On 12–13 February 2026, a meeting of representatives of the agricultural chambers of the Visegrad Group (V4+) countries took place in Konstancin-Jeziorna (Republic of Poland). The meeting was attended by Dr. Arūnas Svitojus, Chairman of the Lithuanian Chamber of Agriculture, and Vice-Chairman Algis Baravykas.
The participants included representatives of the National Council of Agricultural Chambers (Poland), the Agricultural Chamber of the Czech Republic, the Slovak Agriculture and Food Chamber, the Hungarian Chamber of Agriculture, and the Cooperation Council of Latvian Agricultural Organisations. The Minister of Agriculture and Rural Development of Poland, Stefan Krajewski, also took part in the meeting.
Common challenges – a common voice
The main objective of the meeting was to discuss the challenges facing the region’s agricultural sector and to coordinate common positions on current and future European Union policies.
According to Dr. Svitojus, the current geopolitical and economic context requires a clear and unified regional stance:
“Today we see that the voice of an individual Member State in Brussels weakens if it is not supported by regional solidarity. V4+ cooperation enables us to speak more strongly and clearly on issues of food security, farmers’ incomes and fair competition.”
Market instability and the ‘price squeeze’
Participants expressed concern about the market instability continuing into early 2026. Low purchase prices for grain, rapeseed and milk, increasing supply from third countries and global competitive pressure are reducing farm profitability.
Dr. A. Svitojus stressed the need to return to the fundamental responsibility of the EU – ensuring stable operating conditions:
“We cannot tolerate a situation where European farmers are subject to ever higher standards while their products compete with imports produced under significantly lower requirements. This is not fair competition.”
Speaking about the phenomenon of the “price squeeze”, he emphasized:
“Rising costs and declining revenues gradually eliminate investment capacity. If this trend is not stopped, the modernization of farms in our region will become impossible.”
Climate-related challenges were also discussed, including weather anomalies during the winter of 2025–2026, the risk of damage to winter crops, low groundwater levels and insufficient soil moisture.
CAP after 2027: clear principles
The V4+ countries, together with Lithuania and Latvia, expressed a principled position on the future of the Common Agricultural Policy (CAP):
-
The CAP budget must amount to no less than EUR 500 billion.
-
The policy must not be “diluted” by integrating it into general structural funds.
-
A strong second pillar – rural development – must be preserved.
-
Support should be understood as remuneration for food production and ensuring food security.
-
Excessive administrative burden and over-conditionality must be reduced.
EU trade policy: the need for caution
The meeting critically assessed the opening of the EU market to products from third countries produced under lower standards. Participants expressed their opposition to the EU–Mercosur agreement and emphasized the need for particular caution in negotiations with India.
“Trade must be based on reciprocity. If we open our market, we must require the same standards that our farmers comply with,” said Dr. Svitojus.
Stronger cooperation in Europe
V4+ representatives underlined the importance of close cooperation within COPA-COGECA structures in order to coordinate the defence of the region’s farmers’ interests in EU institutions.
Dr. Svitojus concluded:
“Only by acting together can we ensure that the voice of millions of farmers in our region is heard and reflected in the final European decisions.”
Višegrado grupės plius (V4+) šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikimo komunikatas
Varšuva, 2026 m. vasario 12–13 d.
2026 m. vasario 12–13 d. Varšuvoje, Lenkijoje, įvyko Višegrado grupės (V4) šalių žemės ūkio rūmų atstovų susitikimas. Susitikime dalyvavo Lenkijos Nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos, Čekijos Respublikos Agrarinės rūmų, Slovakijos žemės ūkio ir maisto rūmų bei Vengrijos žemės ūkio rūmų atstovai, taip pat Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos atstovai.
Susitikimo tikslas – aptarti pagrindinius regiono žemės ūkio iššūkius ir nustatyti bendrus prioritetus, susijusius su dabartine ir būsima Europos Sąjungos politika, darančia įtaką žemės ūkio sektoriui. Susitikime dalyvavo Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros viceministras p. Adam Nowak, taip pabrėžiant dialogo tarp nacionalinių vyriausybių ir žemės ūkio bendruomenės svarbą.
Susitikimo metu buvo aptartos šios temos:
- Rinkos situacija ir su orais bei klimatu susiję iššūkiai V4+ šalyse.
- Bendra žemės ūkio politika po 2027 m.
- ES prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis.
- V4+ žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimas Europos lygmeniu.
Rinkos situacija ir su orais bei klimatu susiję iššūkiai V4+ šalyse
Kreipiamės į Europos Komisiją, ragindami skubiai apsvarstyti Žemės ūkio rezervo fondo panaudojimą toms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurios labiausiai nukentėjo dėl dabartinių pieno kainų pokyčių. Pastarasis staigus žaliavinio pieno supirkimo kainų kritimas kelia rimtą grėsmę tiek pieno ūkių, tiek mišrių ūkių gyvybingumui, kurie jau yra susilpninti labai žemų grūdų ir aliejinių augalų kainų.
Didėjančios gamybos sąnaudos, infliacija, energijos kainų svyravimai ir rinkos disbalansas sukėlė didelius likvidumo iššūkius, keliančius pavojų daugelio ūkių veiklos tęstinumui. Tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema, galinti turėti ilgalaikių pasekmių užimtumui kaimo vietovėse ir regioninei plėtrai. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, manome, kad tikslinis, teisingas, proporcingas ir savalaikis rezervo fondo paskirstymas labiausiai nukentėjusioms valstybėms narėms padėtų stabilizuoti pieno sektorių, užkirsti kelią ūkių uždarymui ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje.
Susitikimo dalyviai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl besitęsiančio rinkos nestabilumo, kuris 2026 m. pradžioje neigiamai veikia V4+ regiono žemės ūkio valdų pelningumą. Ūkininkų pajamos išlieka stipriai spaudžiamos dėl žemų grūdų, rapsų, kiaulių ir pieno supirkimo kainų, kurias lemia perteklinė pasiūla iš trečiųjų šalių rinkų ir augantis pasaulinis konkurencinis spaudimas.
Ši situacija rodo būtinybę aktyvuoti intervencinio pirkimo mechanizmus, atnaujinti intervencines kainas minėtiems produktams ir remti vidaus rinkos stabilizavimą bei eksporto už ES ribų skatinimą.
V4 šalys kartu su Lietuva ir Latvija atkreipė dėmesį į pavojingą „kainų žirklių“ reiškinį, kuris, kartu su didelėmis skolų aptarnavimo sąnaudomis ir naujais administraciniais reikalavimais, blogina ekonomines perspektyvas ir mažina investicinį aktyvumą žemės ūkyje. Todėl būtina, kad ES institucijos imtųsi priemonių, skirtų riboti gamybos sąnaudų ir fiskalinės naštos augimą žemės ūkyje.
Kalbant apie su klimatu susijusius iššūkius, pabrėžta, kad per pastarąjį dešimtmetį regionas susiduria su vis labiau nestabiliomis meteorologinėmis sąlygomis, kurios kelia sisteminę grėsmę žemės ūkio stabilumui. Dažnėjantys atlydžių ir šalnų ciklai, nestabili sniego danga, periodinės sausros ir ekstremalūs krituliai formuoja naują rizikos aplinką, kurioje tradiciniai ūkininkavimo modeliai tampa vis labiau pažeidžiami. Taip pat atkreiptas dėmesys į nuolat mažėjantį gruntinio vandens lygį ir dirvožemio drėgmės atsargas, rodančias ilgalaikę struktūrinę riziką.
V4+ šalių žemės ūkio rūmai ragina sukurti Europos fondą sunkiai apdraudžiamoms žemės ūkio rizikoms, ypač susijusioms su klimato kaitos poveikiu, ekstremaliais orų reiškiniais, naujomis gyvūnų ir augalų ligomis bei rinkos sukrėtimais. Šis instrumentas neturėtų būti finansuojamas iš Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto ar Nacionalinių regioninių partnerystės planų lėšų. Turėtų būti sukurtas atskiras Europos finansinis mechanizmas, siekiant išvengti tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programų silpninimo.
Bendra žemės ūkio politika po 2027 m.
Atsižvelgdami į nepakankamus ir nerimą keliančius Europos Komisijos pasiūlymus, V4 šalių žemės ūkio rūmai kartu su Lietuva ir Latvija ragina išsaugoti išskirtinį BŽŪP žemės ūkio pobūdį, jos finansinį pajėgumą ir visišką Europos Sąjungos veikimo sutarties 39 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.
Pateikiami šie reikalavimai:
- Iššūkiams proporcingas biudžetas – 500 mlrd. eurų. Siūlomi 294 mlrd. eurų 2028–2034 m. laikotarpiui realiąja išraiška reiškia reikšmingą sumažinimą. Reikalaujama bent 500 mlrd. eurų biudžeto.
- Prieštaravimas BŽŪP „renacionalizacijai“. BŽŪP turi išlikti savarankiška ir tikrai bendra ES politika.
- Antrojo ramsčio (EŽŪFKP) išsaugojimas. Reikalaujama atskiro „Kaimo plėtros“ skyriaus su dedikuotu finansavimu investicijoms, modernizavimui, vandentvarkai, paramai vietovėms su gamtinėmis kliūtimis, kartų kaitai ir perdirbimui.
- Nuo „pajamų paramos“ prie „atlygio už maisto saugumą“. Bazinė išmoka turi būti suvokiama kaip atlygis už Europos maisto suvereniteto užtikrinimą.
- Privalomo tiesioginių išmokų ribojimo atmetimas. Redistribucinė išmoka turi išlikti savanoriška.
- Savanoriškumas vietoje prievolės.
- Prieštaravimas DNSH („nedaryti reikšmingos žalos“) principui.
- 3 straipsnio reforma – savanoriškų priemonių katalogas vietoje privalomų praktikų.
- Socialinės sąlygos panaikinimas iš BŽŪP.
- Reali parama gyvulininkystei ir ekologiniam ūkininkavimui. Atmetami privalomi „transformacijos planai“ ir ribojančios priemonės pagal Pramoninių išmetimų direktyvą.
- Aktyvaus ūkininko apibrėžimo supaprastinimas. Statusas turi būti grindžiamas faktiniu žemės ūkio paskirties žemės naudojimu.
ES prekybos santykiai su trečiosiomis šalimis
Dalyviai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl prekybos liberalizavimo su trečiosiomis šalimis esant akivaizdžiai gamybos reikalavimų asimetrijai.
Išreikštas nepritarimas ES–Mercosur prekybos susitarimui. Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl ES rinkos atvėrimo Ukrainos žemės ūkio ir maisto produktams, neatitinkantiems ES standartų.
Palankiai įvertintas Europos Parlamento sprendimas perduoti ES–Mercosur susitarimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Atsižvelgiant į geopolitinį nestabilumą prie ES rytinių sienų, pabrėžta, kad rytinės ES valstybės narės, besiribojančios su Rusija ir Baltarusija, prarado tradicines eksporto rinkas ir patiria neproporcingą naštą.
V4+ žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimas Europos lygmeniu
V4+ šalių atstovai pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo COPA-COGECA struktūrose svarbą.
Atsižvelgiant į derybas dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos ir BŽŪP, kreipiamasi į šalių ministrus pirmininkus, ragindami 2026 m. kovo 19–20 d. Europos Vadovų Taryboje paremti išdėstytus reikalavimus.
Dalyviai įsipareigojo tęsti bendras pastangas, siekdami, kad žemės ūkio pajamų apsauga, administracinės naštos mažinimas ir sąžininga klimato transformacija būtų laikomi prioritetais.
Kitas bendras V4 šalių žemės ūkio rūmų susitikimas vyks 2026 m. gegužę Čekijoje.
Šis komunikatas parengtas šešiais egzemplioriais – po vieną kiekvienai delegacijai. Jo kopija bus perduota Europos Komisijai ir COPA-COGECA.