Mūsų herojai

ŽŪR  – už tautinio paveldo, tradicinių amatų, kulinarinio paveldo populiarinimą ir šalies reprezentavimą

Tautinis ir kulinarinis paveldas bei tradiciniai amatai – svarbi valstybės etninės kultūros dalis. Tačiau siekiant išsaugoti ir populiarinti tautinio paveldo produktus būtinas atitinkamas dėmesys rinkodaros priemonėms. Poreikis rinkodaros strategijai formuoti atsiranda tiek iš amatininko, tiek ir iš vartotojo pusės. Tautinio paveldo produktų gamintojams svarbu, kad jų gaminiai turėtų paklausą, vartotojai visada domėtųsi jais ir pirktų šiuos produktus.

Mokslo ir technologijų plėtros procesai, globalizacija kelia iššūkius valstybei ir tautai. Todėl turime ieškoti būdų, kaip išlaikyti lietuvių tautinį savitumą. Kiekvieną dieną modernėjančiame pasaulyje tautinis paveldas suteikia tautai originalumo ir išskirtinumo. Džiugu, kad lietuviai gali didžiuotis ir visam pasauliui pristatyti aukščiausios kokybės, su meile ir pasišventimu tėvų ir protėvių tradicijas, produktus ir amatus. Tautinio paveldo produktai – ne masinės gamybos sertifikuoti amatininkų dirbiniai, pagaminti rankomis iš tradicinių žaliavų arba naudojant senąsias ar jas atitinkančias naujas technologijas, išsaugant unikalias kokybines gaminių savybes ir sudėtį.

Lietuvos gamintojai nuo seno garsėja keramikos, tekstilės, kalvystės, juvelyrikos dirbiniais. Į UNESCO (Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą įrašyta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika, šiaudiniai sodai, dainų šventės, sutartinės.

2007 m. LR Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrina tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikus jai šiuolaikinio reikšmingumo, teikti valstybės pagalbą ir sudaryti tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.

Lietuvoje yra sertifikuota per 2 800 tradicinių gaminių, kuriuos gamina daugiau kaip 800 tradicinių amatininkų. Beveik 200 amatininkų atestuoti tradicinių amatų meistrais.

Iš kartos į kartą perduodamos ir išlaikomos istoriškai susiformavusios tautinio paveldo tradicijos, patirtis ir specialūs įgūdžiai palaiko tautos gyvybingumą bei parodo pasauliui valstybės tautinį išskirtinumą.

Žemės ūkio rūmų projekto „Naujos ir tvarios e. verslo galimybės tautinio paveldo produktų ir amatų gamintojams“  idėja – ne tik populiarinti ir skatinti tautiškumą, bet ir pasirūpinti rinkodaros priemonėmis, pasitelkiant į pagalbą elektroninį verslą, kuris šiandieniniame technologijų amžiuje suteikia naujas galimybes. Elektroninis verslas, vykdomas virtualioje erdvėje, turi didelį potencialą gerinti energijos  vartojimo efektyvumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

ŽŪR, pasitelkdami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos srities „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ priemonę kuria elektroninio (E.verslo) sistemą, skirtą tautinio paveldo produktų ir gaminių prekybai Lietuvoje ir užsienyje.

„Projekto idėja, kurti Lietuvoje pagamintų gaminių ir produktų parduotuvę, kilo bendradarbiaujant su Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos (LTPGKA) nariais. Šiandieninė karantino situacija parodė, kad E-verslo platforma yra ne tik patogi, bet ir ekonomiškai naudinga bei saugi. Ateitis priklauso naujoms ir tvarioms verslo idėjoms. LTPGKA narių gaminami gaminiai yra ne tik išskirtinės kokybės, bet ir turintys tautinio paveldo sertifikatus, o ką jau ir bekalbėti apie gaminių unikalumą ir išskirtinumą. Tai gaminiai, turintys išliekamąją vertę ir galintys nudžiuginti tuos, kurie ieško kokybės, išskirtinumo, istoriją menančių ir turinčių vertę, rankų darbo gaminių. Į projektą įtraukėme sertifikuotus tautinio paveldo gamintojus iš visų 10 šalies apskričių. Dalyvių gretose tikrai ne vienam žinomi ir pažįstami sertifikuoti tautinio paveldo puoselėtojai: Jadvyga Balvočiūtė iš Mažeikių r., Vitalius Striuogaitis iš Marijampolės, Gintaras Ruzgys iš Širvintų r., Gvidas Paulius iš Utenos r., Jūratė Curko-Maksimovienė iš Kauno r., B.Drevininkaitienės įmonė „Rugelis“, Audronė Kisielienė iš Panevėžio r., Kaišiadorių r. vytinių juostų meistrė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė Birutė Račkaitienė,  Rasa Subačienė iš Vilniaus r.,  Vilkaviškio r. linų sėmenų, kanapių aliejų gamintojas Ramūnas Brūzga, keramikos dirbinių meistrė iš Vilniaus r. Elena Aleksejeva ir kt. Tai tik nedidelė dalis projekto dalyvių, kurie dalyvauja projekte. Kiekvienas žmogus – atskira istorija, verta didžiausios pagarbos ir apie šiuos žmones turi sužinoti visa Lietuva ir pasaulis, o jų rankų darbo gaminiai ir produktai puikiausiai gali reprezentuoti šalį, jos istoriją, papročius“, – kalba projekto vadovė, LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėja Sonata Kisielienė.

X