Naujienos

ŽŪR PROJEKTAS ĮRODĖ-MIKROBIOLOGINIAI PREPARATAI PADEDA UŽDIRBTI DAUGIAU

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) įgyvendino projektą „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai.

„Parodomieji projekto bandymai buvo vykdomi augalininkystės – daržininkystės ūkiuose, žemės ūkio gamybą vykdančiuose skirtingose žemdirbystės sistemose – ekologinės, tausojančios aplinką gamybos pagal nacionalinės kokybės produkcijos (NPK) auginimo specifikacijos ir intensyvios gamybos ūkiuose, kurie buvo parinkti skirtingo našumo dirvožemiuose, priskiriamuose palankioms ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Tyrimas apėmė labai plačią Lietuvos teritoriją – nuo Kelmės, iki Ukmergės, Prienų, Marijampolės r. Taigi dirvožemiai labai skirtingi, skyrėsi ir meteorologinės sąlygos, tačiau tai ir buvo projekto privalumas, nes galutiniai rezultatai parodė biologinių preparatų poveikio tendencijas, nepriklausomai nuo labai skirtingų sąlygų“, – dalinosi mintimis ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Derliaus gauta daugiau

Išanalizavę bulvių derlingumo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad visi projekto metu naudoti keturi biologiniai preparatai didino bulvių derlingumą net iki 30 proc.  Bandymai buvo atliekami ekologiniuose Ukmergės, Pasvalio, Prienų ir Kelmės ūkiuose bei Ukmergės, Kėdainių ir Marijampolės intensyvios gamybos ūkiuose.

Mokslininkai neišskyrė kurio nors konkretaus preparato. Pasak doc. dr. A.Ramaškevičienės, vienuose laukuose buvo efektyvesni vieni, o kituose – kiti preparatai. Mokslininkų nuomone, naudotų preparatų veiksmingumas labiau priklausė nuo konkrečių lauko sąlygų, naudotų trąšų bei auginamų bulvių veislių.

Svarbu paminėti sausros įtaką. Pasak mokslininkų, vegetacijos pradžioje augalus vargino sausra, tačiau dėl stabilizuotos augalų bendros būklės ji nepadarė labai rimtos žalos, o vėliau, gavę daugiau drėgmės, augalai sugebėjo sparčiau augti bei vystytis. Taigi labai tikėtina, kad nenaudojant biologinių preparatų derliaus būtų gauta gerokai mažiau.

Pagerėjo derliaus kokybė

Išanalizavę daržovių kokybinius parametrus mokslininkai nustatė akivaizdžią tendenciją – naudojant bakterijomis ir dirvožemio mikrogrybais praturtintus biologinius preparatus, greičiau nei įprasta kaupėsi sausosios medžiagos, o tai turi esminę įtaką geresniam jų laikymui sandėliuose.

Kokių tikslų buvo siekiama vykdant šį projektą?

Projekto tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių  gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Kokie ūkiai ir ūkininkai dalyvavo projekte?

Projekte dalyvavo 30 daržininkystės veikla užsiimančių ūkininkų, kurie buvo suskirstyti į penkias grupes po šešis ūkininkus. Kiekvienoje grupėje ūkiai atrinkti pagal ūkio dirvožemines sąlygas bei gamybos intensyvumą. Atsižvelgiant į tai buvo ekologinės gamybos ūkių 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ūkių sertifikuotų pagal nacionalinės kokybės produktų specifikacijas 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei intensyvios gamybos ūkių grupę palankiose ūkininkauti vietovėse. Kiekvienoje grupėje du ūkiai buvo atrinkti parodomųjų bandymų įrengimui. Sutikusių įrengti parodomuosius bandymus ūkių sąraše pažįstamos žemdirbiams ūkininkų pavardės – Darius ir Vitalija Morkūnai, Povilas ir Saulius Dambrauskai, Ieva Stragyte, Gytis Petrovičius, Povilas Žolynas, Gintaras Aganauskas, Vytautas Račickas, UAB „Auga Luganta“.

Ūkininkų indėlis

Žemės ūkio rūmai dėkoja visiems ūkininkams, dalyvavusiems projekte, kurie skyrė laiko ir pastangų įgyvendinant projektą, dalinosi parodomųjų bandymų, atliktų jų laukuose patirtimi ir įžvalgomis. Didžiausias ūkininkų indėlis – priimant technologinius sprendimus, kaip mikrobiologinius produktus kuo kokybiškiau ir techniškai paprasčiau panaudoti ūkio gamybinėmis sąlygomis palyginti nedideliuose bandymų laukeliuose. Dėkojame už prisiimtą atsakomybę, kad parodomųjų bandymų laukai būtų tinkamai suženklinti, tinkamai paruošti lauko dienoms ir grupių susitikimams. Kai kurie ūkininkai net pavaduodavo mokslininkus atlikdami papildomus purškimus, jeigu dėl ypatingų priežasčių jie negalėdavo numatytą dieną atvykti. Kaip ir tikėjomės, vieni ūkininkai gan su dideliu susidomėjimu, o kiti atsargiai stebėjo bandymus ir laukė galutinių rezultatų, kurie buvo gauti įvertinus skirtingų kompanijų skirtingus produktus.

Vytautas RAČICKAS, ūkininkas (Prienų r.): „Tai, ką girdėjau iš mokslininkų bei specialistų, man patiko. Mano ūkyje bandymai šįmet buvo atliekami svogūnų ir bulvių plotuose. Pirminiai duomenys rodo ir aš savo akimis matau, kad turėčiau gauti 20-30 proc. priedą, lyginant su plotais, kuriuose mikrobiologiniai preparatai nebuvo naudojami. Taigi aš šiuos preparatus naudosiu“.

Darius MORKŪNAS, ūkininkas (Pasvalio r.): „Mano ūkyje buvo atliekami bandymai. Apskritai esu linkęs į naujoves, todėl mane sudomino šis projektas. Įsitikinau gerais rezultatais. 20 ha ūkyje auginu burokėlius, kopūstus, morkas ir svogūnus“.

Nuotraukoje: ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė

X