Naujienos

ŽŪR PROJEKTAS ĮRODĖ-MIKROBIOLOGINIAI PREPARATAI PADEDA UŽDIRBTI DAUGIAU

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) 2017 – ųjų rudenį pradėjo įgyvendinti vienerių metų projektą „Mikrobiologinių preparatų pritaikymas daržovių produktyvumui ir atsparumui fitopatogenams didinti bei dirvožemio ekosistemos būklei pagerinti“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai.

Š. m. spalio 12 d. Žemės ūkio rūmai surengė konferenciją „Mikrobiologinių produktų panaudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio technologijose“, skirtą pristatyti ūkininkų dėmesio jau sulaukusį ir jau baigiamą vykdyti projektą.

Konferencijoje mokslininkai pateikė konkrečią informaciją apie vykdytų bandymų rezultatus, kurie įrodė, kad naudojant mikrobiologinius preparatus galima didinti augalininkystės ūkių našumą, dirbti pelningai ir taupiai naudoti išteklius, saugoti biologinę įvairovę ir aplinką.

„Parodomieji projekto bandymai buvo vykdomi augalininkystės – daržininkystės ūkiuose, žemės ūkio gamybą vykdančiuose skirtingose žemdirbystės sistemose – ekologinės, tausojančios aplinką gamybos pagal nacionalinės kokybės produkcijos (NPK) auginimo specifikacijos ir intensyvios gamybos ūkiuose, kurie buvo parinkti skirtingo našumo dirvožemiuose, priskiriamuose palankioms ir mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms. Tyrimas apėmė labai plačią Lietuvos teritoriją – nuo Kelmės, iki Ukmergės, Prienų, Marijampolės r. Taigi dirvožemiai labai skirtingi, skyrėsi ir meteorologinės sąlygos, tačiau tai ir buvo projekto privalumas, nes galutiniai rezultatai parodė biologinių preparatų poveikio tendencijas, nepriklausomai nuo labai skirtingų sąlygų“, – dalinosi mintimis ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Derliaus gauta daugiau

Išanalizavę bulvių derlingumo rezultatus, tyrėjai nustatė, kad visi projekto metu naudoti keturi biologiniai preparatai (ukrainietiški: Biohran ir Bioelement, lietuviškas Bactoforce ir vokiškas Bactolive tuber) didino bulvių derlingumą. Kiek? Net iki 30 proc.  Bandymai buvo atliekami ekologiniuose Ukmergės, Pasvalio, Prienų ir Kelmės ūkiuose bei Ukmergės, Kėdainių ir Marijampolės intensyvios gamybos ūkiuose.

Mokslininkai neišskyrė kurio nors konkretaus preparato. Pasak doc.dr. A.Ramaškevičienės, vienuose laukuose buvo efektyvesni vieni, o kituose – kiti preparatai. Mokslininkų nuomone, naudotų preparatų veiksmingumas labiau priklausė nuo konkrečių lauko sąlygų, naudotų trąšų bei auginamų bulvių veislių.

Svarbu paminėti sausros įtaką. Pasak mokslininkų, vegetacijos pradžioje augalus vargino sausra, tačiau dėl stabilizuotos augalų bendros būklės ji nepadarė labai rimtos žalos, o vėliau, gavę daugiau drėgmės, augalai sugebėjo sparčiau augti bei vystytis. Taigi labai tikėtina, kad nenaudojant biologinių preparatų derliaus būtų gauta gerokai mažiau.

Iš esmės panašias išvadas mokslininkai padarė ir išanalizavę svogūnų derliaus rezultatus.

„Didžiausi derliaus priedai gauti ūkiuose pagal NPK specifikacijas – per 25 proc. Rezultatai ekologiniuose ūkiuose kuklesni, tačiau tendencija, kad naudojant biologinius preparatus gaunamas didesnis stambesnių svogūnų derlius, pasitvirtino“, – sakė doc. dr. A.Ramaškevičienė.

Pagerėjo derliaus kokybė

Išanalizavę svogūnų ropelių kokybinius parametrus mokslininkai nustatė akivaizdžią tendenciją – naudojant bakterijomis ir dirvožemio mikrogrybais praturtintus biologinius preparatus svogūnų ropelėse greičiau nei įprasta kaupėsi sausosios medžiagos, o tai galėjo turėto esminės įtakos geresniam jų laikymui sandėliuose.

„Be to, nustatėme, kad daugeliu atvejų tokios ropelės turėjo didesnį bendro cukrus kiekį“, – sakė doc.dr. A.Ramaškevičienė.

Svarbus niuansas – ASU mokslininkai padarė išvadą, kad naudojant biologinius preparatus svogūnų ropelėse žymiai sumažėjo nitratų kiekis.

Aiškios priklausomybės tarp biologinių preparatų naudojimo ir sausųjų medžiagų bei krakmolo kaupimosi bulvių gumbuose mokslininkai nenustatė.

Atliktas parodomasis bandymas iš esmės parodė, kad biologiniai preparatai naudingi augalams ir jų naudojimas gali padėti augalui išgyventi esant nepalankioms aplinkos sąlygoms bei padėti subrandinti didesnį ir kokybiškesnį derlių.

Nuomonę išsakė ir šį projektą įgyvendinanti Aleksandro Stulginskio universiteto doc. dr. Asta RAMAŠKEVIČIENĖ bei du projekte dalyvaujantys ūkininkai: prieniškis Vytautas RAČICKAS bei pasvalietis Darius MORKŪNAS.

Vystant šiuolaikines žemės ūkio biotechnologijas vis dažniau naudojami įvairūs bakteriniai preparatai, fiksuojantys azotą iš atmosferos, skaidantys organines medžiagas, gerinantys maisto medžiagų pasisavinimą, valantys dirvožemį nuo toksinų ir pan. Dar praėjusio šimtmečio pradžioje rinkoje atsirado įvairūs, ankštinėms kultūroms skirti, ir universalūs, preparatai, pavyzdžiui, nitrogenai, nitrobakterinai, azotogenai ir kt., kurie naudojami sėkloms apdoroti. Biologinių preparatų, t.y. probiotinių mikroorganizmų, panaudojimas plinta daugelyje šalių, o ypač ten, kur atsiranda poreikis turėti ekologiškus produktus. Nors dažniausiai šiuos produktus naudoja javų augintojai, tačiau pastaruoju metu juos plačiai pradėjo taikyti ir sodininkai bei daržininkai, kaip priemones, turinčias didesnį ekonominį efektyvumą. Lietuvoje mokslininkai šiuos preparatus iki šiol dažniau tyrė augalininkystės sektoriuje. Mes, įgyvendindami projektą, siekiame biotechnologijas taikyti daržininkystės sektorių – tiek įprastinėms gamybos technologijoms, tiek taikant išimtinai tik aplinkai saugias ekologinės ir tausojančias aplinką.

Ar jau galime kalbėti apie mikrobiologinių trąšų įtaką?

Rinkoje daugėja specialiųjų mikrobiologinių trąšų, savo sudėtyje turinčių įvairių bakterijų ir mikrogrybų kompozicijų, kurių dėka stiprinama augalų šaknų sistema, spartinamas fotosintezės procesas, didinamas atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams, gerinama dirvožemio struktūra, stiprinama augalo imuninė sistema, sumažinamas patogeninių mikroorganizmų skaičius augalo šaknų zonoje, pagerinamas organinių medžiagų irimo ir humuso susidarymo procesas, padidinamas maisto medžiagų pasisavinimo koeficientas, o ypač fosforo junginių mažiau našiuose dirvožemiuose. Dalis šių produktų sertifikuota ekologinės gamybos ūkiams.

Mikrobiologiniai preparatai savo sudėtyje turi pieno rūgšties bakterijas, fotosintezės bakterijas (PNSB), aktinomicetus, mikrogrybus, mieles. Šių mikroorganizmų visuma turi efektyvias detoksikacines, antioksidacines ir antientropines savybes. Šios savybės yra veiksmingos, iš naujo auginant didelę naudingų mikroorganizmų grupę užterštose arba išbalansuotose aplinkose, tokiose kaip nederlingi dirvožemiai.

Kokių tikslų buvo siekiama vykdant šį projektą?

Projekto pagrindinis tikslas – sujungus konsultavimo ir žemės ūkio veiklos subjektų žinias, galimybes ir patirtį bei mokslo pažangą atlikti parodomuosius bandymus, sprendžiant biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos dirbamoje žemėje, dirvožemio biologinio aktyvumo mažėjimo, mitybos elementų balanso atstatymo problemas bei skatinti integruotų augalų apsaugos produktų naudojimo sistemos diegimą skirtingo intensyvumo daržininkystės ūkiuose (intensyvios gamybos ir ūkiuose sertifikuotuose pagal nacionalinės kokybės produktų ir ekologinės gamybos reikalavimus): mažiau palankiose ir palankiose ūkininkauti vietovėse, panaudojant inovatyvius mikrobiologinius preparatus daržovių produkcijos derlingumo stabilumui užtikrinti, kokybei pagerinti, gaminamos produkcijos savikainai sumažinti,  kartu atkuriant, saugant ir pagerinant dirvožemio ekosistemą.

Specialusis tikslas – skatinti ūkius diegti biotechnologines naujoves ir didinti veiklos pelningumą, mažinant cheminių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, integruojant į šiuolaikinėmis technologijomis auginamų daržovių  gamybą mikrobiologinius produktus, praturtintus bakterijomis ir mikrogrybais, siekiant šaknų rizosferoje atkurti susilpnėjusį natūralų dirvožemio biologinį aktyvumą, atstatyti mitybos elementų balansą, padidinti augalų atsparumą nepalankioms auginimo sąlygoms, padidinti derlingumą bei sumažinti gaminamos produkcijos savikainą.

Kokie ūkiai ir ūkininkai dalyvauja projekte?

Projekte dalyvauja 30 daržininkystės veikla užsiimančių ūkininkų, kurie yra suskirstyti į penkias grupes po šešis ūkininkus. Kiekvienoje grupėje ūkiai atrinkti pagal ūkio dirvožemines sąlygas bei gamybos intensyvumą. Atsižvelgiant į tai turime ekologinės gamybos ūkių 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, ūkių sertifikuotų pagal nacionalinės kokybės produktų specifikacijas 2 grupes palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bei intensyvios gamybos ūkių grupę palankiose ūkininkauti vietovėse. Kiekvienoje grupėje du ūkiai buvo atrinkti parodomųjų bandymų įrengimui. Sutikusių įrengti parodomuosius bandymus ūkių sąraše pažįstamos žemdirbiams ūkininkų pavardės – Darius ir Vitalija Morkūnai, Povilas ir Saulius Dambrauskai, Ieva Stragyte, Gytis Petrovičius, Povilas Žolynas, Gintaras Aganauskas, Vytautas Račickas, UAB „Auga Luganta“.

Ką ūkininkai sužino grupių susitikimuose? 

Mokslininkai ūkininkams pateikia paskutinius tyrimų rezultatus, matavimų duomenis, vertindami pasėlių sveikatingumą, išsivystymą, ieškodami vizualinių skirtumų tarp kontrolinių ir apdorotų produktais laukelių, apžiūrime parodomųjų bandymų laukus. Vertiname ūkininkų taikomas bulvių ir svogūnų auginimo technologijas ir technines galimybes projekte naudojamų preparatų naudojimui.

Projektas jau artėja prie finišo. Buvo atlikta daug ir kruopštaus, daugeliui nematomo darbo. Trumpai papasakokite apie visą projekto eigą.

„Pirmiausia reikėjo atrinkti kiekvieno ūkio vykdančio parodomuosius bandymus laukus šiam projektui įgyvendinti atsižvelgiant į lauko dislokacinę vietą, mikroreljefą ir užmirkimą, dirvožemio agrochemines savybes ir granuliometrinę sudėtį. Ūkininkų geranoriškumo dėka buvo techniškai ir technologiškai suderinti produktų panaudojimo aspektai. Vyko susitikimai su skirtingais mikrobiologinių preparatų Lietuvos rinkai tiekėjais – atrinkome keturis mikrobiologinius produktus, kurie pagaminti Vakarų ir Rytų šalyse bei Lietuvoje. Po to – daržovių sodinimas: svogūnų sėjinukų ir bulvių gumbų apvėlimas biologiniais preparatais, praturtintų dirvožemio mikroorganizmais. Vėliau – pasėlių priežiūra, ir mikrobiologinių preparatų panaudojimas vegetacijos metu, atliekant purškimus skirtinguose išsivystymo tarpsniuose.  Vegetacijos metu buvo  nustatomas dirvožemio biologinis aktyvumas (CO2 matavimas), matuojamas lapų fotosintetinis potencialas, lapų ir šaknų plotas, antžeminės dalies ir šaknų masė. Kas 10-15 dienų nuo sudygimo buvo vykdomas užsikrėtimo ligomis ir kenkėjų išplitimo stebėjimas bei fiksavimas. Ir galiausiai atėjo laikas derlių nuimti – nuimtą derlių pasverti, apskaičiuoti derlingumą bei ištirti kokybinius parametrus. Mokslininkai parengė bandymo eigos ataskaitą ir metodines rekomendacijas galutiniams naudos gavėjams“, – kalba ŽŪR konsultantė dr. Edita Karbauskienė.

Koks ūkininkų indėlis? Ar jie yra aktyvūs projekto dalyviai, ar pasyvūs stebėtojai? 

Pirmiausiai visiems norėtume padėkoti, kad sutiko skirti laiko ir už pastangas projektui įgyvendinti, kad sutiko sudaryti sąlygas kitiems ūkininkams apsilankyti parodomųjų bandymų laukuose bei pasidalinti savo gamybine patirtimi ir įžvalgomis. Didžiausias jų indėlis – priimant technologinius sprendimus, kaip mikrobiologinius produktus kuo kokybiškiau ir techniškai paprasčiau panaudoti ūkio gamybinėmis sąlygomis palyginti nedideliuose bandymų laukeliuose. Dėkojame už prisiimtą atsakomybę, kad parodomųjų bandymų laukai būtų tinkamai suženklinti, tinkamai paruošti lauko dienoms ir grupių susitikimams. Kai kurie ūkininkai net pavaduodavo mokslininkus atlikdami papildomus purškimus, jeigu dėl ypatingų priežasčių jie negalėdavo numatytą dieną atvykti. Kaip ir tikėjomės, vieni ūkininkai gan su dideliu susidomėjimu, o kiti atsargiai stebi bandymus ir laukia galutinių rezultatų, kurie bus gauti įvertinus skirtingų kompanijų skirtingus produktus. Beje, produktų tiekėjai irgi stebi, kaip jų produktai naudojami ir kokie tarpiniai rezultatai fiksuojami vegetacijos metu.

KOMENTARAI

Doc. dr. Asta Ramaškevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas): „Pastebiu, kad ūkininkai palyginti pasyviai stebi tyrimus. Kodėl? Todėl, kad daugelis ūkininkų nori didesnių pasikeitimų, ne visus domina 10 proc. priedas, tačiau didesnių realiai juk negali būti. Taigi kai kuriems ūkininkams kol kas dar trūksta motyvų, jie neįsiklauso į ne tik pardavėjų, bet net į mokslininkų patarimus. Tačiau kitaip galvoja ūkininkai, kurie pabandė naudoti mikrobiologinius preparatus ir patyrė, kad gali sutaupyti. Taigi kiekvienam reikia beveik įrodyti, kad tai gali būti naudinga. Tačiau tai – ne tik šio projekto veiksnys, taip yra atliekant visus projektus.  Esu įsitikinusi, kad šiuos preparatus reikia naudoti ir net intensyviai, nes tik taip naudojant galima pasiekti geriausių rezultatų. Vienkartinio naudojimo efektas yra minimalus. Tik naudojant ilgiau nei  4-5 metus atsistatys  dirvožemio mikroflora, susireguliuos mikroorganizmai. Tai labai svarbu, nes šiuo metu, deja, dažnai ūkininkaujama alinant dirvožemį. Taip einama link aklavietės“

Vytautas RAČICKAS, ūkininkas (Prienų r.): „Tai, ką girdėjau iš mokslininkų bei specialistų, man patiko. Mano ūkyje bandymai šįmet buvo atliekami svogūnų ir bulvių plotuose. Pirminiai duomenys rodo ir aš savo akimis matau, kad turėčiau gauti 20-30 proc. priedą, lyginant su plotais, kuriuose mikrobiologiniai preparatai nebuvo naudojami. Taigi aš šiuos preparatus naudosiu“.

Darius MORKŪNAS, ūkininkas (Pasvalio r.): „Mano ūkyje buvo atliekami bandymai. Apskritai esu linkęs į naujoves, todėl mane sudomino šis projektas. Tikiuosi gerų rezultatų. 20 ha ūkyje auginu burokėlius, kopūstus, morkas ir svogūnus“.

 

X