Naujienos

ŽŪR taryba dirbo aktyviai

Rugsėjo 18 d. įvyko Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdis. Posėdyje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio ministerijos viceministras Saulius Savickis. 

Dėl tarpusavio pagalbos fondo ir Stabilizavimo priemonės įkūrimo 

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto vyresn. mokslo darbuotojas dr. Gediminas Kuliešis pristatė Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktą mokslinį darbą – studiją „Tarpusavio pagalbos fondo ir Stabilizavimo priemonės įkūrimo Lietuvoje galimybės“.  Studijos tikslas – išanalizuoti žemės ūkio veiklos subjektų kooperacijos galimybes, įkuriant Lietuvoje Tarpusavio pagalbos fondą nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejams spręsti.

Rizikos dėl dažnai neprognozuojamų klimato reiškinių vis didėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Dėl nepakankamo rizikos veiksnių poveikio įvertinimo žemės ūkio produkcijos nuostoliai didėja ir tam, kad juos valdyti reikia ieškoti naujų instrumentų.

Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai – Darius Kviklys ir Algis Baravykas suabejojo tokio fondo nauda ir pastebėjo, kad būtina diskusija ne tik su savo organizacijų nariais, bet ir su banko, kredito unijų atstovais.

Posėdyje dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vedėja Zita Duchovskienė informavo, kad LAEI atlikta studija yra tik pirmasis žingsnis link Tarpusavio pagalbos fondo steigimo. „Diskutuoti būtina, kadangi Lietuva neturi tarpusavio pagalbos fondo nei viename sektoriuje. Žemės ūkio sektoriuje yra tik pasėlių draudimo fondas. Ateityje numatoma organizuoti atviras diskusijas dėl fondo steigimo tikslingumo ir naudos ir Žemės ūkio ministerijoje” – kalbėjo Z. Duchovskienė.

Nuomonė dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo

Rūmų Tarybos nariai išsakė savo poziciją ir dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo, kadangi Trišalėje taryboje svarstomas klausimas dėl siūlymo Vyriausybei padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą iki 400 eurų (dabar – 380 eurų) nuo 2018 m. sausio 1 d.

Tarybos narys Česlovas Tallat – Kelpša atkreipė dėmesį, kad minimalios algos didinimas mažins „vokelyje” mokamą atlygį už darbą, todėl siūlė į klausimą pažvelgti pilietiškai.

„Mokant minimalią algą – darbuotojų neturėsime” – sakė Tarybos narys Jonas Vilionis.

Tarybos narė Zofija Cironkienė taip pat pastebėjo, kad gerai dirbančiam darbuotojui nesąžininga mokėti grašius. „Daržovių sektoriuje mokama tikrai didesnė alga nei minimali. Taip pat daug darbuotojų dirba pagal paslaugų kvitus” – kalbėjo Z. Cironkienė.

Nors Rūmų Tarybos narių nuomonės išsiskyrė, tačiau balsų dauguma (16 – už, 3 – prieš, 4 – susilaikė) buvo priimtas sprendimas pritarti minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimui iki 400 eurų nuo 2018 m. sausio 1 d. ir tokią ŽŪR narių nuomonę pateikti artimiausiame Trišalės tarybos posėdyje.

Dėl meteorologinių reiškinių

Rūmų Taryba aptarė ir meteorologinius reiškinius dėl kurių žemdirbiai negali nuimti derliaus ir atlikti sėjos darbų. Dėl susidariusios situacijos į Žemės ūkio rūmus kreipėsi Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių, Širvintų, Ukmergės, Molėtų, Radviliškio, Raseinių, Akmenės, Anykščių, Kupiškio rajonų savivaldybės ir žemdirbiai. Dėl lietingų orų nukentėjo derlius, jo kokybė, arba tiesiog iš vis neįmanoma jo nuimti. Kai kuriuose rajonuose iškrito 3,5 karto didesnis kritulių kiekis už įprastą daugiametį.

Esamą žemdirbių situaciją Rokiškio rajone pristatė Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė šiame rajone Lina Meilutė – Datkūnienė, kuri informavo, kad rajone per 2 mėnesius iškrito 5 mėnesių kritulių norma, rajone nenuimta derliaus apie 30 proc. Žemės ūkio technika neįvažiuoja į laukus, todėl ir sėjos darbai nepradėti. Grūdų kokybė – III – IV klasės, maistinių grūdų beveik nėra.

Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė siūlė kreiptis į Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Aplinkos ministeriją dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti.

Ukmergės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys informavo, kad rajone, pagal atskiras seniūnijas, nenuimta nuo 30 iki 50 proc. grūdinių kultūrų, o ankštinių net 60 proc. Žemdirbiai negalės įvykdyti įsipareigojimų NMA, ypač tai aktualu ūkininkaujantiems ekologiškai, todėl siūlė kreiptis į Vyriausybę dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti.

Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius pažymėjo, kad atskirose seniūnijose situacija yra skirtinga, tačiau kai kurios seniūnijos tikrai kenčia nuo meteorologinių reiškinių.

Rūmų Tarybos nariai priėmė nutarimą nedelsiant kreiptis į Vyriausybę dėl meteorologinių reiškinių pripažinimo nenugalima jėga žemės ūkio augalininkystės produkcijai išauginti. Taip pat nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl teisės aktų pakeitimo, kad žemės ūkio augalininkystės produkcijos augintojams nenugalima jėga būtų pripažinti metereologiniai reiškiniai, nuo kurių nėra galimybės apsidrausti draudimo bendrovėse, taip pat ekstremalių įvykių kriterijumi būtų nustatyti ekonominiai nuostoliai patirti dėl metereologinių reiškinių.

Dėl paramos smulkiems ūkiams

Rūmų Tarybos nariai priėmė nutarimą, kuriuo numatoma kreiptis į Žemės ūkio ministeriją ir prašyti 2018 – 2020 m. skirti papildomai 30 mln. Eur Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama smulkiems ūkiams“, kurių Valdos ekonominis dydis (VED) yra iki 8000 Eur.  Žemės ūkio rūmų organizacijos akcentavo, kad siekiant užtikrinti kaimo gyvybingumą – būtina didinti smulkių ūkių ekonominį pajėgumą.

Toks Rūmų Tarybos narių nutarimas buvo priimtas dėl to, kad 2016 m. gruodžio 2 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-720 (su visais vėlesniais pakeitimais) patvirtintame paramos paraiškų, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, priėmimo 2017 metais grafike nėra numatyta priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities “Parama smulkiesiems ūkiams” paramos paraiškų priėmimo datų, nors žemės ūkio subjektų poreikis dalyvauti projektuose pagal šią veiklos sritį yra didelis.

Dėl funkcijų savivaldai ir veislininkystės sistemos tobulinimo

Žemės ūkio rūmų nariai teiravosi Žemės ūkio viceministro Sauliaus Savickio apie funkcijų žemdirbių savivaldai delegavimo galimybes.

„Kokios pozicijos yra numatytos žemdirbių savivaldai – asociacijoms? Turi būti aiškiai išdėstytos savivaldos funkcijos. Ar tikslinga organizuoti parodas, dalinai finansuojamas iš Žemės ūkio ministerijos, kurios vyksta vos ne kas savaitę, ar ne tikslingiau būtų organizuoti vieną respublikinę parodą, kurią organizuotų Rūmai drauge su asociacijomis?” – teiravosi Kęstutis Saikevičius.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis sakė, kad reikia diskutuoti dėl funkcijų žemdirbių savivaldai delegavimo.

Viceministras informavo, kad VĮ „Pieno tyrimai” ir UAB Gyvulių produktyvumo kontrolė yra jungiamos ir nuo 2018 m. sausio 1 d. gyvulių produktyvumo kontrolę galės vykdyti asociacijos.

Tarybos nariai Algis Baravykas ir Kęstutis Saikevičius turėjo daug klausimų ŽŪM viceministrui S. Savickiui ir dėl veislininkystės sistemos tobulinimo.

Aktyviai dirbantis Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komitetas ne vieną kartą išreiškė susirūpinimą ir teikė siūlymus Žemės ūkio ministerijai dėl veislininkystės sistemos tobulinimo, kadangi kasmet prastėjantys veislininkystės rezultatai byloja, jog veislininkystės sistema nėra efektyvi.

Tarybos nariai priėmė nutarimą, kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su siūlymu, iki šių metų gruodžio pabaigos apsispręsti dėl jai nebūdingų funkcijų perdavimo žemdirbių savivaldai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas akcentavo, kad Žemės ūkio rūmai ir atskiros asociacijos tikrai gali kompetentingai vykdyti/atlikti tam tikrus darbus. Apie tai būtina diskutuoti, numatant konkrečius terminus ir atitinkamus darbus bei veiklas.

[Best_Wordpress_Gallery id=”115″ gal_title=”2017_09_19″]

X