2022 m. sausio 11 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkas Vytautas Buivydas, direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas ir valdybos narys Mindaugas Maciulevičius bei Skuodo rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Rokas Rozga susitiko su Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir atsakingais specialistais diskusijai dėl daugiamečių pievų klausimo.
„Klausimas labai jautrus ir aktualus didelei daliai žemdirbių. Esmė ta, kad pievų problema yra aktuali ne tik šiais metais ir dar kur kas didesnį nerimą kelia laikotarpis nuo 2023 m., kai pasikeis referencinių dydžių metai ir sankcijos už pievų ploto mažėjimą. Todėl aktyviai diskutavome su ŽŪR narais, organizavome viešą diskusiją, kurioje dalyvavo ne tik ŽŪR nariai, bet ir ūkininkai, savivaldybių žemės ūkio bei seniūnijų specialistai. Išgryninome problemas, kurias apibendrinę pateikėme ŽŪM”, – informavo dr. A.Svitojus.
Susitikime su ŽŪM atstovais buvo nuspręsta sukurti darbo grupę, kuri spręs Lietuvos daugiamečių pievų klausimą ne tik iki 2023 m., bet ir ateityje.
2022 m. sausio 6 d. Žemės ūkio rūmai, atsižvelgdami į ŽŪR narių bei diskusijos, vykusios sausio 5 d. dėl daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo dalyvių pastebėjimus, pateikė Žemės ūkio ministerijai siūlymus:
- Nacionalinė mokėjimo agentūra (toliau – NMA) paskelbė daugiamečių pievų atkūrimo žemėlapį, kuriame pateikta informacija apie suartus daugiamečių pievų plotus ir ploto dalį, kurią ūkininkas privalėtų atkurti, jei būtų gautas sprendimas iš Europos Komisijos.
Nagrinėjant žemėlapį ir jame pateikiamus duomenimis, pastebėta, kad atskirais atvejais pareiškėjo suarto žemės ūkio paskirties žemės ploto dydis ar jo dalis neatitinka realios situacijos. Dėl to žemdirbiai gali susidaryti klaidingą nuomonę, kad privaloma atkurti visą nurodytą plotą, nors faktiškai jis turėtų būti mažesnis. Atsižvelgiant į tai, siūlome tikslinti žemėlapį ir jame pateikiamus duomenis;
- Praėjusių metų pabaigoje NMA 30 tūkst. ūkininkų išsiuntė laiškus, informuojančius apie tai, kad jiems gali tekti atkurti suartas pievas. Informacija buvo pateikta bendriniu principu, neatsižvelgiant į individualią situaciją – įvertinta tik tai, kad pareiškėjo deklaruotas pievų plotas per pastaruosius dvejus metus sumažėjo, tačiau visiškai neatsižvelgta, kad šis reikalavimas turės neigiamos įtakos jų ekonominei veiklai bei ūkių gyvybingumui.
Taip pat neįvertinta, kad dalis pareiškėjų, dalyvaujančių įvairiuose investiciniuose projektuose, dėl pievų atkūrimo reikalavimo negalės pasiekti verslo planuose nusimatytų rodiklių, dėl ko jiems gali grėsti visų paramos lėšų grąžinimas ir anksčiau paminėtos grėsmės. Dėl šių priežasčių, manome, kad kiekvienas ūkis ir jam taikomi daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo reikalavimai turėtų būti vertinami individualiai.
- Šiuo metu rinkoje nėra daug laisvos žemės ūkio paskirties žemės, o esamų laisvų plotų įsigijimo kaina aukšta, todėl mažai galimybių atkūrimo prievolę įvykdyti naujuose plotuose. Siūlome daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimą organizuoti pagal tam tikrą kvotų sistemą. Čia galėtų būtų pasitelkiami daugiau žemės ūkio naudmenų turintys ar esantys nederlingose žemėse ūkiai, kurie turi atliekamų plotų bei galėtų įgyvendinti keliamus reikalavimus;
- Buvo konstatuota, kad pievų bei ganyklų plotai itin sparčiai pradėjo mažėti po to, kai buvo uždraustas žolės smulkinimas ir paskleidimas tame pačiame lauke (mulčiavimas). Tai lėmė, kad kai kurie gyvulių neturintys bei žemdirbyste užsiimantys ūkininkai pradėjo pievas arti ir jose auginti žemės ūkio kultūras. NMA duomenimis, šiais metais net trečdalis daugiamečių pievų buvo apskirtai nedeklaruota, lyginant su 2020 m. Siūlome, palaikant pievų gerą agrarinę būklę, leisti smulkinti (mulčiuoti) žolę.
- Diskusijos metu paminėta, kad pievų ir ganyklų mažėjimas vyksta ir dėl to, kad smulkūs ir vidutiniai pienininkystės ūkiai dėl ekonominių priežasčių ar dėl ūkių valdytojų garbaus amžiaus atsisako gamybinės veiklos ir keičia ją į kitą, dažniausiai – augalininkystę arba žemę nuomoja greta veikiantiems, dažniausiai augalininkystės, ūkiams, todėl minėtas reikalavimas laikytinas neteisingu ir pernelyg suvaržančiu jų teises.
Siūlome jauniesiems ir smulkiems ūkininkams, taip pat nutraukusiems veiklą gyvulininkystės sektoriaus atstovams, numatyti išimtis, kad daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo reikalavimas būtų netaikomas.
- Taipogi sodininkams ir uogininkams turėtų būti numatyta išlyga, kadangi tarp daugiamečių augalų esantys tarpueiliai yra užsėjami daugiametėmis žolėmis ir nėra tręšiami, todėl nemažą dalį visų deklaruojamų naudmenų ir taip sudaro pievos. Šiuo aspektu tikrai yra vykdomas bei užtikrinamas bioįvairovės ir ekosistemų išsaugojimas.
- Per pastaruosius 2 metus nedidelė dalis daugiamečių pievų naudmenų (mažiau nei 1 000 ha) buvo panaudota miškų ir trumpos rotacijos želdinių (gluosnių ir tuopų) įveisimui. Investicijos į miškų ir trumpos rotacijos želdinių veisimą, skirtingai nuo vienmečių grūdinių kultūrų auginimo, yra labai didelės (vidutiniškai įvesimas siekia daugiau kaip 2 500 Eur/ha) ir yra laikoma ilgalaike investicija, kuria valstybė turėtų būti suinteresuota ne žlugdyti, bet skatinti.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad miškai ir trumpos rotacijos želdiniai daugeliu atveju pagal anglies absorbavimą, vandens apsaugą ir bioįvairovės išsaugojimą daug kartų lenkia daugiamečių pievų galimybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, manome, kad valstybė turėtų skatinti miškų ir trumpos rotacijos želdinių veisimą, todėl siūlome netaikyti reikalavimų atstatyti daugiametes pievas (ar naujai deklaruoti daugiametes pievas), per pastaruosius 2 metus ir ateityje jose įveisus miškus ir trumpos rotacijos želdinius, nes tai būtų netikslingas ar net žalingas reglamentavimas;
- Šiuo metu galiojančio Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo 8.5. papunktyje numatyta, kad pareiškėjas privalo atkurtą plotą 5 metus deklaruoti pasėlio kodu AGP (jei daugiametėmis pievomis paverčiami plotai, kurie jau buvo naudojami žolei ir kitokiems žoliniams pašarams auginti, – AGP kodu privalo deklaruoti likusį skaičių metų, kad susidarytų 5 metai iš eilės).
Atkreipiame dėmesį, kad prievolė nurodyti minėtą kodą uždraudžia pareiškėjui, atkūrus daugiametę pievą, dalyvauti kitoje priemonėje – „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“, nes tokiu atveju turėtų būti deklaruojama kodu „EPT“. Tikslingiau būtų pasėlio kodą „AGP“ deklaruojant naudoti kaip požymį, kas leistų atkurti pievą ir lauke, kuriame jau būtų įgyvendinama kokia tai veikla, susijusi su daugiametėmis pievomis (pvz. „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“). Siūlome, kad pasėlio kodas „AGP“ atkurtai pievai būtų naudojamas ne kaip pasėlio kodas, o kaip to pasėlio požymis, analogiškai, kaip su dobilų deklaravimu (jeigu dobilai deklaruojami pašarui gauti, jie deklaruojami pasėlio kodu „DOB“, o jeigu sėklai, tai taip pat pasėlio kodu „DOB“, tačiau yra nurodomas papildomas požymis „SĖ“);
- Įvertinus tai, kad 2021 metais virš 20 tūkst. ha pievų visai nebuvo deklaruota, siūlome ieškoti efektyvių priemonių kaip jas sugrąžinti, tokiu būdu pagerinant daugiamečiais žolynais užsėtų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykį.
Kaip vieną iš skatinimo priemonių ateinančiame programiniame laikotarpyje, siūlome ekoschemose numatyti – ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius. Pareiškėjai joje galėtų dalyvauti bei pretenduoti į paramą, įsipareigotuose laukuose ganydami gyvulius ne mažesniu intensyvumu kaip 0,1 sutartinio gyvulio (SG) / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1,5 SG / ha.
Be to, siūlome už pievų bei ganyklų plotų tvarkymą numatyti didesnes tiesiogines išmokas. Taip pat apsvarstyti galimybę sukurti naują Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę, pagal kurią už daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimą (pasėlius deklaruojant kodu AGP) būtų skiriama papildoma išmoka.
- Šiais metais vyksiančio pasėlių deklaravimo metu siūlome paskatinti pareiškėjus bei jiems talkinančius žemės ūkio skyrių specialistus, deklaruoti mažesnius nei 10 arų plotus, kurie dažniausiai yra priskiriami daugiametėms pievoms, bet už kuriuos nėra skiriamos tiesioginės išmokos. Šie plotai galėtų prisidėti prie bendro daugiamečių ganyklų ir pievų ploto padidėjimo valstybės lygmeniu.