Naujienos

ŽŪR taryba: Nuo funkcijų perdavimo iki interesų gynimo Briuselyje

Pirmasis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Tarybos posėdis 2018 m. rugsėjo 5 d., po derliaus nuėmimo sezono, buvo itin turiningas – per beveik keturias valandas svarstyta keliolika klausimų, diskutuota, ginčytasi, priimti sprendimai. Net į posėdį atvykę Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas bei  žemės ūkio ministras Giedrius Surplys su savo komanda išbuvo iki paskutinės posėdžio minutės. Tarp ŽŪR Tarybos svečių buvo NMA, VšĮ „Ekoagros“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“, „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir kitų institucijų atstovai.

Netesi pažadų atsisakyti nebūdingų funkcijų

ŽŪR tarybos nariai dar kartą nusprendė priminti tiek Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tiek Vyriausybei 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, kuriame labai aiškiai parašyta, kad daugelio šalių patirtis rodo, jog didelę dalį valstybės funkcijų efektyviau, greičiau ir pigiau gali atlikti nevyriausybinės organizacijos. Minėtoje programoje taip pat pažadėta imtis priemonių perduoti dalį valstybės funkcijų nevyriausybiniam sektoriui.  Pasitikėdama Seimu ŽŪR  taryba 2017 m. rugsėjo 18 d. vienbalsiai nusprendė ŽŪM vadovybei pasiūlyti, kad iš esmės pertvarkant ministerijos valdymą, iki 2017 m. pabaigos apsispręsti dėl jai nebūdingų funkcijų delegavimo žemdirbių savivaldai. Jau ir 2018 – ieji persivertė į antrąją pusę, o pažadai vis dar neištesėti. Regis net nebandoma tesėti.

Apie kokias funkcijas kalba ŽŪR nariai?

Pasak ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėjos Aušros Žliobaitės, šiuo metu keičiamas Lietuvos gyvulių veislininkystės įstatymas, todėl ŽŪR siūlo kai kurias funkcijas deleguoti  ŽŪR asociacijoms.

Posėdyje dalyvavęs Seimo KRK pirmininkas A.Stančikas priminė, kad tokio pobūdžio funkcijos numatytos ir ŽŪR įstatyme. Taigi tereikia ŽŪM sprendimo.

ŽŪR Taryba nutarė pakartotinai kreiptis į ŽŪM dėl valstybei nebūdingų funkcijų vykdymo perdavimo žemdirbių savivaldai.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus pasidžiaugė intensyviu ŽŪR ir ŽŪM bendradarbiavimu, tačiau paminėjo ir atsirandančius trūkumus. Pavyzdžiui, iki šiol pirmadieniais ŽŪM pasitarimuose dalyvaudavo ir ŽŪR atstovai, o nuo šios savaitės socialiniams partneriams durys į šį pasitarimą uždaromos. Apie tai ŽŪR Tarybos posėdyje kilo aštroka diskusija. Buvo priimtas kompromisinis sprendimas – vyks reguliarūs ministro ir ŽŪR vadovų susitikimai kiekvieną pirmadienį dėl einamųjų darbų ir probleminių klausimų.

Rengiama tarptautinė protesto akcija Briuselyje

ŽŪR Taryba išklausė ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto pasiūlymą Briuselyje surengti protesto akciją, kurioje būtų reikalaujama nemažinti BŽŪP biudžeto bei laikytis sąžiningos konkurencijos sąlygų. Tokią akciją planuojama surengti 2018 m. spalio 18 d., kai Briuselyje vyks ES šalių Vadovų tarybos posėdis.

Pasak ŽŪR direktoriaus S.Dimaičio, patirtis parodė, kad gerai organizuotos protesto akcijos yra efektyvios: „Nuo pirminio pasiūlymo tiesioginių išmokų suma Lietuvai išaugo apie 40 EUR/ha. Taigi ir toliau turime savo tikslų siekti aktyviai. Juo labiau dabar, vykstant deryboms dėl naujo laikotarpio“.

Šiam pasiūlymui pritarė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis: „Pirmiausia turime išsikovoti kuo didesnę ES paramą, o tada jau susitarsime, kaip ją paskirstyti. Todėl būtų naivu jau dabar dalintis lėšas, kurių dar negavome ir neturime jokių garantijų, kiek paramos gausime“.

ŽŪR tarybos narys Jonas Kuzminskas patarė į protesto akciją įtraukti kuo daugiau ES narių ir siekti, kad ES narės padidintų įnašus į ES biudžetą.

ŽŪR idėjai pritarė ir Seimo KRK pirmininkas  A.Stančikas: „Mus visada ragino tylėti, tačiau netylėjome ir daug pasiekėme. Taip turime elgtis ir dabar“.

Kompensacijos turi būti ne vienkartinės, bet periodinės

ŽŪR Tarybos nariai aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatymu servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo patvirtinta „Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika“ (toliau – Metodika). Priminsime, kad Metodikoje  įtvirtinta, jog žemės sklypų savininkai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją, jeigu jiems priklausančioje žemėje skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi buvo nustatytas ar ateityje bus nustatytas energetikos objektų ir įrenginių įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir kitokiam naudojimui reikalingas žemės servitutas. ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja A.Žliobaitė pristatė pasiūlymą panaikinti Nutarimą ir juo patvirtintą Metodiką, kadangi kompensacijos už įstatymu nustatytą servitutą koeficiento dydis buvo nustatytas atsižvelgus tik į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) pateiktą vertinimą ir šių kompensacijų sumos įtaką vartotojų elektros energijos tarifams.

ŽŪR Tarybos požiūriu, Komisijos pateiktas preliminarus vienkartinių kompetencijų už nuostolius dėl nustatytų servitutų įvertinimas yra subjektyvus, nepagrįstas ekonominiu vertinimu ir, kaip nurodo Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2018 m. liepos 25 d. rašte Nr. (17.2-16)3-1399 „Dėl vyriausybės nutarimo projekto pakartotinio teikimo“, buvo priimtas po konsultacijų tik su perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriais, kurie ir yra atsakingi už vienkartinių kompensacijų išmokėjimą. Deja, su žemdirbių savivalda nutarimas nebuvo derintas.

ŽŪR siūlo pavesti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui parengti naują Metodiką, kurioje būtų apibrėžta bendra žalos dydžio apskaičiavimo tvarka, diferencijuojant kompensacijos dydį pagal žemės naudojimo intensyvumą (ariama žemė, pieva ir miškai).

„Už elektros tinklų operatorių naudai nustatytą servitutą turi būti mokama kompensacija  ne žemės savininkui, bet žemės sklypo naudotojui, kurį nesunku  nustatyti remiantis Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis“, – pridūrė A.Žliobaitė.

 Derliaus nuostoliai ir draudimo galimybės

ŽŪR Tarybos posėdyje paskelbti savivaldybių žemės ūkio skyrių apklausos rezultatai apie sausros poveikį šių metų derliui. Iki  rugsėjo 1 d. Žemės ūkių skyriai dėl sausros poveikio išdavė per 70 pažymų. Derliaus nuostoliai, lyginant su 2017 m. duomenimis, siekia nuo 30 iki 50 proc.

Ar tikrai tokie nuostoliai?

ŽŪR Tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras G.Surplys sakė asmeniškai žinantis, jog kai kurių ūkių derlius šįmet siekė 8,45 t/ha.

„Žinau, kad kai kurie ūkininkai tikrai patyrė nuostolių, tačiau yra ir tokių, kurių dejonėmis grūdų supirkėjai netiki. Kaip elgtis tokiais atvejais? Jeigu nepavykta susitarti taikiai, tai ūkininkai turi gauti pažymas iš Prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) ir kreiptis į teismą“, – patarė ministras.

Ar ūkininkai pasinaudojo pasėlių draudimo galimybėmis? Nė vienas! Kokios priežastys? Ministras priminė, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojo pakeista draudimo įmokų kompensacijų išmokėjimo tvarka –  iki 50 proc. kompensacijos išmokama anksčiau, nes neliko aktyvaus ūkininko vertinimo rutinos ir dar artimiausiu metu planuojama didinti paramos intensyvumą nuo 65 iki 70 proc. bei mažinti kompensuojamų nuostolių ribą nuo 30 iki 20 proc.

„Be to, sudaryta pasėlių ir augalų draudimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kuri į pirmąjį posėdį susirinks jau rugsėjo 10 d. Tikimasi, kad 2019 – aisiais draudimo sistema bus patrauklesnė“, – žadėjo G.Surplys.

Ministras priminė ir apie Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonių taisyklių pakeitimus, susijusius su sausros poveikiu.

Pasėlių draudimo problemas ŽŪR Tarybos nariams ir svečiams pristatė

“Vereinigte Hagelversicherung VVaG” filialo “VH Lietuva” vadovas Algimantas Navickas.

„Nuo sausros ūkininkai nesidraudžia. Paskutinį kartą 2014 – aisiais apsidraudė tik vienas ūkininkas. Kodėl? Netobula įvykių paskelbimo sistema, nes šalyje veikia per mažai meteorologinių stotelių. Be to, nuo draudimo sumos žemdirbiai gauna tik 15 proc. išmokų, o neretai žemdirbiai patiria net 30 ar 50 proc. nuostolių“, – atvirai sakė A.Navickas.

PRANEŠIMAS

Draudimo kompanijos filialo vadovas sveikino ŽŪM sumanymą steigti darbo grupę pasėlių draudimo problemoms spręsti.

Kontroliuojančios institucijos mažina reikalavimus

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus atkreipė ŽŪR Tarybos narių dėmesį, kad problema dėl sausros yra tarsi dvipusė: „Viena, kai žemdirbiai susiduria su valdžios institucijomis – dažniausiai NMA ir VšĮ „Ekoagros“ ir kita, kai susiduria su  verslo partneriais, pavyzdžiui, grūdų supirkėjais“.

Apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pagalbą žemdirbiams papasakojo NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė.

„Kai paramos gavėjai dalyvauja investicinėse priemonėse, kurios yra tiesiogiai susijusios su žemės ūkio veikla, t.y. jaunieji ūkininkai, smulkieji ūkininkai, dalyvaujantys valdų modernizavimo priemonėje, tai tiek sausros, tiek liūčių atvejais paramos gavėjai jokių įrodymų teikti neprivalo – mes, vertindami mokėjimo prašymus bei metines ataskaitas, įvertinsime aplinkybes ir jokių sankcijų netaikysime“, – tikino A.Valskytė.

Kai priemonės su žemės ūkio veikla nesusijusios, paramos gavėjai turėtų parašyti laisvos formos paaiškinimą apie kilusias problemas ir pateikti įrodančius dokumentus.

Įdomu, kad apie žemdirbiams kylančias problemas dėl augalų tankio ir kt. reikalavimų būtent ŽŪR Tarybos posėdyje išsiaiškino VšĮ „Ekoagros“ ir NMA atstovai. „Ekoagros“ direktorius Gintautas Labanauskas padarė išvadą, kad dėl sausros ar liūčių poveikio, jeigu „force majeure“ paskelbta valstybės lygiu, pareiškėjams nereikia teikti jokių pažymų.

„Pažymų iš savivaldybių reikalausime tik tokiais atvejais, kai „force majeure“ nepaskelbta visoje valstybėje“, – apibendrino G.Labanauskas.

PRANEŠIMAS

Pažymų paprašė 20 ūkininkų

Pasak Kauno PPAR kanclerio Andriaus Verbylos, iki rugsėjo 5 d. Lietuvoje tik 20 ūkininkų pateikė prašymus išduoti „force majeure“ patvirtinančias pažymas. Tačiau dėl pažymų teiraujasi labai daug ūkininkų.

„Problema, kad savivaldybių žemės ūkio skyriai neretai nenoriai išduoda ūkininkams pažymas, kurios patvirtina, kad jie patyrė nuostolių. Matyt žemės ūkio skyriai nenori rizikuoti“, – sakė A.Verbyla.

Kai kurie ūkininkai PPAR kaip nuostolius įrodančius dokumentus neretai pateikia lizingo arba paskolų sutartis. Pasak A.Verbylos, tokios sutartys negali būti pripažintos kaip įrodančios patirtus nuostolius. Tai, kad ūkininkas neturi pinigų – nėra „force majeure“ patvirtinanti aplinkybė.

Galimybė skolintis

Akivaizdu, kad po šio sezono ūkininkai pritrūks apyvartinių lėšų. Paskolų galimybes ŽŪR Tarybos nariams pristatė UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ l. e. direktorė Romalda Globienė.

„Kreditas, nuo kurio gali būti teikiama garantija gali būti 1,160 mln. EUR tiek investiciniams kreditams, tiek trumpalaikiam turtui. Kompensuojama iki 80 proc. palūkanų už 2 metus trumpalaikiam turtui ir 3 metus investicijoms“, – priminė R.Globienė.

Direktorė priminė, kad bankas „Luminor“ laimėjo konkursą ir jam suteikta teisė su vadinamąja portfeline garantija skolinti 25 mln. EUR trumpalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti.

PRANEŠIMAS

Nuostolius patiria ne tik ūkininkai, bet ir supirkėjai

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) prezidentas Karolis Šimas ūkininkams patarė išankstinėse sutartyse įrašyti ne daugiau kaip 30 proc. savo planuojamo būsimo vidutinio derliaus. Tai – naujiena, nes iki šiol grūdų supirkėjai tokių patarimų nedalindavo. Maža to, tikėtina, kad nuo 2019 – ųjų visi grūdų supirkėjai net išankstinėse sutartyse įrašys reikalavimą, t.y. ūkininko įsipareigojimą išankstinėmis sutartimis neparduoti daugiau nei 30 proc. vidutinio derliaus.

„Mano žiniomis kai kurie ūkininkai net sudarė po kelias sutartis ir dabar renkasi, kuriam supirkėjui grūdus parduoti“, – įtarė K.Šimas.

LGPA prezidentas sakė, kad sausra ir išaugusios grūdų supirkimo kainos suvaržė ne tik ūkininkų, bet ir grūdų supirkėjų rankas, nes ir pastarieji irgi sudarė išankstines sutartis su grūdų pirkėjais kitose šalyse ar vidaus rinkoje.

Tačiau ne visi grūdų supirkėjai elgiasi garbingai. ŽŪR Tarybos posėdyje dalyvavęs ūkininkas iš Ignalinos rajono Petras Pošiūnas papasakojo apie grūdų supirkėjus, kurie agresyviai naudojasi susidariusia padėtimi ir žlugdo ūkininkus.

„Dabar su grūdų supirkėjais bylinėjuosi teisme. Nedarykite mano klaidų – nesiskolinkite iš grūdų supirkėjų ir apskritai patarčiau nesudaryti išankstinių pardavimo sutarčių. Sutartis reikia sudaryti tik tada, kai tikrai turi jau nuimtą derlių – kainų kritimo atveju šiek tiek gal prarasi, tačiau išvengsi rizikos susidurti su nesąžiningais grūdų supirkėjais“, – patarė P.Pošiūnas.

Kiti klausimai

ŽŪR Taryba patvirtino naujus ŽŪR Tarptautinių ryšių komiteto narius bei Nacionalinio pienininkystės komiteto pirmininką ir komiteto sudėtį:  Lietuvos pienininkystės nacionalinį komiteto pirmininku  patvirtino Edvardą Gedgaudą ir komiteto narius: Vaidutę Stankevičienę, Mindaugą Petkevičių,  Rolandą Jurkų, jam nesant Arvydą Jurgėlaitį arba Juratę Dovydėnienę, Editą Katutienę, Sigitą Dimaitį, jam nesant Rimantą Valiuką.

ŽŪR Taryba pritarė pasiūlymui dėl minimalios mėnesinės algos didinimo iki 420 Eur nuo 2019 m. sausio 2 d. Išsamiau apie tai rašėme  https://www.zur.lt/lt/zur-nuomone-del-mma/#more-9550

ŽŪR susilaukia  kitų organizacijų prašymų tartis dėl įvairių klausimų, pavyzdžiui, susijusių su jau aprašyta Baltąja knyga (kaimo plėtros vizija). Tarp tokių yra ir per 100 tūkst. narių turinti Lietuvos Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija. ŽŪR Taryba pritarė galimybei su šia organizacija diskutuoti, tartis dėl bendrų tikslų ir  pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą.

ŽŪR Taryba pritarė Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prašymui finansiškai paremti tarptautinių moksleivių arimo varžybų organizavimą. ŽŪR Taryba nusprendė skirti 1000 EUR.

[Best_Wordpress_Gallery id=”337″ gal_title=”2018_09_05″]

X