ŽUR Naujienos

ŽŪR tarybos narių kantrybės taurė prisipildė

LR žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdžio darbotvarkėje 2019 spalio 25 d. buvo numatyta daug svarbių klausimų, pavyzdžiui, ūkininkų susidomėjimo susilaukė galimybė jau artimiausiais metais steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Ūkininkai susidomėjo ir Lietuvos bei Latvijos mokslininkų patarimais dėl tarpinių augalų, tačiau visus klausimus nustelbė aštri diskusija dėl mokesčių sistemos tobulinimo. Naujieji valdžios sumanymai didinti mokesčius buvo lyg paskutiniai lašai, perpildę LR ŽŪR  tarybos narių kantrybės taurę. Sudarytas komitetas organizuoti protesto akcijas tiek Vilniuje, tiek Briuselyje.

Pasikėsinimas į degalų akcizus

Finansų ministerija (FM) parengė ir pateikė derinimui Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – siūloma gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, vietoje dabar galiojančio 56 EUR tarifo, nustatyti 81 EUR/1 000 litrų produkto akcizų tarifą, t. y. tarifą padidinti 45 proc., arba 2,5 ct/l.  Priminsime, kad akcizą planuojama didinti ir standartiniam dyzelinui 7,2 proc. –  nuo 347 iki 372 EUR/ 1000 l, arba 3 ct/l.

Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Jolita Čičiurkienė patvirtino, kad ŽŪM šiam FM pasiūlymui nepritarė ir pasiūlė lengvatinį akcizą didinti 7,2 proc., t.y. tiek pat, kiek bus didinamas akcizas standartiniam dyzelinui. Šį pasiūlymą pateikė ir Seimo narys (bei žemės ūkio ministras) A.Palionis bei grupė parlamentarų.

„Tokiu atveju dyzelino tarifas išaugtų nuo 56 iki 60 EUR/1000 l. Deja, Vyriausybė pritarė biudžeto projektui ir FM akcizo įstatymo projektui. Be to, Vyriausybė įpareigojo ŽŪM iki 2020 m. birželio mėn. parengti nutarimą, kuriuo būtų reglamentuojamos naujos ženklinto dyzelino normos, įvertinant pasikeitusias aplinkybes, pasitelkiant atnaujintas technologines korteles dėl mažiau dyzelino naudojančios modernesnės žemės ūkio technikos“, – paaiškino J.Čičiurkienė.

Priminsime, kad siūloma naikinti lengvatą ir šildymui skiriamam kurui, kuriam iki šiol akcizas siekė 21,14 EUR/1000 l. Jis būtų naikinamas, todėl dyzelino kaina padidėtų apie 0,4 EUR/ l.

Kodėl planuojama mažinti akcizo lengvatas? Todėl, kad Vyriausybė siekia į kitų metų biudžetą surinkti daugiau pajamų. Kokie FM argumentai?

„Jie aiškina, kad dėl lengvatinio akcizų tarifo taikymo žemdirbiams, per metus prarandama 85 mln. EUR. Siekiama šią sumą sumažinti apie 15 proc.“,- paaiškino J.Čičiurkienė.  

Įdomu, kad Seimui pateikti dar keturi akcizų įstatymo pakeitimo projektai. Pavyzdžiui, Prezidentūra siūlo ženklinto gazolio tarifą didinti net 2,6 karto, arba nuo 56 iki 146 EUR/1000 l. Nors akcizo įstatymo projektus pateikė dar du Seimo nariai, tačiau nė vienas iš jų LR ŽŪR tarybos nariams nebuvo priimtinas.  

Planai didinti žemės mokestį

Sakoma, kad viena bėda – ne bėda. Šis posakis tinka vertinant ketinimus didinti mokesčius. Taigi FM pateikė ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siūloma padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomą koeficientą nuo 0,35 iki 0,5.

„ŽŪM nepritarė šiam pasiūlymui. Manome, kad koeficientas 0,35 neturi būti vertinamas kaip mokesčių lengvata, nes tai yra žemės mokesčio apskaičiavimo sudėtinė dalis“, – sakė ŽŪM Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Aniūnienė.

Be to, nuo 2013 m. Lietuvoje žemės mokesčio surenkama gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Štai 2013 m. buvo surinkta apie 15 mln. EUR, o 2016 – jau 29,7 mln., o 2017 – 31,4 mln. EUR, 2018 m. – jau 39,6 mln. EUR.

„Deja, Vyriausybė pritarė FM projektui ir jis pateko į Seimą“, – sakė L.Aniūnienė.

LR ŽŪR tarybos nariai vieningai nepritarė Vyriausybės pasiūlymui. Paaiškėjo, kad FM apetitas yra dar didesnis.

LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė LR ŽŪR Tarybos nariams priminė, kad parengtas ir įstatymo projektas už aplinkos taršą.

„Numatyta didinti tarifus. Pavyzdžiui, kiaulių ūkiui, kurs šiuo metu moka apie 8.200 EUR, jeigu bus patvirtintas projektas, tektų mokėti jau 23.000 EUR mokestį. Tai aktualu ūkiams, kurie turi taršos leidimus ir ypač tiems, kurie norės gauti naujus taršos leidimus“, – sakė A.Žliobaitė.

Nuomonės sutapo

LR ŽŪR pirmininkui Arūnui Svitojui net nereikėjo raginti diskusijos. Paprastai net skirtingas nuomones įvairiais klausimais turėję LR ŽŪR tarybos nariai šį kartą buvo vieningi – nepritarė sumanymams didinti tiek dyzelino akcijų tarifus, tiek ketinimus didinti žemės vertei taikomą koeficientą.  

LR ŽŪR pirmininkas A.Svitojus priminė: „2016 m. akcizų tarifas siekė 21 EUR, 2018-2019 – 56 EUR/1000 l. Žemės ūkis pastaraisiais metais patyrė daug nuostolių dėl sausros, tačiau tarifą vėl ketinama didinti. Tokie planai mums nepriimtini“. 

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis žodžių kišenėje neieškojo: „Mes nebegalime tylėti. Buvo žadėta nedidinti mokesčių. Pažadai užmiršti. Tarsi nebūtų buvę sausros, liūčių. Ne ten FM ir Vyriausybė ieško lėšų. Panaikinkite Aplinkos ministeriją ir sutaupysite“.

„Jeigu Lietuvoje būtų normalios supirkimo kainos, tai mes nesiektume lengvatų. Tačiau yra kitaip. Be to, galiojančios lengvatos per žemdirbius pasiekia maisto produktų vartotojus. Nebus vadinamųjų lengvatų – augs maisto produktų kainos“, – sakė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorius Mindaugas Kinderis.

Šiaip radikaliems veiksmams neskubantis pritarti Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis šį kartą buvo kitoks: „Artėja ekonomikos sunkmetis, o mokesčiai didinami. Akivaizdu, kad valdžios institucijos nekreipia dėmesio į mūsų pateiktus logiškus argumentus. Taigi belieka imtis kitokių, tačiau teisėtų priemonių“.

Bus rengiamos protesto akcijos

Kaip Seimo nariams įtikinamai pateikti žemdirbių savivaldos nuomonę? Ne tik Seimo nariams, bet ir Vyriausybei bei Finansų ministerijai?

Laiko liko nedaug. Priminsime, kad minėtų įstatymų projektai Seimo komitetuose bus svarstomi iki lapkričio 7 d., o lapkričio 21 d. prasidės svarstymai Seime ir iki gruodžio 12 d. planuojama balsuoti už biudžetą, taigi ir įstatymų pakeitimus.

LR ŽŪR sudarė komitetą protesto akcijai rengti. Komitetui suteikta teisė pasirinkti akcijos rengimo laiką, būdą, konkretizuoti reikalavimus.

LR ŽŪR Tarptautinių ryšių komitetas informavo LR ŽŪR Tarybos narius apie pasiūlymą kartu su Vyšegrado ir Baltijos šalimis surengti protesto akciją Briuselyje ES Vadovų Tarybos metu, 2019 m. gruodžio 12 d.,  dėl TI suvienodinimo ir Kaimo plėtros fondo dydžio išsaugojimo.

LR ŽŪR taryba pritarė šiam sumanymui. LR ŽŪR administracijai pavesta atlikti organizacinius darbus bei surasti lėšų iš rėmėjų ir žemdirbių organizacijų.

Galimybė valdyti riziką

ŽŪM Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėjas Edvardas Makšeckas LR ŽŪR tarybos nariams pristatė galimybes Lietuvoje žemės ūkio veiklos subjektams savanoriškai steigti žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondus. Priminsime, kad LR Seimo Kaimo reikalų komitetas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu kreipėsi į LR ŽŪR su prašymu pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo remiantis ir būtų teisiškai galima steigti minėtus fondus.

„Atsisakyta minties steigti privalomus fondus. Tai – galimybė norintiems steigti rizikos valdymo fondus savanoriškai“, – sakė E.Makšeckas.

Kokie motyvai steigti tokius fondus? Parama iš Kaimo plėtros programos.

„Pavyzdžiui, jeigu tokio fondo dalyviai suneštų 3 mln. EUR savo lėšų, tai turėtų galimybę iš Kaimo plėtros programos gauti 7 mln. EUR“, – sakė E.Makšeckas.

Kokia iš to nauda valstybei?  

Įsteigus rizikos valdymo fondą, formuojamą iš pačių žemės ūkio subjektų veiklos įmokų, būtų sudarytos galimybės greičiau reaguoti į krizines situacijas, atsiradusių nuostolių kompensavimas leistų užtikrinti nepertraukiamą žemės ūkio veiklos vykdymą ir tuo pačiu sumažintų valstybės biudžeto lėšų poreikį. Tačiau E.Makšeckas atmetė įtarimus, kad, tarkime, sausros ar liūčių atvejais valstybė atmestų žemdirbių prašymus kompensuoti dalį patirtų nuostolių.

„Tokių fondų esmė – prognozuoti galimus nuostolius, atsidėti dalį lėšų kasmet, kad atėjus sudėtingiems metams būtų galima išvengti chaoso“, – aiškino E.Makšeckas.

Rizikos valdymo fondai veiktų kaip asociacijos arba kaip kooperatyvai.

LR ŽŪR tarybos nariai pritarė šiai idėjai. Juo labiau, kad fondus steigti nebus privaloma. Įstatymo projektas yra pateiktas Seimui. Jis bus tobulinamas, rengiami kiti teisės aktai.

Tarpinių augalų priemonės

VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“ atstovė Jurgita Vaitiekūnienė  LR ŽŪR tarybos nariams pristatė VDU Žemės ūkio akademijos  ir Žemės ūkio išteklių ir ekonomikos instituto (Latvija), įgyvendintą 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą „Optimalūs tarpinių augalų sprendimai siekiant sumažinti tarptautinių Ventos ir Lielupės baseinų taršą“.

Projekto vykdytojai parengė preliminarius siūlymus dėl tarpinių augalų remiamos veiklos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

LR ŽŪR taryba įpareigojo ŽŪR Ekologinės ir išskirtinės gamybos komitetą išsamiau aptarti projekto vykdytojų pasiūlymus ir išvadas pateikti LR ŽŪR tarybai.

 

X