Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovai ir specialistai tęsia susitikimų ciklą su rajonų žemdirbiais. 2018 kovo 29 d. Telšių r. savivaldybės salėje telšiškiai ūkininkai aktualiausiomis žemdirbių savivaldos bei žemės ūkio temomis diskutavo su ŽŪR pirmininku Arūnu Svitojumi ir vicepirmininku Vytautu Buivydu bei ŽŪR specialistais. Susitikime dalyvavo ir Telšių r. meras Petras Kuizinas.Susitikimą organizavo Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Telšių rajone Edita Šerlinskienė.
Primins apie žemdirbių savivaldą
Susitikimas Telšiuose patvirtino teiginį, kad bet kuri diskusija apie žemdirbiams aktualius ir jiems nepalankiai valdžios sprendžiamus klausimus dažniausiai baigiasi ta pačia išvada – žemdirbiai savo interesus sėkmingiausiai gali ginti tikslo siekdami tik bendrai, sujungę visas savo jėgas. Ir atvirkščiai. Pasak ŽŪR pirmininko A.Svitojaus, žemdirbių savivalda pralaimi tada, kai valdžiai savo pasiūlymus pateikia daugybė organizacijų kiekviena atskirai – taip žemdirbiai patys valdžiai suteikia galimybę manipuliuoti jų nuomonėmis. O rezultatai apčiuopiami.
„Vis dar per daug yra žemdirbių veiklą kontroliuojančių institucijų. Per metus vien tik joms išlaikyti išleidžiame apie 30 mln. EUR. Ir ką pasiekiame? Nespėjame panaudoti ES paramos lėšų, dažnai be pagrindo apsunkiname žemdirbių veiklą, daug atvejų, kai be pagrindo žemdirbiams skiriamos sankcijos, todėl kasmet į ES biudžetą grąžiname milijonus eurų, o po to savo valstybės biudžete ieškome lėšų žemės ūkiui pagelbėti“, – kritikavo A.Svitojus.
A.Svitojus akcentavo, kad ŽŪR narių išdiskutuota ir konsoliduota nuomonė bus teikiama valdžios institucijoms, todėl ypač svarbus žemdirbių savivaldos organizacijų darbas ir aktyvus ūkininkų dalyvavimas organizacijų veikloje.
ŽŪR pasiūlymai valdžiai
ŽŪR vadovai su telšiškiais diskutavo apie neatidėliotinai spręstinus klausimus – melioracijos įrenginių remontą ir priklausomybę, paramos ūkininkaujantiems nederlingose žemėse teikimo problemas, palyginti su kitomis ES šalimis itin išsiskiriančius pieno supirkimo kainų svyravimus, paramos koregavimą – mažiau paramos skirti stambiausiems ūkiams, kurie iki šiol panaudojo per 80 proc. ES skirtų lėšų ir daugiau remti vidutinius bei smulkiuosius ūkius bei apie ydingą žemdirbiams nepalankią viešųjų pirkimų tvarką.
ŽŪR vicepirmininkas Vytautas Buivydas pateikė statistinius duomenis apie jaunųjų ūkininkų padėtį. Paaiškėjo, kad santykinai mažiausia jaunųjų ūkininkų yra būtent Telšių apskrityje – tik 1279 ūkininkai.
„O juk daugelis ūkininkų yra pagarbaus amžiaus, ateina laikas ūkius perduoti ar parduoti. Į kieno rankas pateks šie ūkiai? Valstybei tai turi rūpėti“, – svarstė V.Buivydas.
Kokia ŽŪR vieta sprendžiant strateginius klausimus, kuo ŽŪR gali prisidėti?
„Mes ne atsitiktinai susitikinėjame su įvairių rajonų žemdirbiais, išklausome jų nuomones, diskutuojame, raginame pavienius ūkininkus jungtis į asociacijas, kad deramai būtų atatovaujami jų interesai, skatiname jaunimą taip pat aktyviau įsitraukti į asociacijų veiklą,” – sakė V.Buivydas.
Ūkininkaujančiųjų ekologiškai problemos
Telšių rajone yra daug ūkininkaujančiųjų ekologiškai, todėl ŽŪR Žemės ūkio technologijų skyriaus vyr. specialistės dr. Editos Karbauskienės informacija apie dirvožemių tyrimų reikalavimus skirtingose žemdirbystės sistemose buvo lyg gaivaus oro gurkšnis. Patyrusi ir ekologinio ūkininkavimo niuansus Lietuvoje bene geriausiai išmananti specialistė telšiškiams papasakojo, su kokiais neretai paradoksaliais sunkumais susiduriama, kol suderinami atitinkami teisės aktai ir dokumentai. Be kita ko, E.Karbauskienė ūkininkams priminė apie jau 2015 – aisiais Ekologinio žemės ūkio taisyklėse numatytus reikalavimus atlikti dirvožemio tyrimus ir su tuo susijusius niuansus. E.Karbauskienė priminė ir apie jau įregistruotą LR Dirvožemio apsaugos įstatymo projektą, kurio, beje, kai jis bus patvirtintas, reikės laikytis visiems, ne tik ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams.
Telšiškiai teiravosi apie pasekmes – kas nutiktų, jeigu iki ES finansinės paramos laikotarpio pabaigos ūkininkai neatliktų dirvožemio tyrimų?
„Numatytos sankcijos. Šis politinis sprendimas priimtas dar 2015 m., kurį lėmė akivaizdi prognozė, kad ekologiškai ūkininkaujantiems ūkiams pritrūks lėšų numatytai paramai. Taigi valdžia apskaičiavo, kad priimdami šį reikalavimą sutaupytų apie 150 mln. eurų“, – atvirai sakė R.Karbauskienė.
Kita vertus, imdamiesi sumanymo ūkininkauti ekologiškai, ūkininkai patys sutiko laikytis numatytų reikalavimų. Taigi dabar ir iškilo problema – ar įmanoma paskirstyti trūkstamas lėšas taip, kad būtų kuo mažiau nuskriaustųjų?
Žemaičių iniciatyva
Nenumatytai ilgai užtrukęs ŽŪR vadovų ir telšiškių ūkininkų susitikimas pasibaigė susitarimu bendrai siekti visiems svarbių tikslų. Be kita ko, Žemaitijos ūkininkai skundėsi dėl pienininkyste užsiimančių ūkių interesų gynimo. Žemaitijos ūkininkai nusprendė imtis iniciatyvos. Kaip jau rašėme, neseniai Žemaitijos ūkininkai įkūrė Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociaciją. Labai tikėtina, kad žemaičiai sujudins ir pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų veiklą.
Susirinkime dalyvavo ir aktyviai dirbančios Šilutės pieno gamintojų asociacijos pirmininkė Juzefa Tamavičienė su grupe ūkininkų. „Turime būti aktyvūs ir vienytis bei siekti, kad mūsų – pieno gamintojų interesai būtų deramai atstovaujami. Mūsų netenkina Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininko Jono Vilionio viešai reiškiama nuomonė, nes ji nėra derinta su pieno gamintojais. Todėl mes galbūt inicijuosime kitos pieno gamintojų asociacijos steigimą ir stosime į ŽŪR“ – kalbėjo J.Tamavičienė.
Sakoma, kad žemaičiai yra lėti, bet kai išsijudina, tai tada juos jau sunku sulaikyti. Žemaičiai išgirdo ir ŽŪR vadovų žodžius, kad ši pagrindinė Lietuvos žemdirbių organizacija visada laukia jų nuomonių bei pasiūlymų.
