtinga prognozuoti tikslų tręšimo laiką mėnesiu, nes tręšimas gali būti dviejų mėnesių sandūroje. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekte nustatyti, kad tręšimo darbų grafike būti numatomi tręšimo laikotarpiai, pvz. balandžio-gegužės mėn.;

  • Projekto 24.4. papunktyje numatyta, kad tręšimo plane turi būti dirvožemio tyrimų arba monitoringo ne senesnių kaip 3 metų duomenys apie mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį tręšiamojo lauko dirvožemyje.

Reikalavimas kas 3 metus tręšimo plane atnaujinti dirvožemio tyrimų arba monitoringo duomenis yra per dažnas bei netikslingas, kadangi 3 metų laikotarpis per trumpas reikšmingiems dirvožemio pokyčiams užfiksuoti, taip pat finansiškai apsunkina žemės ūkio subjektus. Siūlome, kad dirvožemio tyrimų arba monitoringo duomenys apie tręšiamojo lauko dirvožemyje esantį mineralinio azoto ir judriojo fosforo kiekį, turėtų būti ne senesni kaip 5 metų;

  • Projekto 26 punkte numatoma, kad mėšlo ir (ar) srutų perdavimą ar pardavimą įrodančius dokumentus, būtų privaloma registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo (valdų) registre.

Kaip nurodyta Projekto 25 punkte, sutartys ar pirkimą–pardavimą įrodantys dokumentai teikiami kontroliuojančiai institucijai paprašius, taip pat saugomi ne trumpiau kaip 2 metus nuo jų sudarymo dienos, o vėliau sunaikinami įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, manome, kad reikalavimas privalomai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo (valdų) registre registruoti sutartis ar pirkimą–pardavimą įrodančius dokumentus laikytinas pertekliniu ir žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams sukurtų tik papildomą administracinę naštą, todėl siūlome jo atsisakyti;

  • Projekto 27 punkte numatoma kokia mėšlo ir (ar) srutų transportavimo technika bei įranga privalo būti naudojama jų pervežimui. Manome, kad mėšlo ir (ar) srutų gabenimui galėtų būti naudojama ne tik konkrečiai tam sukurtos bei skirtos transporto priemonės, bet ir kita tam tinkama technika.

Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti Projekto 27 punktą ir išdėstyti sekančiai: „27. Asmenys, transportuojantys mėšlą ir (ar) srutas privalo naudoti tam skirtą tinkamą transportavimo techniką, imtis priemonių, kad transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir (ar) kitų nenumatomų tręšti plotų.  Skystasis mėšlas ir (ar) srutos iki tręšiamo lauko gali būti transportuojamas sandariais vamzdynais. Tais atvejai, kai transportavimo metu mėšlas ir (ar) srutos patenka į aplinką, užteršia kelius ir (ar) kitus nenumatomus tręšti plotus, asmuo, transportuojantis mėšlą ir (ar) srutas privalo kuo skubiau bet nevėliau kaip per 2 dienas išvalyti užterštą plotą.“;

  • Projekto 28 punkte numatyta, kad tręšimui turi būti naudojama speciali techniškai tvarkinga ir saugi technika.

Analogiškai kaip ir Projekto 27 punkte, manome, kad tręšimui galėtų būti naudojama ne tik specialiai tam sukurta, o svarbiausia techniškai tvarkinga ir saugi technika. Todėl atitinkamai siūlome koreguoti Projekto 28 punktą ir išdėstyti sekančiai: „28. Tręšimui naudojama speciali techniškai tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės.“

  • Projekto 29 punkte numatoma, kad tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. Taip pat Projekte detalizuojama, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. tręšiantiems ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Tuo tarpu tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turės naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., seperavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (suarimas ar sukultivavimas)).

Tokių reikalavimų įgyvendinimas praktiškai neįmanomas be nacionalinės ar ES finansinės pagalbos, kadangi didžioji dalis ūkinių gyvūnų laikytojų neturi specializuotos ir labai brangiai kainuojančios technikos, specialių srutovežių su svėrimo įranga.

Šio reikalavimo įsigaliojimo pradžią būtų tikslinga susieti su naujos Lietuvos kaimo plėtros programos laikotarpio finansinės perspektyvos pabaiga, kadangi pirmiau reikėtų sudaryti palankias galimybes gyvulininkystės ūkiams ir įmonėms, pasinaudojant paramos priemonėmis, įsigyti tokią specializuotą techniką, įrangą bei srutovežius, ir tik po to įpareigoti laikytis nustatytų aplinkosauginių reikalavimų.

Siūlome nustatyti realią griežtesnių reikalavimų taikymo įsigaliojimo pradžią, pakeičiant naujos Projekto 29 punkto redakcijos įsigaliojimo datą, kuri būtų – nuo 2029 m. sausio 1 d., taip pat koreguojant Projekto 29 punktą ir išdėstant jį sekančiai: „29. Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 50 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 30 50 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pvz., seperavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (suarimas ar sukultivavimas)).“.

 

 

 

X