Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bandė gudrauti siekdama sugriežtinti kvapų koncentraciją nustatančią higienos normą ir iš esmės paralyžiuoti visoje šalyje veikiančių gyvulininkystės bei kai kurių kitų ūkio šakų įmonių veiklą. Žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR), Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) bei asociacijos „Investors Forum“ pastangomis pavyko pristabdyti nepamatuotus ketinimus. Tačiau kova dar nesibaigė.
Nepritarė, tačiau protokole liko „pritarė“
Minėtų institucijų atstovai dėl kvapų problemos šįmet daug kartų varstė SAM duris – buvo susitikę su viceministru A.Šešelgiu, po to su ministru A.Veryga, po to – dar kartą su A.Šešelgiu ir pateikė savo argumentus, kad griežtinti higienos normą negalima.
„Labai nustebome sužinoję, kad SAM pateiktame rašte Vyriausybei buvo parašyta priešingai, nei susitikimuose mes teigėme – esą LR ŽŪR, LPK, LPPARA bei „Investors Forum“ atstovai pritarė SAM ketinimui mažinti kvapų normą“, – pasakojo LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Kodėl politikai ir Vyriausybė apskritai susidomėjo kvapais?
„Klaipėdoje viena įmonė, tikėtina, nesilaikė galiojusių higienos normos reikalavimų – leistiną kvapų normą viršijo kelis kartus. Užuot nubaudę vieną ar kelias įmones bei apsileidusius ūkius, valdininkai sumanė tiesiog sugriežtinti higienos normą“, – paaiškino A.Baravykas.
Taip Vyriausybėje gimė protokolas, kuriame numatyta griežtinti kvapų reglamentavimą bei taršos emisijas – didinti tarifus. Manoma, kad minėtą protokolą Vyriausybei pakišo SAM ir AM.
Reikia 30 milijonų – siūlo 800 tūkstančių
Pagal ekonominius duomenis Lietuva velkasi ES pabaigoje, tačiau nustatant (patiems nusistatant) įvairiausius apribojimus yra tarp ES lyderių. Taip bandoma pasielgti ir šį kartą – higienos normą HN 121: 2010 ketinama sugriežtinti – nustatyti 5 kvapo vienetų ribą (šiuo metu – 8 kvapo vienetai). Tačiau siūlytojai nepasistengė net apskaičiuoti, kiek lėšų valstybei bei įmonėms, ūkiams prireiktų, norint pasiekti naują ribą.
Įdomu, kad paskutiniame posėdyje SAM viceministras A.Šešelgis paminėjo, kad Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, pagal Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programą 2019 m. finansavimo kryptis numatyta 800 tūkst. EUR subsidija, taigi ir galimybė gauti finansinę paramą taršos ir kvapų valdymo priemonėms diegti.
Tačiau LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas užgesino tokias viltis:
„Apie šią galimybę mes žinome, tačiau apytiksliais skaičiavimais vien žemės ūkio subjektams kvapų suvaldymui reikėtų apie 30 mln. EUR. Nei šiuo metu, nei nuo 2021 – ųjų, kai ES parama sumažės, tiek lėšų niekas neskirs“.
Uždarame rate
„Lietuvoje yra tik keli objektai, kurie nuolat viršija kvapų normatyvus. Taigi tuos pažeidėjus ir reikia bausti, o ne griežtinti normas visiems gamintojams“, – sakė A.Baravykas.
Kita problema – dėl Sanitarinės apsaugos zonų įteisinimo. Deja, žemės reformos įkarštyje sanitarinės zonos buvo užmirštos. Buvo daug atvejų, kai naujieji savininkai atgavo žemes ir nežinojo, kad jos yra sanitarinės apsaugos zonoje, t.y. nuosavybės dokumentuose nebuvo įrašyta, kad atgautoje žemėje galioja jos naudojimo apribojimai, pavyzdžiui, kad naujieji savininkai negali statyti gyvenamųjų namų.
„Savininkai pasistatė namus ir pradėjo skųstis, kad sunku gyventi, nes nuo gyvulininkystės objektų sklinda nemalonūs kvapai. AM kirto įmonėms – 2014 -aisiais uždraudė tokioms įmonėms imtis plėtros, taigi uždraudė dalyvauti Kaimo plėtros programose, naudotis ES parama, kol tokios įmonės neįregistruos naujos sanitarinės apsaugos zonos. Tačiau tuo pat metu įmonės teisiškai negalėjo įregistruoti tokią zoną“, – apie biurokratizmo pinkles pasakojo A.Baravykas.
Maža to – valdžia buvo net nustačiusi galimybę bausti tokias įmones. Taigi susidarė uždaras ratas – įmonė gauna baudą, jeigu dirba ne sanitarinės apsaugos zonoje, tačiau tokią zoną registruoti ji pati negali. Galiausiai valdžia nusprendė leisti tokioms įmonėms įteisinti sanitarines zonas, tačiau tai padaryti buvo labai sunku.
„Ūkiai turėjo įrodyti, kad jie, pavyzdžiui, augino gyvulius dar 1992 – aisiais. Taigi ūkiai ieškojo tokių duomenų archyvuose. Kai kurioms įmonėms pasisekė įteisinti sanitarines apsaugos zonas, tačiau dabar AM sumanė tas zonas panaikinti. Kaip pavadintume tokius valdžios viražus?“, – stebėjosi LR ŽŪR vicepirmininkas A.Baravykas.
Taigi laukia karštos derybos.
Griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (LR ŽŪR) paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti LR ŽŪR kaip šaltinį.