Europos Komisija antrą kartą iš dalies pakeitė ir išplėtė 2020 m. kovo 19 d. priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą, kad valstybės narės galėtų paremti dėl koronaviruso protrūkio nukentėjusią ekonomiką. Pirmieji pakeitimai priimti 2020 m. balandžio 3 d.
Remdamasi šiomis horizontaliosiomis taisyklėmis ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija iki šiol yra patvirtinusi 1,9 trln. EUR vertės valstybės pagalbą ES ekonomikai. Ji skirta įmonėms skubiai reikalingam likvidumui užtikrinti, darbo vietoms išsaugoti, sudaryti sąlygoms vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir produktų tiekimui kovai su koronaviruso protrūkiu užtikrinti. Šiuo antruoju daliniu pakeitimu papildomos laikinojoje sistemoje ir galiojančiose valstybės pagalbos taisyklėse jau numatytų rūšių priemonės: nustatomi kriterijai, kuriais remdamosi valstybės narės galės teikti rekapitalizavimo ir subordinuotosios skolos priemones įmonėms, kurioms reikia tokios pagalbos, ir kartu užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos ES lygmeniu.
Už konkurencijos politiką atsakinga vykdomoji pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager sakė: Mes toliau glaudžiai bendradarbiaujame su valstybėmis narėmis, siekdami užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų pasinaudoti skubiai reikalinga likvidumo parama. Dabar mūsų taisyklės taip pat leidžia tokią paramą teikti taikant subordinuotosios skolos priemones. Vykstant krizei daugeliui įmonių, kad galėtų išsilaikyti, reikės ir kapitalo. Jei valstybės narės nuspręs įsikišti, mes taikysime šiandienos taisykles ir užtikrinsime, kad mokesčių mokėtojams būtų pakankamai atlyginta ir jų parama būtų teikiama pagal išankstines sąlygas, įskaitant draudimą mokėti dividendus, premijas ir papildomas priemones, kuriomis ribojami konkurencijos iškraipymai. O siekiant užtikrinti viešąjį skaidrumą, didžiosios įmonės taip pat privalės pranešti, kaip panaudojo gautą pagalbą ir vykdė savo įsipareigojimus, susijusius su žaliąja ir skaitmenine pertvarka. Juk turime puoselėti Europos vertybes ir sudaryti vienodas sąlygas, kad galėtume sparčiai atsigauti po šios krizės.
Ir dėl šios priežasties reikia daug daugiau nei valstybės pagalbos kontrolės. Mums reikia žaliojo ir skaitmeninio Europos ekonomikos gaivinimo plano, naudingo visiems Europos vartotojams. O užtikrinti, kad ši pasaulinė simetrinė krizė netaptų asimetriniu sukrėtimu, dėl kurio labiau nukentėtų valstybės narės, turinčios mažiau galimybių padėti savo pramonei, ir visos ES konkurencingumas, yra visos Europos interesas.“
Rekapitalizavimo pagalba įmonėms
Neatidėliotinos priemonės, kurių valstybės narės turėjo imtis siekdamos suvaldyti koronaviruso protrūkį, turėjo poveikį daugelio Europos įmonių pajėgumui gaminti prekes arba teikti paslaugas – jos patyrė nuostolių, savo ruožtu sumažėjo jų nuosavas kapitalas ir galimybės skolintis rinkose. Todėl šiuo antruoju daliniu pakeitimu išplečiama laikinosios sistemos taikymo sritis, kad vykdant valstybės intervenciją rekapitalizavimo pagalba būtų tikslingai teikiama toms ne finansų įmonėms, kurioms jos reikia, ir būtų sumažinta rizika visai ES ekonomikai.
Kartu laikinojoje sistemoje nustatomos tam tikros apsaugos priemonės, kad būtų išvengta netinkamo konkurencijos iškraipymo bendrojoje rinkoje. Be to, valstybės narės, atsižvelgdamos į papildomus politikos tikslus, pavyzdžiui, žaliąją ir skaitmeninę savo ekonomikos pertvarką arba sukčiavimo, mokesčių slėpimo ar agresyvaus mokesčių vengimo prevenciją, gali nevaržomos nustatyti nacionalines priemones.
i) Intervencijos būtinybės, tinkamumo ir masto sąlygos. Rekapitalizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik tada, kai nėra jokio kito tinkamo sprendimo. Be to, intervencija turi atitikti bendrą interesą, pavyzdžiui, siekį išvengti socialinių sunkumų ir rinkos nepakankamumo dėl didelio užimtumo lygio smukimo, novatoriškos ar sisteminės svarbos įmonės pasitraukimo arba svarbios paslaugos teikimo sutrikdymo rizikos. Galiausiai pagalba neturi būti didesnė, nei reikia įmonės gyvybingumui užtikrinti, ir neturėtų būti didesnė, nei reikia pagalbos gavėjo kapitalo struktūrai iki koronaviruso protrūkio atkurti.
ii) Valstybės dalyvavimo įmonių kapitale ir atlygio sąlygos. Valstybei turi būti pakankamai atlyginama už teikiant rekapitalizavimo pagalbą prisiimamą riziką. Be to, atlygio mechanizmu pagalbą gavusios įmonės ir (arba) jų savininkai turi būti skatinami išpirkti akcijas, kurias valstybė įsigijo teikdama valstybės pagalbą – taip būtų užtikrintas valstybės intervencijos laikinumas.
iii) Valstybės pasitraukimo iš atitinkamų įmonių kapitalo sąlygos. Pagalbos gavėjai ir valstybės narės turi parengti pasitraukimo strategiją, visų pirma susijusią su didžiosiomis įmonėmis, kurios iš valstybės gavo didelę rekapitalizavimo pagalbą. Jei praėjus šešeriems metams po rekapitalizavimo pagalbos suteikimo biržinėms įmonėms, o kitoms įmonėms – ne daugiau kaip septyneriems metams, kyla abejonių dėl valstybės pasitraukimo, Komisijai reikės pranešti apie pagalbos gavėjo restruktūrizavimo planą.
iv) Valdymo sąlygos. Kol valstybė visiškai nepasitraukė, pagalbos gavėjams taikomi dividendų mokėjimo ir akcijų išpirkimo draudimai. Be to, kol bus išpirkta ne mažesnė kaip 75 proc. rekapitalizavimo suma, griežtai ribojamas jų vadovybės atlyginimas, be kita ko, draudžiama išmokėti premijas. Šiomis sąlygomis taip pat siekiama paskatinti pagalbą gavusias įmones ir jų savininkus, kai tik leis ekonominė padėtis, išpirkti valstybei priklausančias akcijas.
v) Kryžminio subsidijavimo ir įsigijimo draudimas. Siekiant užtikrinti, kad pagalbos gavėjai nepagrįstai nepasinaudotų valstybės teikiama rekapitalizavimo pagalba, kuri pakenktų sąžiningai konkurencijai bendrojoje rinkoje, jie negali naudoti pagalbos integruotų įmonių, kurios iki 2019 m. gruodžio 31 d. patyrė ekonominių sunkumų, ekonominei veiklai remti. Be to, kol bus išpirkta ne mažesnė kaip 75 proc. rekapitalizavimo suma, pagalbos gavėjams, išskyrus mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), iš esmės neleidžiama įsigyti daugiau kaip 10 proc. konkurentų ar kitų tos pačios rūšies veiklos vykdytojų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies veiklos vykdytojus, kapitalo.
* Pagal šį pakeitimą valstybės narės gali pranešti apie rekapitalizavimo schemas arba atskiras pagalbos priemones. Kad galėtų atlikti individualų vertinimą, tvirtindama schemą Komisija prašys, kad būtų atskirai pranešta apie pagalbą įmonei, kuri viršija 250 mln. EUR ribą. Įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 31 d. jau turėjo sunkumų, neturi teisės gauti pagalbos pagal laikinąją sistemą.
Viešasis skaidrumas ir ataskaitų teikimas. Jeigu rekapitalizavimo pagalba gavėjams teikiama pagal schemas, valstybės narės per tris mėnesius nuo rekapitalizavimo turi paskelbti išsamią informaciją apie pagalbą gavusias įmones ir skirtą sumą. Be to, pagalbos gavėjai, išskyrus MVĮ, turi skelbti informaciją apie tai, kaip gauta pagalba buvo panaudota ir kaip naudojant gautą pagalbą remiama įmonės veikla, laikantis ES ir nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su žaliąja ir skaitmenine pertvarka.
Komisija pripažįsta, kad per būsimąjį atsigavimo etapą įmonėms greičiausiai prireiks papildomų didelio masto privačiųjų ir viešųjų investicijų, kad jos galėtų spręsti problemas ir pasinaudoti dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos teikiamomis galimybės. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymi, kad šiais laikinosios sistemos pakeitimais greičiau papildomos, o ne pakeičiamos ES valstybės pagalbos taisyklėse numatytos valstybių narių galimybės teikti paramą. Be to, kaip jau paskelbta 2020 m. sausio 14 d. Komisijos komunikate, atitinkamos valstybės pagalbos taisyklės, visų pirma valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės, bus peržiūrėtos iki 2021 m., atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso politinius tikslus, ir jomis bus remiamas ekonomiškai efektyvus ir socialiai įtraukus perėjimas prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. Tai padės įgyvendinti Europos ekonomikos gaivinimo strategiją, kuria siekiama svarbios dvejopos – žaliosios ir skaitmeninės – pertvarkos, remiantis ES ir nacionaliniais tikslais.
Pagalba įmonėms taikant subordinuotosios skolos priemonę
Šiandienos iš dalies pakeista laikinąja sistema valstybėms narėms taip pat suteikiama galimybė finansinių sunkumų dėl koronaviruso protrūkio patiriančias įmones remti joms palankiomis sąlygomis taikant subordinuotosios skolos priemonę. Tai skolos priemonės, kurios nemokumo bylos atveju yra subordinuotos paprastiems privilegijuotiesiems kreditoriams ir papildo priemonių rinkinį, kuriuo valstybės narės gali naudotis pagal galiojančią laikinąją sistemą, be kita ko, siekdamos suteikti pirmaeilę skolą įmonėms, kurioms jos reikia.
Subordinuotosios skolos negalima konvertuoti į nuosavą kapitalą, kol įmonė tęsia veiklą, ir valstybė prisiima mažesnę riziką. Tačiau dėl to, panašiai kaip dėl kapitalo paramos, padidėja įmonių gebėjimas prisiimti pirmaeilę skolą, todėl pagalba taikant subordinuotosios skolos priemonę apima didesnį atlygį ir papildomą apribojimą dėl sumos, palyginti su pirmaeile skola pagal laikinąją sistemą. Jei valstybės narės nori taikyti subordinuotosios skolos priemonę, kurios suma viršija nustatytas ribas, bus taikomos visos pirmiau išdėstytos rekapitalizavimo priemonėms taikomos sąlygos.
Tolesni veiksmai
Pakeista laikinoji sistema bus taikoma iki 2020 m. gruodžio mėn. pabaigos. Kadangi gali būti, jog mokumo problemos išryškės tik vėlesniu šios krizės etapu, Komisija šį laikotarpį pratęsė iki 2021 m. birželio mėn. pabaigos, bet tik rekapitalizavimo priemonėms. Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija iki minėtų datų įvertins, ar sistemos taikymą reikia pratęsti.
Galiausiai Komisija nuolat vertina, be kita ko, toliau iš dalies keisdama laikinąją sistemą, ar valstybėms narėms reikia papildomų priemonių, kad jos šiuo sudėtingu laikotarpiu galėtų paremti savo ekonomiką ir padėti įmonėms sparčiai atsigauti po krizės. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat analizuoja galiojančias valstybės pagalbos taisykles – siekia patikrinti, ar jos atitinka principus, kuriais grindžiama laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį koronaviruso protrūkį, sistema.
Pagrindiniai faktai
Remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktu, 2020 m. kovo 19 d. Komisija priėmė naują laikinąją valstybės pagalbos sistemą, skirtą dėl koronaviruso protrūkio nukentėjusiai ekonomikai remti. 2020 m. balandžio 3 d. pirmą kartą padaryta laikinosios sistemos pakeitimų. Laikinoji sistema parengta atsižvelgiant į tai, kad didelių sutrikimų patiria visos ES ekonomika. Valstybėms narėms ši sistema sudaro sąlygas naudotis visomis valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis, kad jos galėtų remti ekonomiką, ir kartu ja mažinamos neigiamos pasekmės vienodoms veiklos sąlygoms bendrojoje rinkoje.
Laikinoji sistema padeda nukreipti paramą ekonomikai ir kartu sumažinti neigiamas pasekmes vienodoms veiklos sąlygoms bendrojoje rinkoje. Laikinosios sistemos taikymo srities dalinis pakeitimas įtraukiant rekapitalizavimo pagalbą papildo valstybių narių galimybę įsigyti įmonių akcijų rinkos kaina arba pari passu su privačiais akcininkais, o tai iš esmės nepatenka į ES valstybės pagalbos kontrolės taikymo sritį. Tai gali būti ypač svarbu iškilus užsienio pirkėjų vykdomo priešiško strateginių įmonių perėmimo rizikai. Ja papildomos Komisijos gairėse nustatytos priemonės, kuriomis valstybės narės gali pasinaudoti, kad visuomenės sveikatos krizės ir su ja susijusio ekonominio pažeidžiamumo laikotarpiu būtų laikomasi visos ES mastu suderinto požiūrio į užsienio investicijų tikrinimą.
Šios galimybės išdėstytos 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate dėl suderinto ekonominio atsako į COVID-19 protrūkį. Pavyzdžiui, valstybės narės gali priimti plačiu mastu taikytinų įmonėms naudingų pakeitimų (pvz., visuose sektoriuose atidėti mokesčių mokėjimą arba subsidijuoti darbo laiko sutrumpinimą), kuriems netaikomos valstybės pagalbos taisyklės. Jos taip pat gali skirti įmonėms kompensacijas už žalą, patirtą dėl koronaviruso protrūkio ir tiesiogiai jo sukeltą. Tai gali būti naudinga remiant ypač paveiktus sektorius, pavyzdžiui, transporto, turizmo, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų ir mažmeninės prekybos.