Balandžio 16 d. Alytaus rajono žemdirbių asociacijos iniciatyva Alytuje įvyko rajono žemdirbių susitikimas su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovais. Renginyje aptarta būtinybė ūkininkams aktyviau ginti savo interesus tiek per žemdirbių asociaciją, tiek per šakines organizacijas ir naudotis galimybe valdžiai daryti įtaką per visas žemdirbių organizacijas jungiančius Žemės ūkio rūmus.
Žemdirbių įtaka valdžiai
Pirmą kartą su Dzūkijos žemdirbiais susitikęs ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus papasakojo apie save ir pristatė ŽŪR viziją bei artimiausius darbus, prie kurių paragino aktyviau prisidėti ir Dzūkijos žemdirbius.
„Mes turime daryti įtaką valdžiai. Iš tikrųjų, tai valdžia prasideda nuo mūsų, nuo žemdirbių. Jeigu leisime sprendimus priimti valdininkams, tai jie priims pirmiausia jiems naudingus sprendimus. Taigi labai svarbu, ar mes leisime jiems taip elgtis, ar pasinaudosime savo galimybėmis“, – sakė ŽŪR pirmininkas.
Šio klausimo aktualumas dar labiau išaugo šiuo metu, kai iškilo keblumų Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) – tiek dėl ministro B.Markausko, tiek dėl ŽŪM prasidedančios pertvarkos.
„Mes, žemdirbiai, negalime laukti. Kita vertus, mūsų nuomonę valdžia įvertins tik tokiu atveju, jeigu būsime vieningi ir stiprūs, jeigu žemdirbių organizacijų vadovai gins visų žemdirbių interesus, o ne vadovausis egoistiniais tikslais“, – ragino A.Svitojus.
ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis paragino dzūkus nedelsti, o nuo šios dienos drąsiai kelti jiems svarbiausias problemas: „Ir svarbu, kad tai nebūtų tik pasikalbėjimas, pasiguodimas – būtina aktyviai dalyvauti ne tik savo rajono žemdirbių asociacijos darbe, bet ir šakinėse organizacijose. Savo interesus galite ginti per Žemės ūkio rūmus“.
Ir smulkieji turi teisę ūkininkauti
Pirmoji problemų puokštę sudėliojo smulkaus pienininkystės ūkio savininkė Audronė Miškinienė. Daug žinių turinti ūkininkė rėžė be užuolankų ir pripažino, kad pirmoji bėda – mažas ūkininkių aktyvumas.
„Pasiguodžiam, padejuojam, pakritikuojam valdžią ir išsiskirstom. Valdžiai to tik ir reikia. Ir ne tik valdžiai. Turiu labai daug priekaištų ir ūkininkų organizacijų vadovams. Ilgai stebėjau ir įsitikinau, kad daugelis jų, savo visuomenines pareigas užima jau daug metų ir ne tik apsamanojo – juk ne tik man akis rėžia jų egoistiniai siekiai ginti tik savo arba tik siauros žemdirbių dalies interesus“, – kritikavo ūkininkė.
A.Miškinienė sakė nusivylusi Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovais.
„Jeigu aš klystu, tai mane pataisykite, bet aš, smulkaus ūkio savininkė, tikrai neprisimenu atvejo, kada jie gynė tokių kaip aš interesus, nors aš esu ir ūkininkė, ir pieno gamintoja“, – kritikavo A.Miškinienė.
Ūkininkė pacitavo minėtų organizacijų vadovų interviu žiniasklaidoje.
„Ar pastebėjote – žemės ūkio mokslininkai, analitikai remdamiesi konkrečiais tyrimais sako, kad rinkoje gali išsilaikyti ir valstybei yra naudingi smulkieji ir vidutiniai ūkiai, turintys 30-70 melžiamų karvių, o ūkininkų organizacijų vadovai aiškina priešingai, esą gali išsilaikyti tik laikantys 200 ir daugiau karvių“, – piktinosi ir stebėjosi ūkininkė ir papasakojo apie atvejus, kai vienos ar kitos organizacijos vadovai, dalyvaudami susitikimuose su valdžios atstovais, pritardavo smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams nenaudingiems sprendimams.
„Tikrai atėjo laikas, kai mes, smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkai, turime drąsiai pasakyti, kad ir mes, kaip ir kitose ES šalyse, turime teisę kaime gyventi ir išgyventi“, – sakė A.Miškinienė.
Smulkieji pasmerkti konkurencinėje kovoje su stambiaisiais pieno gamybos ūkiais?
„Tegul mums už tokios pat kokybės pieną moka tiek pat, kiek mokama stambiesiems ūkiams ir tada galėsime skaičiuoti, kurie ūkiai yra gyvybingesni“, – rėžė neatremiamą argumentą ūkininkė.
Bėdos dėl kai kurių organizacijų lyderių egoizmo
Alytaus r. ūkininkų susirinkime dalyvavo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkas Marius Gudaitis: „Yra tokia patarlė: „Sotus alkano neužjaučia“. Man ji nepatinka, nes Dzūkijoje daugiausia yra smulkiųjų ir vidutinių ūkių, žinau jų problemas. Bandysime siekti, kad smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkų interesai būtų ginami ir mūsų organizacijoje“.
Dėl ūkininkaujančių ekologiškai klausimų pasisakė Ūdrijos kaime ūkininkaujantis Algimantas Pangonis: „Trijų kartų šeima ekologišką kryptį pasirinkome prieš vienuolika metų. Nedidelis ūkis, paramos negavome, nesiskundžiame, tačiau stebimės, kad parama skiriama stambiausiam Europoje ekologiniam ūkiui. Jeigu būtų pinigų perteklius tai nesipiktinčiau, tačiau labai nustebau, kai sužinojau, kad numatytai paramai ekologiškai ūkininkaujantiems pritrūko lėšų. Nemanau, kad tokia padėtis yra teisinga“.
A.Pangonis dažnai bendrauja su kaimyninės Lenkijos ūkininkais, todėl palygina skirtumus ir pastebi, kad beveik visi skirtumai yra palankesni ūkininkaujantiems Lenkijoje.
„Štai iš manęs dobilus nusipirkęs ūkininkas turi 40 karvių ir išgyvena. Neverta stebėtis – gauna 39 ct už pieno kilogramą. O pereini sieną ir supirkimo kainos jau 2-3 kartus sumažėja. Kodėl?“, – klausė A.Pangonis.
A.Miškinienė turėjo atsakymą: „Todėl, kad neturime mūsų – pieno gamintojų interesus ginančios organizacijos“.
Susirinkimo rezultatai
Naujojo Alytaus žemdirbių asociacijos vadovo Vaido Stanaičio iniciatyva surengtas susitikimas su ŽŪR vadovais baigėsi labai racionaliu sprendimu – parengti rezoliuciją dėl susirinkime iškeltų klausimų: dėl smulkiųjų ir vidutinių ūkių problemų, dėl pieno supirkimo kainų ir smulkiųjų ir vidutinių pieno gamybos ūkių padėties, dėl ūkininkaujančių ekologiškai problemų, dėl nederlingų žemių žemėlapio tobulinimo, dėl smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams žalingų kai kurių žemdirbių organizacijų lyderių veiklos.
Be kita ko, Alytaus rajono ūkininkai aptarė galimybes steigti savarankišką pieno gamintojų asociaciją.
