Naujienos

ŽŪR renginys Panevėžyje: žemdirbių lūkesčiai ir problemų sprendimas

Panevėžio krašto ūkininkų susitikime su Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijų vadovais aptarti aktualiausi žemės ūkio klausimai. Vienas svarbiausių akcentų, kurį bene visus metus kėlė Žemės ūkio rūmai – regis, pirmą kartą turime realių vilčių, kad Aplinkos ministerija pakeis klaidingą įsišaknijusį įsitikinimą, kad su žemdirbiais galima bendrauti tik griežtinant kontrolę ir didinant baudas, o ne siekiant bendrų tikslų.

Solidi svečių komanda

Renginio „Žemdirbių lūkesčiai 2019 metais ir naujuoju BŽŪP laikotarpiu (2021-2027)“ darbotvarkėje – aktualiausios šių metų problemos, kurias įmanoma išspręsti, kai prie vieno stalo susėda Žemės ūkio, Aplinkos ir Energetikos ministerijų vadovai. Žinoma, tos problemos buvo sprendžiamos ne tik Panevėžyje, bet šiek tiek anksčiau, tačiau panevėžiečiai turėjo ir specifinių klausimų, į kuriuos iki šio susitikimo ministerijų žemesnio lygio valdininkai nesugebėdavo atsakyti. Šiame renginyje paaiškėjo, kad tiems valdininkams trūkdavo arba kompetencijos, arba gero noro, o gal drąsos aiškintis situacijas, kurios neaprašytos įstatymuose, nutarimuose bei sprendimuose. Kai kuriuos klausimus ministras ir du viceministrai išgliaudė, kaip šviežius riešutus, o kurių neįveikė – pažadėjo artimiausiu laiku atsakyti.

Taigi į Panevėžio rajono savivaldybės salę gausiai sugužėjusiems žemdirbiams ŽŪR savivaldos organizatorė Panevėžio rajone Danguolė Kuzmienė net įterpdama klasikų eiles pristatė solidžią valdininkų komandą: žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį, žemės ūkio viceministrą Venantą Griciūną, ministro patarėją Joną Pupių, aplinkos viceministrą Martyną Norbutą, energetikos viceministrą Egidijų Purlį, NMA direktorių Eriką Bėrontą bei grupelę ŽŪM ir ministerijai pavaldžių institucijų atstovų bei specialistų. Renginio organizatorių teisėmis dalyvavo ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus bei ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas.

Kaip ir dera šeimininkams, svečius pagerbė žemės ūkio reikalus išmanantis Panevėžio r. savivaldybės meras Povilas Žagunis.

Apie neprognozuojamus veiksnius

Pasak ŽŪR pirmininko A.Svitojaus, įprasta, kad dirbantys žemės ūkio sektoriuje susiduria su neprognozuojamais klimato reiškiniais.

„Tačiau yra ir dar vienas neprognozuojamas reiškinys, kurio neturėtų būti – santykiai su valstybės tarnautojais. Valdininkai lyg ir turėtų žemdirbiams pagelbėti, tačiau neretai būna atvirkščiai – turėdami ūkininkų kontrolės teisę jie savo vadovams tarsi bando įrodyti, kad yra reikalingi. Nesakau, kad ūkininkų nereikia kontroliuoti, tačiau ar neperlenkiama lazda šiems reikalams per metus išleidžiant dešimtis milijonų eurų? Ir tokia neprognozuojama kontrolė neretai ūkininkams atneša daugiau nuostolių nei klimato anomalijos“, – svarstė A.Svitojus.

Anot ŽŪR pirmininko, kiekvienas valdininkas savo darbo dieną turėtų pradėti nuo pagrindinio jam keliamo reikalavimo: „Tu esi tarnautojas, todėl turi naudingai tarnauti mokesčių mokėtojams, kurie tau uždirba atlyginimą“.

„Mes viliamės, kad dabartinė ŽŪM komanda dirbs efektyviai ir ištaisys buvusias klaidas, o ŽŪR, kuriuos sudaro visos pagrindinės žemdirbių organizacijos, padės šį tikslą pasiekti. Šiuo metu daug dėmesio skiriame gindami Lietuvos interesus Briuselyje, kur vyksta derybos dėl 2021-2027 m. laikotarpio finansavimo“, – pasakojo A.Svitojus.

Baigiantis susitikimui ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas sakė, kad iš esmės sprendimai, kurie buvo priimti Panevėžyje, tik parodė vidurinio ir žemutinio valdininkų sluoksnio kvalifikacijos stoką: „Blogai, kai valdininkų darbo broką štai tokiuose susitikimuose turi taisyti ministerijų bei kitų tarnybų vadovai. Jeigu valdininkai dirbtų taip, kaip turėtų dirbti, tai ministerijų vadovai šį laiką galėtų panaudoti efektyviau“.

Vicepirmininkas tikino, kad daugelį problemų buvo galima išspręsti jau anksčiau, jeigu ūkininkai aktyviau dalyvautų šakinių organizacijų veikloje – tokiu atveju jų problemas spręstų ne kiekvienas ūkininkas savarankiškai, bet jų organizacijos, juo labiau, kad daugelis problemų būdingos visuose rajonuose.

Vizija ir realūs pinigai

Žemės ūkio ministras G.Surplys prisiminė, kad prieš 100 metų pirmosios Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1918 metų biudžetas sudarė 5.000 markių. Už tokią sumą tuo metu buvo galima nusipirkti du arklius. Šiuo metu ŽŪM biudžetas (ES ir valstybės lėšos) sudaro apie 5.000.000.000 EUR.

„Būtų blogai, jeigu turėdami tiek lėšų nepasiektume tokių laimėjimų, kokius pasiekė tarpukario Lietuvos žemės ūkis“, – kėlė tikslą G.Surplys.

Ministras pristatė savo žemės ūkio viziją, kurioje tilpo ir stambieji pramoniniai ūkiai, ir smulkesni šeimos ūkiai, ir įvairūs verslai kaime bei kaimo bendruomenių reikalai.

„Beje, jau šį mėnesį pradedame skirti paramą verslui kaime pradėti. Reikalavimai bus supaprastinti – verslo planas sutrumpės tris kartus, paraiška – du kartus. Ir nereikalausime jokių finansinių dokumentų – svarbiausia, kad paramą gavusieji pasiektų galutinius rezultatus. Išbandysime tokią priemonę ir jeigu ji veiks, tai paramą dar didinsime“, – sakė G.Surplys.

Tačiau apskritai ES žadama parama kol kas netenkina.

„ES siūlo iki 2027 m. tiesiogines išmokas (TI) padidinti tik 10 EUR/ha. Toks pažadas mūsų netenkina ir, kartu su jumis sieksime, kad Briuselis apie tokią mūsų poziciją žinotų“, – sakė G.Surplys.

Ministras pasakojo apie atsiveriančią maisto produktų eksporto rinką Kinijoje, Japonijoje, Indonezijoje.

Kovos su vilkais formulė: 60+50

Jeigu vilkas mirtinai sužalos gyvulį, jo nebereikės vežti utilizuoti į UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

„Kompensaciją gausite, jeigu veterinarui įrodysite, kad patyrėte tokių nuostolių. Ir gausite tiek, kiek gyvulys yra vertas, o jeigu nėščias – gausite dvigubą kompensaciją“, – tikino G.Surplys.

Taigi medžiotojams bus skirta sumedžioti 60 vilkų, o kai ši riba bus pasiekta, bus skirti leidimai sumedžioti dar 50 vilkų.

Susitikime dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas tokius planus patvirtino: „Taisome buvusios Vyriausybės klaidas, nes daug metų nebuvo normalios tvarkos. Šįmet pradedame taikyti mūsų parengtą naują ir tikslesnę apskaitos metodiką, todėl ir nutarėme padidinti limitą. Beje, papildomi limitai suteikti savivaldybėse, kuriose ūkininkai patyrė daugiausia žalos ir, jeigu reikės, dar limitą didinsime“.

Trąšų naudojimas Lietuvoje turėtų mažėti, tačiau, pagal AM apskaitą – auga.

„Turime imtis priemonių, nes kitaip nuo 2020 – ųjų Lietuva turėtų mokėti baudas. Be to, iki lapkričio 16 d. AM pristatys ir oro taršos planą. Jame yra numatytos ne baudų, bet skatinimo priemonės mažinti oro taršą“, – sakė M.Norbutas.

AM viceministras patikino, jog iš esmės keičiasi AM ir ŽŪM bendravimo būdas – AM atsisako anksčiau galiojusių kai kurių nelogiškų reikalavimų.

Pasak M.Norbuto, labai tikėtina, kad dėl klimato atšilimo gamta krės netikėtumus: „Pavyzdžiui, žiemos bus šiltos, tačiau gali nutikti, kad vasarą padaugės krušos atvejų. ES numačiusi priemonių, kurias įgyvendinus įmanoma situaciją suvaldyti ir tai reikia padaryti per artimiausius 11 metų. Jeigu to padaryti nepavyks, tada padėtis taptų neprognozuojama“.

Lietuvos įsipareigojimai nors mažesni nei Vakarų Europos šalyse, tačiau jie bus ženklūs ir palies kiekvieną ūkį.

Kompensacijos už elektros stulpus

Už ūkių sklypuose esančius elektros linijų stulpus nuo šių metų spalio 1 d. vidutiniškai mokama kompensacija po 65 EUR už kiekvieną stulpą. Tačiau tokia suma ir metodika ūkininkų netenkina.

Susitikime su panevėžiečiais dalyvavęs energetikos viceministras E.Purlys nebuvo nusiteikęs kategoriškai.

„Tai tik pirmas žingsnis, kai kompensuojame. Be to, numatyta nuostolių kompensavimo metodika, jeigu prižiūrėdami elektros linijas energetikai padarys nuostolių pasėliuose – kiekvienu atveju skaičiuojama konkreti žala“, – tikino E.Purlys.

Viceministras ūkininkams patarė aktyviai teikti pasiūlymus ir pažadėjo, kad jie bus įvertinti peržiūrint teisės aktus.

X