Gegužės 21 d. LR ŽŪR organizacijų – Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” pirmininkas Jonas Kuzminskas, Lietuvos vidutinių pieno ūkio gamintojų asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Mindaugas Kinderis ir LR ŽŪR Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė dalyvavo Aplinkos ministerijos (AM) nuotoliniame pasitarime dėl šienainio pakuočių atliekų tvarkymo. Tai buvo jau antras toks pasitarimas siekiant identifikuoti problemas ir jų sprendimo būdus.
Atliekų tvarkytojų valstybės registre įregistruoti 29 plastikinės pakuotės atliekų tvarkytojai, tačiau daugelis žemdirbių susiduria su problema, kam atiduoti panaudotą šienainio plėvelę bei tinklelį. AM pateikė užklausas įmonėms. 7 jų patvirtino, kad tvarko šienainio plėvelės atliekas, iš jų 4 taip pat tvarko ir tinklelio atliekas. Duomenys galimai dar negalutiniai.
Ateinančią savaitę ūkininkams aktuali informacija apie šienainio pakuotės atliekų tvarkytojus, kaip patikino ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, bus paskelbta AM bei Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėse. Sąrašas bus nuolat atnaujinamas.
Licencijas tokioms atliekoms tvarkyti turinčios, tačiau šios paslaugos neteikiančios įmonės paaiškino priežastis. Dažniausiai minimas motyvas, kad tokio tipo atliekos yra užterštos žemėmis, šieno likučiais, o įmonė neturi reikalingos plovimo įrangos. Kiti nurodė, kad tokio tipo medžiaga netinkama gaminamų plastikinių gaminių gamybai, ji žemos kokybės. Treti akcentavo dideles perdirbimo sąnaudas, finansavimo trūkumą efektyvesniam šių žaliavų surinkimui ir perdirbimui. Ketvirti pavyzdžiu rodė Švedijos ūkininkų kooperatyvus, kurie nuo šio pavasario antrines žaliavas (be priemaišų) rūšiuoja pagal sudėtį ir spalvą, o atliekų tvarkytojai organizuoja surinkimą ir tvarkymą.
AM primena, kad esamas teisinis reguliavimas leidžia nepavojingas atliekas, kurioms priskiriamos ir šienainio pakuotės atliekos, ūkyje laikinai gali būti laikomos ne ilgiau kaip vienus metus. Dėl jų šalinimo privalu sudaryti sutartį su atliekų tvarkytoju. Paslauga gali būti mokama ar nemokama – tai lemia sutartiniai santykiai.
Šienainio pakuotės atliekų turėtojams dabar Lietuvoje nėra taikomas gamintojo atsakomybės principas. Taip išliks ir ateityje ar ūkininkai bus pripažinti pakuočių gamintojais? Tai esminis AM rengiamų pasitarimų klausimas. Ministerijos specialistai sako, kad pagal dabartinį pakuotės apibrėžimą ūkininkai yra pakuočių gamintojai, nes ruošia šienainį, o prieš šėrimą ritinius išpakuoja, pakuotė tampa atlieka. Pripažinus tai teisiškai, žemdirbiams tektų visa su tuo susijusi atsakomybė ir papildomi administraciniai rūpesčiai, išlaidos.
LR ŽŪR ir jos narių – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos, Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ – pažymi, kad ūkininkas nėra šienainio pakuotės gamintojas, jis tik tarpininkas. Šienainis apsukamas plėvele ne tam, kad supakuotą pašarą būtų patogiau transportuoti. „Plėvelė reikalinga, kad nepraleistų oro. Jei bus pažeista plėvelė, šienainis tuoj gaus deguonies ir suges“, – pasitarime pašarų ruošimo technologiją aiškino „Kooperacijos kelio“ vadovas Jonas Kuzminskas akcentuodamas, kad šienainio plėvelė bei tinklelis iš tikrųjų yra ne pakuotės atliekos, o technologinio proceso atliekos.
AM įsiklauso į argumentus. Dėl to sąvokos traktavimo – tai yra pakuotė ar ne – ketina kreiptis į Europos Komisiją, taip pat žada pasidomėti kitų ES šalių patyrimu.
Išsprendus ginčą dėl šienainio plėvelės vis dėl to išlieka jos tvarkymo klausimas. Pasitarimai teikia vilties, kad artėja įsisenėjusių problemų sprendimai.
LR ŽŪR organizacijų lyderiai AM dėmesį atkreipė į tai, kad šiuo metu nėra aišku, kokie susidaro šienainio plėvelės ir tinklelio kiekiai, ar apimtys atitinka esamus atliekų tvarkytojų pajėgumus. Taip pat pasiūlyta kartu spręsti problemą dėl kitų ūkyje susidarančių atliekų – augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų, polipropileninių maišų.