Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skubiai parengė ir žemdirbių organizacijoms derinti išsiuntė ministro įsakymo projektą dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių.
Dalinamės LR ŽŪR atstovų nuomonėmis
LR ŽŪR vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tai įvardina kaip ganėtinai gudrų ėjimą. „Juk nėra apribojimo dalyvauti mažiems projektams, tačiau štai, netikėtai sudaroma galimybė ir dideliems projektams. Taigi pagrindinis blogis čia yra tas, kad kažkas galbūt turi jau paruoštą gerą startinę poziciją, o kažkas jos net negali turėti, nes negalėjo numatyti apie tokį staigų paramos politikos pokytį. Tokia prielaida yra galima ir sukelia minčių apie galimai neskaidriai organizuojamą paramos mechanizmą. Kas gali paneigti, kad toks patobulinimas galbūt įvyko tų turinčiųjų geresnę startinę poziciją pageidavimu ar atsidėkojant jiems ? Toks būdas eliminuoti konkurentus dar prieš prasidedant konkurencijai nėra naujas ir Žemės ūkio rūmų nariai matydami prielaidas tokiai galimybei, tam nepritaria. Žemės ūkio rūmų nariai tokią galimybę įžvelgia, tokių gudravimų nemėgsta ir apie tai atvirai diskutuoja ir reiškia nuomonę. ŽŪM (turiu mintyje ministrą ir viceministrus) šiuo atveju net nebandė diskutuoti ir tuo sukėlė mūsų organizacijos nepasitikėjimą šiuo vienašališku ir neišdiskutuotu projektu. ŽŪM itin skubiai parengtas ir žemdirbių organizacijoms derinti išsiųstas ministro įsakymo projektas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių nustebino, nes susipažinus su įsakymo projektu akivaizdžiai aišku, kad vietoje iki šiol 4 metus aiškiai deklaruoto siekio didinti paramos sklaidą tarp ūkio subjektų, paskutiniu momentu, kai KPP programoje liko paskutiniai lėšų likučiai, ministerija nediskutavusi su Žemės ūkio rūmais atliko staigų posūkį politikoje ir nutarė paremti ir ženkliai stambesnius investicinius projektus, nei buvo remiama iki šiol. Siūlymas pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ išaugo nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. EUR paramos vienam pareiškėjui ir net iki 1 mln. EUR susijusioms įmonėms, įskaitant sutuoktinius. Paskaičiavome, kad numatytų 18 mln. EUR parama galėtų pasinaudoti tik 20-30 ūkių, kurie galėjo iš anksto žinoti apie būsimą paramos padidinimą ir skubų paraiškų rinkimą. Nėra pasakyta, kad ūkininkams yra ribojama galimybė pateikti paraišką, tačiau nedviprasmiškai galima suprasti, kad kažkam, kas galbūt iš anksto turėjo paruoštą projektą didesnei paramos sumai, gali būti sudaroma palankesnė galimybė sudalyvauti paramos šaukime. Kaip žinia paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ planuojamos rinkti jau nuo šių metų lapkričio 2 d. iki gruodžio 18 d. Tačiau visi žemės ūkio veiklos subjektai puikiai žino, kad, norint pradėti ūkyje statybos darbus, dokumentų ir leidimų tvarkymas trunka mažiausiai 3 mėnesius, o neretai užtrunka ir iki pusės metų. Kyla klausimas, kaip suspėti parengti projektą ir susitvarkyti reikalingus leidimus per 23 darbo dienas? Todėl kyla įtarimų, kad į paramą pretenduoti geresnėmis sąlygomis galės tik galbūt iš anksto apie ją žinoję ir galimai geriau pasiruošę žemės ūkio veiklos subjektai. Kitaip būtų sunku logiškai paaiškinti tokį trumpą numatytą paraiškų rinkimo terminą ir tokį ženklų maksimalios paramos sumos padidėjimą. Tai nėra vieno suinteresuoto žmogaus nuomonė. Tai bendra kolektyvinė Žemės ūkio rūmuose susibūrusių asociacijų nuomonė. Šią aktualiją aktyviai svarstėme š. m. spalio 8 d. įvykusiame LR ŽŪR tarybos posėdyje ir po atviros diskusijos priėmėme sprendimą, nepritarti šiam projektui ir viešai išsakyti savo argumentuotas abejones” – informavo A. Baravykas.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovo Vido Juodsnukio nuomonė
„Pagal dabar siūlomas taisykles šeimos ūkių galimybės gauti paramą yra labai menkos. LŠŪS jau prieš kelis metus ministerijai siūlė daugiau lėšų skirti smulkių ir vidutinių ūkių savininkams konsultuoti. Neišgirdo, neskyrė, nors matome, kad lėšų buvo, o dabar stebisi, kad ūkininkai nepasinaudojo visomis paramos lėšomis. Kodėl nesiaiškinama, dėl kokių priežasčių nepasinaudojo? Aš galiu pasakyti. Todėl, kad vieniems trūko informacijos, kitiems – žinių, tretiems – trūko pinigų konsultantams samdyti. Tačiau ministerijai tai nerūpi, einama lengviausiu keliu – paramą skirs ne tiems, kuriems jos labiausiai reikia, bet tiems, kurie iki šiol jos gavo daugiausia. Labai neatsakingi ŽŪM vadovų veiksmai!“, – daro išvadą LŠŪS vadovas.
Tikrai keistas ministro pasiūlymas, juk oficiali statistika tokia: 20 procentų ūkininkų iki šiol atiteko per 80 proc. ES ir valstybės paramos. Jeigu įsigaliotų dabar siūlomas projektas, šis santykis būtų dar blogesnis.
„Tuo, kad paramos tvarka buvo keičiama kaip niekada anksčiau skubiai ir nediskutuojant su socialiniais partneriais. Mano žiniomis, kai kurie ūkiai jau iš anksto pasiruošė leidimus vykdyti statybų darbus, tarsi būtų žinoję iš anksto apie dabar jau ir mums žinomus pakeitimus“, – sakė V.Juodsnukis.
Pasak LŠŪS vadovo, pirmoji informacija apie ŽŪM projektą jį pasiekusi rugsėjo pabaigoje, tačiau V.Juodsnukis abejojo.
„Maniau, jog tai tik gandai, juk rinkimų metas. Negalėjau patikėti, todėl neskubėjau reaguoti. Juo labiau, kad KPP 2020 m. programų šaukimų grafike tokios priemonės nebuvo. Deja, pasitvirtino blogiausi įtarimai“, – sakė V.Juodsnukis.
LŠŪS jau paskelbė ne tik nepritarianti parengtam žemės ūkio ministro įsakymo projektui, bet net planuojanti kreiptis į valstybės kontrolės institucijas (FNTT, STT) dėl įtarimų, kad paramos teikimo pakeitimai galėjo atsirasti ir dėl galimai su korupcija susijusių veiksnių.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) pirmininko Vytauto Buivydo nuomonė
„Tai skandalingas atvejis, nes negalima keisti taisyklių programai baigiantis. Dabar susidarė tokia padėtis, jog kai kurie subjektai, jau gavę maksimalią paramos sumą, dabar galės vienu ypu ją pasididinti dar 600 tūkst. EUR. Taigi paramos sklaidos lygis bus dar prastesnis, nors jau ir Briuselis Lietuvai ne kartą priminė, kad blogai, jog parama koncentruojasi nedidelio ūkininkų sluoksnio rankose“, – sakė V.Buivydas.
LJŪJS vadovas priminė, kad iki šiol supaprastintai paramai skirtų lėšų visada pritrūkdavo, taigi buvo galimybių likusias lėšas panaudoti remiant smulkiuosius ir vidutinius ūkius, tarp kurių yra ir jauniesiems priklausantys ūkiai.
„Pavyzdžiui, jaunųjų ūkininkų programai trūksta apie 3 mln. EUR. Taigi buvo toks pasirinkimas – arba paramą skirti beveik 100 jaunųjų ūkininkų arba paremti 5 stambiuosius ūkius. Pasirinktas pastarasis variantas“, – su apmaudu pažymi V.Buivydas.
Negalutiniais duomenimis minėtai paramai bus skirta 18 mln. EUR. Taigi pagal ŽŪM parengtą projektą teoriškai po 600 tūkst. EUR galėtų gauti tik 30 stambių ūkių arba bendrovių.
„Akivaizdu, jog kai kurie politikai bei ministerijos atstovai ūkininkus laiko kvailiais. Paaiškinsiu. Jeigu norite ūkiuose imtis statybos darbų, tai teoriškai visus dokumentus susitvarkysite bei leidimus gausite per 3 mėnesius, o realiai – per pusmetį. Dabar skelbiama apie paramą, kuriai gauti reikia pateikti dokumentus nuo lapkričio 2 d iki gruodžio 18 d. Aš nesuspėčiau, negalėčiau laiku pateikti paraiškos. Tačiau kai kas suspės. Kas? Mano nuomone, pretenduoti į paramą galės tik iš anksto apie ją žinoję ir jai ruošęsi subjektai. Todėl ir sakau, kad šis projektas dvokia korupcija. Kol nevėlu ŽŪM turėtų atsiimti šį pasiūlymą ir paskelbti paskutinį laikotarpio šaukimą, kuris būtų skaidrus, paprastas ir naudingas valstybei bei šeimos ūkiams. Tikrai atsirastų norinčių sąžiningai pasinaudoti ES ir valstybės parama“, – patarė LJŪJS vadovas V.Buivydas.