2022 m. balandžio 4 d. Seime, Konstitucijos salėje, įvyko konferencija – diskusija „Apsirūpinimas maistu – nacionalinio saugumo prioritetas“. Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje, kai trūkinėja tiekimo grandinės ir brangsta gamybos ištekliai, apsirūpinimo maistu tema ypač aktuali. Ar Europos Sąjungos, nacionaliniai sprendimai yra priimami laiku, ko tikisi iš politikų žemdirbių savivaldos organizacijos?
Renginį moderavo Seimo narys prof. dr. Vigilijus Jukna, pranešimus skaitė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus. Taip pat į renginį atvyko bei mintimis pasidalijo ŽŪR narių – Lietuvos ekologinių ūkių, Lietuvos kiaulių augintojų, Lietuvos daržovių augintojų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijų atstovai. Diskusiją stebėjo, į iškylančius klausimus mėgino atsakyti žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Ekspertų pasisakymų susidomėję klausėsi ir kai kurie Seimo nariai.
Visi sutaria, kad žemės ūkio ir maisto gamyba susiduria su rimtais iššūkiais: dėl energijos išteklių ir trąšų, pašarų kainų šuolio išaugo gamybos sąnaudos, sustojo javų, kukurūzų ir saulėgrąžų eksportas iš Ukrainos. Artimoje ateityje tai gali nulemti mažesnius gamybos rodiklius, maisto vartotojams – didesnes sąskaitas.
Diskusijos dalyvių požiūriai išsiskyrė dėl to, ar iš tiesų pakankamai remiami žemės ūkio produkcijos gamintojai, užtikrintas apsirūpinimas maistu šiandien ir ateityje. Kritiškų atsiliepimų nestigo asociacijų atstovams vertinant pagalbos operatyvumą krizinėse situacijose, sprendimų lankstumą.
ŽŪR pirmininkas dr. A.Svitojus į konferencijos temą pasiūlė pažvelgti keliais aspektais. Jis pažymėjo, jog destabilizuotai agroproduktų rinkai reikalingi papildomi ištekliai. Pasigedo vertikalaus maisto ir pašarų kainų monitoringo, kuris padėtų vertinti situaciją, apsaugoti tiek ūkininką, tiek ir vartotoją. Įgyvendinant BŽŪP ragino mažinti pareiškėjams sankcijas už smulkius neatitikimus, ankstinti išmokų mokėjimą, o atsižvelgiant į investicinių projektų brangimą – sudaryti sąlygas lanksčiai keisti ir įgyvendinti investicinius įsipareigojimus, leisti ūkio lygmeniu greitai ir efektyviai keisti investicinius pirkimus. Prasidedant BŽŪP strateginio plano peržiūrai, pasak dr. A.Svitojaus, į dokumentą turėtume pažvelgti naujomis akimis, įvertinti naujai iškilusius apsirūpinimo maistu iššūkius, nacionalinį saugumą. ŽŪR pirmininkas linkėjo ministerijai keisti komunikaciją apie Žaliąjį kursą, kad žemdirbys vietoj baubo matytų naujas galimybes. Kalbėjo ir apie tai, kad ūkininkams labai trūksta informacijos, taip pat mentorystės. Žemdirbių parlamento vadovas, be to, pažymėjo svarbą „kooperuotis tarpusavy, kartu priimti sprendimus“, kad atstovavimas Europos lygiu būtų subalansuotas.
Konferencijoje aptartos problemos, kurių dauguma išryškėjo ne per pastarąjį mėnesį, o kaupėsi daug metų. Dėl jų sprendimo iki šiol nesutariama, tuo tarpu atskiros žemės ūkio šakos traukiasi. Prof. dr. V.Jukna atskleidė, kad yra pasiryžęs kviesti parlamentines partijas pradėti rengti Nacionalinį susitarimą dėl žemės ūkio, kvietė žemdirbių bendruomenę aktyviai prisidėti prie šio politinio sutarimo rengimo tam, kad žemės ūkis turėtų ilgalaikę strategiją. Jo žodžiais, maisto nepritrūksime šiandien, tačiau be nuoseklių žingsnių situacija gali pasikeisti, išryškėti ekstremalių situacijų metu.