Liepos 27 d. 11 val. įvyko Žemės ūkio rūmų Tarybos posėdis. Posėdyje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Žemės ūkio ministro patarėjas Dalius Žilinskas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Gediminas Kuliešis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas, Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas.Tarybos nariai svarstė, diskutavo ir derino pozicijas visiems žemdirbiams aktualiais klausimais.
Dėl lėšų, skirtų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ įgyvendinimui 2018-2020 metais, trūkumo.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas kreipdamasis į Rūmų Tarybos narius sakė: „nesitikėjau, kad reikės perkelti lėšas iš pirmo į antrą ramstį, tačiau šiandieninė situacija įpareigoja ieškoti kompromisų ir priimti racionalius sprendimus. Žinoma, pagrindinis tikslas – kad pinigus gautų dirbantis ūkininkas”.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai svarstė Žemės ūkio rūmų Ekologinės ir tausojančios aplinką gamybos komiteto 2017 m. birželio 23 d. posėdžio metu priimtą nutarimą dėl trūkstamų lėšų Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonėms „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ 2018-2020 metų laikotarpiui.
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ įgyvendinimui 2018-2020 metų laikotarpiui preliminariai trūksta 172 mln. eurų, t. y. priemonei „Ekologinis ūkininkavimas“ trūksta 35 mln. Eurų, o priemonei „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ – 137 mln. eurų.
Lėšų trūkumo problematiką ir poreikį dėl išmokų perskirstymo tarp ramsčių pristatė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas:
Žemės ūkio ministerijos siūlomas lėšų paskirstymas: 2018 m. atveju – TI voką mažinant 3,4 proc., 2019 m. – 6,45 proc. – rezultatas būtų 50 mln. Eur bendro 2018-2019 m. voko sumažinimo, o išmokos ne tik kad nemažėja, bet palyginus su 2017 m. – TI vokai auga nuosekliai po 8 mln. Eur kasmet.
Palyginus su scenarijumi, kuomet TI vokai nemažinami (t. y., kuomet nėra perskirstymo), pagrindinės išmokos (pagrindinė išmoka, žalinimas, pirmieji hektarai ir t.t.) mažėja po 1-2 Eurus už ha 2018 m. atveju ir po 3-4 Eurus už ha – 2019 m. atveju (be to, kiek mažėja 2019 m. atveju – galima sulyginti su 2020 m., kadangi 2019-2020 m. vokai – lygūs (be perskirstymo).
Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vedėjas Antanas Karbauskas informavo, jog Finansų ministerija sutinka Kaimo plėtros programai skirti apie 75 ml. Eur iš valstybės biudžeto, tuo tarpu Žemės ūkio ministerija trūkstamą 50 mln. Eur sumą siūlo perskirstyti iš tiesioginių išmokų voko.
Rūmų Tarybos nariai vienbalsiai nutarė pritarti Žemės ūkio ministerijos pozicijai perkelti 50 mln. Eur iš Tiesioginių išmokų voko 2018-2019 m. į Lietuvos kaimo plėtros programos voką. Siūlyti Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti Kaimo plėtros programos priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių“ finansavimą bei lėšų panaudojimo efektyvumą.
Dėl kriterijų įtraukti teritoriją į naujai rengiamą nepalankių ūkininkauti vietovių sąrašą.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovas dr. Gediminas Kuliešis pristatė tyrimą – įvertinimą „Galimybių identifikuoti seniūnijas, priskiriamas didelių gamtinių kliūčių kategorijai, kuriose įveiktos gamtinės kliūtys“. PRANEŠIMĄ RASITE ČIA
Dėl tvaraus žemės ūkio vystymo: iššūkiai ar galimybės.
Europos Sąjungoje prasidėjo diskusijos dėl BŽŪP po 2020 metų. Dabartinėje diskusijų darbotvarkėje ypatingas dėmesys skiriamas paieškoms, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus suderinti su tokiais Europos šalių visuomenei svarbiais iššūkiais, kaip klimato kaita ir gamtinių išteklių išsaugojimas, migracijos keliamos socialinės problemos, būtinybė racionaliau naudoti turimus išteklius vystant bioekonomiką ir žiedinę ekonomiką. Neišvengiamai į šį diskusijų procesą, greta žemdirbiams atstovaujančių organizacijų, įsitrauks vartotojų bei aplinkosauginės organizacijos, taip pat kaimo gyventojams atstovaujančios bendruomenės.
Pranešimą apie Lietuvos žemės ūkio situaciją ir viziją dėl gyvybingo kaimo išsaugojimo pristatė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė. PRANEŠIMĄ RASITE ČIA
Dėl požeminio vandens išteklių naudojimo žemės ūkyje.
Atsižvelgiant į ES Bendrąją vandens politikos direktyvą ir siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos prioritetinę priemonę „Sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą, pagrįstą racionaliu žemės gelmių išteklių naudojimu“ parengtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris nustato, kad požeminio vandens išteklių naudotojai, tame tarpe ir žemės ūkio veiklos subjektai, iš vandenvietės naudojantys daugiau kaip 10 kub. m požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, tampa mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojais. Šio mokesčio tikslas – skatinti vandens taupymą.
Aktualiją pristatė Žemės ūkio rūmų Tarybos narys, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, kuris pateikė statistiką apie vandens poreikį kiaulių ūkiuose. Vienos kiaulės vandens poreikis per parą (vidurkis per augimo ciklą) – 5,4 l. Mokestis už suvartojamą vandenį gali įtakoti ūkius turinčius daugiau kaip 2000 kiaulių. Lietuvoje yra 30 ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 2000 kiaulių. Viso šiuose ūkiuose laikoma 500 tūkst. kiaulių. Viso kiaulių sektoriui galinti kilti mokestinė našta 95 000 tūkst. EUR. Vienai kiaulei per metus tenkanti mokestinė našta sudarytų 0,19 EUR;
Žemės ūkio rūmų Tarybos narė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė informavo apie vamdens poreikį auginant daržoves. Lietuvoje apie pusę laistomų bulvių ir daržovių plotų yra laistomi iš gręžinių. Dalis augintojų, jei yra galimybė, prie gręžinių yra išsikasę tarpinius rezervuarus ir ten renka vandenį laistymo laikui. Dalis augintojų laisto vandeniu tiesiai iš gręžinių, kadangi vanduo ant žemės krenta iš gana aukštai, jo lašeliai, kol pasiekia žemę, kiek apšyla.
Priklausomai nuo daržovių rūšies, dirvos struktūros, oro temperatūros, vandens poreikis yra 150-200 kubinių metrų hektarui vieno paliejimo metu. Per sezoną tas pats laukas liejamas iki 5 kartų, jei turima pakankamus technikos pajėgumus ir vandens resursus. Reziumuojant, 1 ha palieti per sezoną augintojas sunaudoja iki 1000 kubinių metrų vandens.
Prekinių ūkių daržovių ir bulvių pasėliai sudaro nuo 20 iki 200 ha. Vis dažnėjant sausringiems laikotarpiams, gręžinių vandens poreikis daržininkystėje tik didės, nes didžioji dalis daržininkų neturi galimybės palieti laukus iš natūralių telkinių. Vanduo negali būti brangus, nes augintojas visą ūkio infrastruktūrą, įskaitant ir laistymo, finansuoja pats, kai tuo tarpu, daugelyje šalių, kur intensyvi daržininkystė, valstybė atvedė vandens magistrales iki laukų, o augintojas investuoja į laistymo įrenginius ir susimoka už naudojamą vandenį, t.y. ta pati sistema, kaip ir kitiems vandens naudotojams, kuriems buvo padaryta infrastruktūra ir teikiama paslauga. Todėl Lietuvos atveju, mokestis už gręžinių vandenį, naudojamą žemės ūkio kultūrų laistymui, neturėtų būti taikomas.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai vienbalsiai nutarė siūlyti, kad žemės ūkio subjektai, iš vandenvietės naudojantys daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio gėlo vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį, mokėtų už vandens kubinį metrą mažesniu tarifu, pvz. kaip kaimyninėje Latvijoje – 0,04 Eur, arba mokėtų tik už tą kiekį vandens, kuris viršytų 100 kubinių metrų per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Dėl De minimis pagalbos.
TFEU 108 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą ir negali teikti jokios pagalbos tol, kol Komisija jos nepatvirtins. Visgi, 109 straipsniu numatoma, kad Tarybai suteikiami įgaliojimai tam tikras pagalbos rūšis atleisti nuo pranešimo procedūros. Remdamasi tuo, Taryba įgaliojo Komisiją atleisti nuo pranešimo procedūros labai mažų sumų pagalbos rūšis, kurios, atsižvelgiant į jų nereikšmingumą, laikomos neturinčiomis įtakos konkurencijai ir prekybai, todėl nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutartyje. Tokia „nevalstybinė pagalba“ vadinama de minimis pagalba.Daugelis Europos ūkininkų šiuo metu yra sunkioje padėtyje dėl rinkos krizės, kuri per pastaruosius trejus metus paveikė įvairius žemės ūkio produktų sektorius. Dėl to kai kurios valstybės narės naudoja de minimis pagalbą, siekdamos padėti ūkininkams įveikti laikinus likvidumo trūkumus. Dėl šios priežasties tam tikros valstybės narės beveik išnaudojo de minimis pagalbą ir prašo padidinti jos viršutines ribas.
Problema: tam tikrose valstybėse narėse de minimis pagalbos nebebus galima panaudoti kaip priemonę greitai padėti ūkininkams susiduriantiems su sunkumais naujų krizinių situacijų atveju. Bendra pagalbos suma, kurią valstybė narė gali suteikti vienai įmonei per bet kuriuos 3 fiskalinius metus, šiuo metu yra 15 000 EUR. Kai kurie ūkininkai pasiekė šį lygį jau 2017 m. Be to, de minimis reglamente taip pat nustatyta pagalbos, kuri gali būti suteikta nacionaliniu lygmeniu, viršutinė riba per visus trejus fiskalinius metus. Šiuo metu viršutinė riba atitinka 1 proc. nacionalinės metinės žemės ūkio produkcijos. Kai kurios valstybės narės nurodė, kad jau šiuo metu jos beveik pasiekė minėtą ribą. De minimis viršutinių ribų padidinimas leistų greitai teikti subsidijas, atsižvelgiant į tai, kad de minimis pagalba yra labai maža administracinė našta. Visgi, bet koks de minimis viršutinių ribų didinimas yra teisiškai įmanomas tik tuomet, kai viršutinės ribos yra tokios, kurios neiškraipo konkurencijos ir prekybos. Šios iniciatyvos taikymo sritis apsiriboja vertinimu, koks bus šių viršutinių ribų didinimo poveikis.
Pagal TFEU 3 straipsnį ši iniciatyva priklauso išimtinei ES kompetencijai. Todėl subsidiarumo principas netaikomas.
Teisinis pagrindas yra TFEU 108 straipsnio 4 dalis, pagal kurią Komisija gali priimti reglamentus dėl valstybės pagalbos kategorijų.
Šios iniciatyvos tikslas yra padidinti viršutines de minimis ribas, kad būtų padidintos valstybių narių galimybės nedelsiant suteikti nedideles pagalbos sumas be perspėjimo procedūrų, kartu užtikrinant, kad tokia pagalba neiškraipys konkurencijos ir prekybos. Iniciatyvos tikslas turėtų būti vykdomas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis bendrai ES pozicijai WTO.Taigi galimybės, kurias reikia įvertinti, yra grynai techninės, kurios padeda siekti administracinio supaprastinimo, nesukeliant iškraipymo poveikio vidaus rinkai.Dėl to reikia įvertinti įvairius scenarijus, susijusius su atskirų ūkio ribų ir nacionaline riba, įskaitant įvairius šių dviejų parametrų derinius. Bazinio scenarijaus tikslas – išlaikyti dabartines Komisijos reglamento (ES) Nr. 1408/2013 nustatytas viršutines ribas (t. y. kiekvienų trejų fiskalinių metų individuali viršutinė riba – 15 000 EUR, o nacionalinė riba – 1 proc. metinės produkcijos vertės).
Turėtų būti įvertintos tokios viršutinių ribų padidinimo galimybės:
- tik individualios viršutinės ribos padidinimas nuo 20 000 EUR iki 30 000 EUR;
- tik nacionalinės ribos padidinimas nuo 1,25 proc. iki 2 proc.;
- individualios viršutinės ribos padidinimas iki 20 000 EUR, su skirtingomis nacionalinėmis ribomis – nuo 1 proc. iki 2 proc.;
- individualios viršutinės ribos padidinimas iki 25 000 EUR, su skirtingomis nacionalinėmis ribomis – nuo 1 proc. iki 2 proc.;
- individualios viršutinės ribos padidinimas iki 30 000 EUR, su skirtingomis nacionalinėmis ribomis – nuo 1 proc. iki 2 proc.;
Vertinant taip pat reikėtų atsižvelgti į šiuos du scenarijus:
- pagalba koncentruojama tik į vieną ar kelis žemės ūkio sektorius, arba
- pagalba skirstoma tolygiai tarp visų žemės ūkio sektorių.
Žemės ūkio rūmų Tarybos nariai vienbalsiai priėmė nutarimą dėl De minimis pagalbos: kreiptis į Žemės ūkio ministeriją su siūlymu padidinti individualią viršutinę ribą iki 30 000 EUR su 2 proc. nacionaline riba. Pagalbą paskistyti tolygiai tarp visų žemės ūkio sektorių.
Dėl Žemės ūkio rūmų vykdomų projektų. Informaciją apie VYKDOMUS PROJEKTUS RASITE ČIA
Posėdyje dalyvavo Tarybos nariai: Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas Kęstutis Juozas Saikevičius, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias” narė Juratė Dovydėnienė, Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas Adolfas Jasinevičius, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis, Lietuvos verslinių sodų asociacija „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys, Ignalinos rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Albertas Sekonas, Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas Antanas Šležas, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša, Biržų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Vytautas Zurba.
[Best_Wordpress_Gallery id=”102″ gal_title=”2017_07_27″]