Kooperatinė bendrovė – įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – juridinis asmuo) įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės valdyme. (Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 2 straipsnio 2 punktas)
Kooperatinės bendrovės steigėjai gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje. Kiekvienas kooperatyvo steigėjas privalo tapti jo nariu.
Kooperatinės bendrovės (Kooperatyvo) steigėjai:
sudaro kooperatyvo steigimo sutartį;
parengia kooperatyvo įstatų projektą;
sušaukia steigiamąjį susirinkimą;
išrenka valdymo organus;
įtvirtina įstatus pas notarą;
įregistruoja Juridinių asmenų registre ir „Sodroje“;
atidaro sąskaitą banke.
Kooperatinę bendrovę galima įsteigti ir elektroniniu būdu, naudojantis Registrų centro savitarna (detalesnę informaciją galite rasti čia – https://www.registrucentras.lt/jar/atmintines/e-gidas.php_)
Pagrindiniai kooperatinės bendrovės steigimo dokumentai yra įstatai, steigimo sutartis, steigėjų protokolas bei steigėjų asmens dokumentų (paso arba asmens tapatybės) kopijos.
Teisę būti pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) turi tik įregistruota kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), jei ji atitinka šiuos reikalavimus:
1. iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės;
2. pardavimo pajamos, nurodytos praėjusio ataskaitinio laikotarpio (praėjusių finansinių metų) pelno (nuostolių) ataskaitoje, yra didesnės už nustatytą mažiausią pardavimo pajamų dydį;
3. neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), bei skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
4. nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pat rūšies produktus superkančios arba tokios pat rūšies prekes parduodančios, arba tokios pat rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
5. Atitinka bent vieną iš šių nurodytų kriterijų:
5.1. daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių pajamos, gautos praėjusiais metais iš kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduotų žemės ūkio produktų, superkamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), sudaro daugiau kaip 50 procentų pajamų, gautų iš šių žemės ūkio produktų, parduotų visiems ūkio subjektams, ir kurių kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) parduoto kiekvieno žemės ūkio produkto, superkamo kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), kiekis sudaro daugiau kaip 50 procentų šio žemės ūkio produkto, parduoto visiems ūkio subjektams, kiekio, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
5.2. daugiau kaip 80 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė daugiau kaip 50 procentų visų pajamų ir kurių praėjusiais metais iš kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nupirktų prekių ir (ar) paslaugų, parduodamų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), vertė sudaro daugiau kaip 50 procentų šių prekių ir paslaugų, nupirktų iš visų ūkio subjektų, vertės, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 80 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
5.3. turi daugiau kaip 30 narių ir daugiau kaip 70 procentų jos narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių produkcijos standartine verte išreikštas žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus per praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra ne mažesnis kaip 2 000 eurų, o bendra šių narių pajų vertė sudaro daugiau kaip 70 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių pajų vertės;
5.4. daugiau kaip 90 procentų jos narių pajų vertės sudaro narių – žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajų vertė.
Prašyme nurodoma: kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pavadinimas, kodas ir buveinės adresas.
Kartu su prašymu pateikiama:
1) dokumentas, kuriame patvirtinama, kad juridinis asmuo įregistruotas Juridinių asmenų registre;
2) dokumentas, kuriame pagrindžiama, kad kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė yra didesnė kaip 50 procentų visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės, ir patvirtinimą, kad nė vienas kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys nėra kitos tokios pat rūšies produktus superkančios arba tokios pat rūšies prekes parduodančios, arba tokios pat rūšies paslaugas teikiančios žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys;
3) nustatyta tvarka patvirtinta pelno (nuostolių) ataskaita už praėjusius finansinius metus;
4)pagrindimo dokumentas, kad kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams bei skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;
5) kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narių registre esančių narių fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąrašas;
6) Kiekvieno kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario fizinio ar juridinio asmens, įtraukto į narių, atitinkančių pasirinktą pripažinimo kriterijų, sąrašą, parengta ir kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) pateikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatytos formos pažyma, patvirtinanti, kad šio fizinio ar juridinio asmens pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė 50 ir daugiau procentų visų pajamų, jei sąrašas sudaromas pripažinimo kriterijumi pasirinkus šių Aprašo 4.1 ar 4.2 papunkčiuose nurodytą pripažinimo kriterijų;
7) pažyma apie kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) atitikimą Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatytiems reikalavimams.
Dokumentų ir prašymų formas rasite čia (https://www.vic.lt/paslaugos/isduodami-dokumentai/kooperatyvo-pripazinimo-zemes-ukio-kooperatyvu-pazymejimo-isdavimo-tvarka/)
KPP 2021-2020 metų priemonės suteikia galimybę pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams gauti papildomus atrankos balus pretenduojant į paramą: Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis “Parama investicijoms į žemės ūkio valdas “ (pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie specializuojasi gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriuose paramos intensyvumas 70 procentų), „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“, „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“, o pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariai gauna papildomų balų dalyvaujant veiklos srityje „Parama smulkiems ūkiams“.
Per kooperatyvą veikiantys kooperatyvo nariai tampa labiau konkurencingi ir padidina savo derybines galias. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Taip pat kooperatyvo nariai turi geresnes produkcijos realizavimo sąlygas, gauna didesnę kainą už parduodamą produkciją, yra labiau užtikrinti, kad jų turima produkcija bus supirkta. Būdamas kooperatyvo nariu, žemės ūkio subjektas, turi galimybę pasidalinti turima patirtimi su kitais kooperatyvo nariais, racionaliau panaudoti turimą techniką ir kitus išteklius, taip pat esant poreikiui, gali gauti visą reikiamą teisinę pagalbą.
Kooperacija Lietuvoje – dar palyginti jauna sritis. Vakarų Europos šalyse kooperatinių įmonių raida apima daugiau nei šimtą metų, o nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje veikiančių kooperatinių bendrovių veiklos patirtis – vos 10–15 metų. Viena iš kooperacijos ir kitų bendradarbiavimo formų plėtros kliūčių yra galimo parnerio matymas kaip priešiško konkurento, taip pat kultūrinis ir socialinis šalies palikimas nėra palankus – trūksta pasitikėjimu grįstos aplinkos bei informacijos apie buvimą kooperatinės bendrovės nariu. Dažnu atveju ūkininkai neturi ilgalaikės strategijos – nemato savo veiklos perspektyvų 5-10 metų bėgyje, todėl jungtis bendrai veiklai į didesnį darinį jiems neatrodo patrauklu.
Praktika rodo, kad ūkininkai daugiau yra linkę padėti vieni kitiems neformaliai t. y. nebūdami kooperatyvo nariais.
Kooperatinės bendrovės organai yra narių susirinkimas, valdyba ir administracijos vadovas.
Kooperatinės bendrovės, kurią sudaro ne daugiau kaip 50 narių, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba nėra sudaroma, o jos funkcijas atlieka administracijos vadovas.
Kooperatinės bendrovės narių susirinkimas:
1. priima sprendimus dėl priėmimo į kooperatinės bendrovės narius, pašalinimo iš kooperatinės bendrovės narių, narystės, perleidus pajų kitam asmeniui, pasibaigimo. Priimti šiuos sprendimus, išskyrus dėl nario pašalinimo, narių susirinkimas gali pavesti valdybai;
2. tvirtina, keičia kooperatinės bendrovės įstatus;
3. renka, atšaukia valdybos narius ir jos pirmininką arba, kai valdyba nėra sudaroma, renka, atšaukia administracijos vadovą; taip pat renka, atšaukia revizijos komisijos narius ir jos pirmininką (revizorių) arba, kai revizijos komisija (revizorius) nėra sudaroma, tvirtina audito įmonę;
4. tvirtina kooperatinės bendrovės veiklos programą ir t.t.
Kooperatinės bendrovės valdyba:
1. vadovauja kooperatinės bendrovės veiklai tarp narių susirinkimų;
2. atstovauja kooperatinei bendrovei teisme ir kitose institucijose;
3. atlieka kitas jos kompetencijai priskirtas funkcijas.
Administracijos vadovas:
1. organizuoja ir vykdo kooperatyvo ūkinę finansinę veiklą;
2. atstovauja kooperatyvui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže;
3. sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis;
4. teikia kooperatinės bendrovės narių susirinkimui medžiagą apie savo darbą, kooperatyvo veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus;
5. atlieka kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Pagrindinės nario teisės:
1.Dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;
2. Balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio;
3. Disponuoti pajumi įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;
4. Gauti apyvartai proporcingą išmoką;
5. Gauti dividendą;
6. Naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
7. Gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą ir t.t.;
8. Gali būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių įstatai;
9. Pagal sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka.
Pagrindinės nario teisės:
1.Dalyvauti kooperatinės bendrovės narių susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas;
2. Balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio;
3. Disponuoti pajumi įstatymų bei įstatų nustatyta tvarka;
4. Gauti apyvartai proporcingą išmoką;
5. Gauti dividendą;
6. Naudotis kooperatinės bendrovės turtu ir teikiamomis paslaugomis įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka;
7. Gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą ir t.t.;
8. Gali būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu ko kita nenumato šių kooperatinių bendrovių įstatai;
9. Pagal sutartį skolinti kooperatinei bendrovei lėšų jos įstatuose nustatyta tvarka.
Grynasis pelnas skirstomas šia eilės tvarka:
1) atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti;
2) apyvartai proporcingoms išmokoms mokėti;
3) dividendams mokėti. (Letuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 14 straipsnio 2 dalis).
Pelno likutis naudojamas įstatuose nustatyta tvarka.
Dividendams mokėti skiriama iki 10 procentų grynojo pelno.
Maksimalus dividendo dydis nustatomas kooperatinės bendrovės įstatuose.
Nuosavas kapitalas sudaromas iš kooperatinės bendrovės narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų, atskaitymų iš šios bendrovės pelno, kitų įstatymuose neuždraustų pajamų, skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.
Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą. Pagrindinis kapitalas naudojamas kooperatinės bendrovės ūkinei veiklai ir turtui įsigyti. Atsargos (rezervinis) kapitalas narių susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti, o atsargos (rezervinio) kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo, narių susirinkimo sprendimu gali būti naudojama ir kitiems tikslams.
Taip, atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą kooperatinėms bendrovėms yra privalomi, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Privalomi atskaitymai į atsargos (rezervinį) kapitalą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus grynojo pelno.