Naujienos

ŽŪR projektas pieno gamybos ūkiams atvėrė galimybes dirbti efektyviau

Tokio tikslo vedami Žemės ūkio rūmai baigia įgyvendinti projektą „Pieno ūkių ekonominio potencialo vertinimo sistemos naudojimas, siekiant mažinti produkcijos savikainą, didinti produktyvumą bei gerinti produkcijos kokybę“, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

Bendra veislinė grandinė

Priminsime, kad įgyvendinant projektą genominiam vertinimui buvo analizuota 19 ūkių įvairiuose šalies regionuose. Genominiam tyrimui buvo atrinkta 300 aukščiausios genetinės vertės telyčių iš pradinėje atrankoje dalyvavusių 1115 ekologinių ir intensyvios gamybos ūkių. Atrinktoms telyčioms buvo pritaikyta individuali selekcijos programa, LITBAP kompiuterine programa sėklinimui parenkant geriausius bulius, kuriais šios telyčios buvo susėklintos. Buliai buvo atrinkti pagal veislinę vertę, jų sperma seksuota, siekiant gauti kuo daugiau telyčių, stebint veislinės vertės bioekonominį efektą ir formuojant geresnį bei ekonomiškesnį potencialą pieno ūkiuose, nepriklausomai nuo jų pasirinktos ūkininkavimo krypties.

Genomiškai ištirti ir 200 atrinktų telyčių palikuonių, taigi buvo galimybė įvertinti gimusio prieauglio naudą, ekonominę vertę, buvo atlikti palyginimai su motinų gautu genominiu tyrimu, pagal ūkių struktūras ir regionus: Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija. Be to, ūkiai dar buvo suskirstyti į intensyvius ir ekologinius.

„Užduotis – sujungti į bendrą veislinę grandinę pagal tėvus, atlikti motinų genominį tyrimą ir motinų vaikų genominį tyrimą ir nustatyti ryšį, kokia genomo įtaka priimant teisingus vadybinius sprendimus“, – apibendrino projekto įgyvendinimui vadovavęs dr. Edvardas Gedgaudas.

Nustatė paveldimumo tendencijas

Visi numatyti ŽŪR projekto seminarai bei konferencijos įvyko, visos numatytos lauko dienos surengtos. Kokie projekto rezultatai, kokios išvados?

„Rezultatai – džiuginantys, nors dar atliekame paskutinius skaičiavimus. Galiu pasakyti, kad mums pavyko nustatyti tendencijas, kad panaudojus teisingą genetiką galima gauti žymiai geresnius palikuonis. Genomas pakankamai tiksliai parodo, ko galime tikėtis iš palikuonių. Taigi pieno gamybos ūkis gali žymiai efektyviau išnaudoti turimą genetinį potencialą“, – sakė E.Gedgaudas.

Genominis tyrimas parodo, ko ūkininkas gali tikėtis iš palikuonių, t.y. kokio gali tikėtis produktyvumo, ilgaamžiškumo, eksterjero, galima nustatyti labai didelę paveldimų ir dažnai net neišgydomų ligų tikimybę, todėl tokie duomenys apie ūkio efektyvumą galvojančiam ūkininkui padeda sutaupyti pinigų.

„Taigi tolimesnis bulių atrinkimas turi būti atliekamas itin kruopščiai, įvertinant minėtus niuansus“, – sakė E.Gedgaudas.

Tyrimus nori tęsti ir pasibaigus projektui

Kaip pasikeitė ūkių, kuriuose buvo atliekamas projektas, savininkų nuomonė apie genominių tyrimų svarbumą?

„Ūkininkai geranoriškai dalyvavo įgyvendinant projektą, suprato, kad šie tyrimai tikrai ne teoriniai, o siekiantys labai konkrečių rezultatų. Žinau, kad kai kurie projekte dalyvaujantys ūkininkai sieks genominius tyrimus tęsti ir pasibaigus projektui“, – sakė dr. E.Gedgaudas.

Ir tokie planai lieka net žinant, kad genominiai tyrimai brangiai kainuoja.

„Jau dabar tariamės su ŽŪM bei laboratorijomis dėl galimybių kompensuoti išlaidas genominiams tyrimams, nes rezultatai juk būtų naudingi tiek konkretiems ūkininkams, tiek valstybei“, – aiškino dr. E.Gedgaudas.

Šis ŽŪR projektas turi sukelti diskusijas genominius tyrimus atlikti ūkiuose, kurie vykdo gyvulių produktyvumo kontrolę. Kokios būtų pasekmės?

„Jeigu valstybė ryžtųsi tokiam sprendimui, tai situaciją pavadinčiau efektyvumo sprogimu visoje šalies pienininkystės sistemoje“, – ragino dr. E.Gedgaudas.

Kaip tokio pobūdžio tyrimai atliekami kitose šalyse?

„Tiek JAV, tiek Vokietijoje, Airijoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse tokie tyrimai yra įprasti, be jų neįsivaizduojama pienininkystė. Stengiamasi gauti rezultatus jau apie 2 mėnesių amžiaus veršelius. Tada jie atrenkami ir jau aišku, ką su kuriuo veršeliu ūkis turi daryti. Taip ūkininkai sutaupo labai daug lėšų“, – sakė dr. E.Gedgaudas.

Nuotraukoje: projektui vadovavęs dr. Edvardas Gedgaudas

X