Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarptautinių ryšių komitetas (TRK) surengė posėdį, kuriame daug vietos skyrė žemdirbių organizacijų tarptautiniam atstovavimui tobulinti. Komiteto nariai aptarė ir pasiruošimą liepos 4 d. ŽŪR iniciatyva Vilniuje rengiamai tarptautinei konferencijai „Bendroji žemės ūkio politika po 2020 m.“, kurioje žada dalyvauti devynių ES valstybių atstovai, parengė komunikato projektą.
ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė pristatė ŽŪR poziciją dėl BŽŪP ateities ir ją palygino su Europos Komisijos pasiūlymais. Kai kuriais atvejais ŽŪR ir EK pozicijos išsiskyrė.
„Nors EK siūlo palikti dviejų ramsčių sistemą, tačiau bus mažinamas finansavimas. Lietuvai labai nenaudinga, kad sumažės Kaimo plėtros programų finansavimas. EK siūlo, kad dalį KPP finansavimo kompensuotų valstybės iš savo biudžetų, tačiau mums šis pasiūlymas nepalankus – Lietuva negali konkuruoti su finansiškai gerokai stipresnėmis ES šalimis ir skirti papildomai lėšų žemės ūkiui“, – sakė V.Leščauskaitė.
TRK nariai prieštaringai vertino pasiūlymą sukurti rizikos valdymo mechanizmą, pavyzdžiui, steigiant rizikos fondus. Įtariama, kad tokiu atveju labai susikirstų stambiųjų bei smulkiųjų ūkininkų interesai.
ŽŪR direktorius S.Dimaitis kolegoms patarė nepainioti rizikos fondų su fondais, kurie skirti kompensuoti nuostolius, įvykus stichinėms nelaimėms: „Mes kalbame apie rizikos fondus, kurie būtų naudojami svyruojant žemės ūkio produktų supirkimo kainoms“.
ŽŪR ir EK pozicijos išsiskiria dėl vienodų konkurencinių sąlygų visų ES valstybių narių ūkininkams užtikrinimo. Lietuvos pozicija šiuo klausimu yra vieninga – tiesioginės išmokos (TI) turi būti vienodos, kaip buvo pažadėta stojant į ES. O štai EK siūlo šalims, kurių vidutinė išmoka yra mažesnė nei ES vidurkis, kol kas tik perpus sumažinti atotrūkį tarp dabartinio išmokų lygio ir 90 proc. ES vidurkio.
Daugiausia diskusijų TRK posėdyje kilo dėl TI ribojimo galimybių. ŽŪR siūlo TI ribojimą susieti su ekonomikos skatinimu, viešųjų gėrybių kūrimu. EK siūlo mažinti TI nuo 60 tūkst. EUR ribos 25 proc. arba daugiau ir vienam ūkiui neskirti daugiau nei 100 tūkst. EUR, tačiau EK siūlo prieš taikant sumažinimą iš TI atimti darbo užmokesčiams skiriamas lėšas, mokesčius bei socialines įmokas.
TRK nariai dėl šio klausimo iš esmės turėjo buvo pasiekę bendrą nuomonę – palaikyti EK maksimalų leistiną TI ribojimą. Kitokią nuomonę turėjo tik Mindaugas Maciulevičius. Priminsime, kad M.Maciulevičius yra vienas iš COGECA vicepirmininkų. Paskutiniame šios organizacijos posėdyje jis suabejojo dėl tokio EK pasiūlymo tikslingumo ir jį pavadino per daug ambicingu. Kai kurie COGECA nariai klaidingai suprato, kad M.Maciulevičius išsakė visų Lietuvos žemdirbių organizacijų nuomonę. Iš tikrųjų TI ribojimui Lietuvoje nepritaria tik Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Visos kitos žemdirbių organizacijos palaiko EK pasiūlymą, tik svarsto, kaip griežtai jį taikyti, t.y. kiek mažinti TI, kurios viršija 60 tūkst. EUR ribą vienam ūkiui per metus – 25 proc. ar daugiau.
M.Maciulevičius teisinosi, kad Lietuvos organizacijos neturėjo bendros nuomonės, todėl jis taip ir pasielgęs. TRK nariai aštriai kritikavo kolegą.
„Reikia keisti ydingą įprotį, kai skirtingų žemdirbių organizacijų atstovai neretai tuose pačiuose tarptautinių organizacijų renginiuose pateikia skirtingas pozicijas. Blogai, kai į tokius svarbius renginius išvykstama neturint bendros nuomonės, kuri būtų naudingiausia šalies žemdirbiams“, – konstatavo TRK pirmininkas (ir ŽŪR pirmininkas) Arūnas Svitojus.
„Pirmiausia patarčiau šį klausimą ir visus kitus išnagrinėti išsamiai, remdamiesi specialistų atliktais tyrimais, analize. Tada priimti bendrą sprendimą Lietuvoje ir tada visi atstovai tarptautinėse organizacijose privalėtų pateikti tą sprendimą, net jeigu konkrečiam asmeniui jis nepatiktų. Pateikdami skirtingas nuomones atrodome kvailai. O kol bendros nuomonės nėra, nekalbėkime“, – patarė S.Dimaitis.
Tokio pobūdžio klaidas ŽŪR atstovai anksčiau aptarė ir su naujuoju žemės ūkio ministru G.Surpliu ir šis pritarė – Briuselyje turime pateikti bendrą suderintą nuomonę. Kitaip Lietuva prarastų įtaką gindama savo šalies interesus.
