2022 m. birželio 27 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos, įvertinę Europos Komisijos pastabas, pateikė Žemės ūkio ministerijai siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano:
- Dėl GAAB reikalavimų:
- GAAB 1 reikalavimas – daugiamečių pievų išlaikymas, kuriame numatyta, kad prie melioracijos griovių būtų paliekamos ir deklaruojamos palaukės su žoline danga. Šis reikalavimas laikytinas pertekliniu bei abejotinas aplinkosaugine prasme. Reguliarus 3 metrų pločio palaukių, esančių prie melioracijos griovių, šienavimas ir priežiūra ūkininkams sudarys papildomas laiko bei pinigines sąnaudas. Siekiant įgyvendinti šį reikalavimą, bus pasitelkiama žemės ūkio technika, kuri taip pat išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas (toliau – ŠESD), todėl šis reikalavimas iš esmės nesuderinamas su tvaraus ūkininkavimo koncepcija. Atsižvelgiant į tai, siūlome reikalavimą prižiūrėti daugiametes pievas numatyti pasėlių deklaravimo taisyklėse, o ne kaip privalomą GAAB 1 reikalavimą;
- GAAB 6 reikalavimas – dirvos apsauga jautriausiu periodu, kuriame nustatoma, kad ne mažiau nei 50 proc. viso pareiškėjo deklaruoto ariamosios žemės ploto turėtų būti užimta žemės ūkio augalais arba paliekamos neapartos ražienos arba kitos augalų liekanos. Manome, kad tai nepakankamai ambicingas rodiklis ir siūlome jį didinti iki 90 proc. Be to, turėtų būti taikoma išimtis kada apariamas mėšlas.
Taip pat siūlome taikyti išimtį plotams, kuriuose bus įveisiami sodai ir daugiamečiai uogynai, kadangi šie plotai ruošiami dvejus metus: pirmaisiais metais užsėjama tarpiniais augalais dirvos gerinimui (pvz.: aliejiniais ridikais, rapsais), jis už mulčiuojamas rudenį, o kitais metais laikomas pūdymas ir pavasarį sodinamas sodas. Todėl siūlome, kad GAAB 6 reikalavimas nebūtų taikomas sodinamiems daugiamečiams sodinukams. Be to, pritariame Ministerijos pozicijai neatsižvelgti į Europos Komisijos pastabą dėl išimčių daržovių, bulvių, kukurūzų ir runkelių plotams, tačiau siūlome išimtį taikyti ne baigtiniam sąrašui, o visiems vėliau nuimamiems augalams/kultūroms;
- GAAB 7 reikalavimas – pritariame Europos Komisijos pastabai, kad Žemės ūkio ministerijos anksčiau siūlyta ne trumpesnė kaip 4 savaičių tarpinių kultūrų auginimo trukmė yra nepakankama, kad būtų užtikrinta reikšminga pertrauka tarp tų pačių kultūrų sodinimo dvejus metus iš eilės. Todėl manome, kad siekiant realios naudos dirvožemiui būtų tikslinga taikyti 6 savaičių tarpinių pasėlių minimalų išlaikymo laikotarpį.
- Dėl naujai siūlomų ekoschemų:
2.1) Ekoschemos „Mėšlo tvarkymo tvarių technologijų naudojimas (srutų rūgštinimas / probiotikų naudojimas)“ tikslas – amoniako emisijų mažinimas/nemalonių kvapų valdymas. Siūlome ją patikslinti, kad ji apimtų ne tik srutų, bet ir mėšlo tvarkymą. Be to, šią ekoschemą siūlytume praplėsti arba sukurti naują ekoschemą, kuria būtų skatinamas biologinių priemonių naudojimą bei komposto gamybą ir naudojimą ūkio lygiu. Tai būtų efektyvios priemonės mažinant cheminias trąšas;
2.2) Siūlome tobulinti ekoschemą – „Investicinė priemonė pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams technikai įsigyti su teise teikti paslaugas savo kooperatyvo nariams“. Siekiant proveržio tiksliojo ūkininkavimo srityje bei į ją įtraukti kuo daugiau suinteresuotų dalyvių, būtina sudaryti tam palankias sąlygas. Manome, kad dalyvauti šioje ekoschemoje turėtų būti sudarytos galimybės ir pripažinimo neturintiems žemės ūkio kooperatyvams bei kitų teisinių formų juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims, kurie bendradarbiauja tarpusavyje jungtinių sutarčių pagrindu.
- Dėl išmokos už pirmuosius hektarus. Pritariame, kad išmokų už pirmuosius hektarus riba būtų didinama iki 50 ha, nes tokiu būdu skatinamas kaimo vietovėse veiklą vykdančių smulkių ir vidutinių ūkių gyvybingumas. Tačiau pagrįstų abejonių kelia numatomas išmokų diferencijavimas, t. y. kuo smulkesnis ūkis, tuo mažesnis išmokos dydis, siūlome šios nuostatos atsisakyti ir taikyti vienodą išmokos dydį už kiekvieną pirmą 50 ha. Be to, itin svarbu užtikrinti, kad naujajame programiniame laikotarpyje būtų remiami tik realiai gamybą vykdantys bei pridėtinę vertę kuriantys žemės ūkio subjektai. Būtina sukurti veikiantį mechanizmą, kuris padėtų užkardyti bei išvengti dabartiniame programiniame laikotarpyje neretai pasitaikiusių piktnaudžiavimo atvejų, kai žemės savininkas tik deklaruodavo turimą žemės ūkio paskirties žemę, bet veiklos joje faktiškai nevykdė;
- Dėl susietosios paramos 2023-2027 metų laikotarpiu:
4.1) Susietąją paramą už pienines karves numatoma diferencijuoti pagal laikomų karvių skaičių, tokiu būdu paskatinant vidutinius pieno ūkius likti rinkoje. Pritariame šiam tikslui, tačiau siekiant labiau paremti smulkiausius bei pažeidžiamiausius ūkius, siūlytume tobulinti paramos laiptavimą ir išmokas skirstyti tokiu principu: nuo 1 iki 50, nuo 51 iki 150 ir virš 151 laikomos karvės.
Be to, naujuoju programiniu laikotarpiu produktyvumo kontrolę (tyrimus) vykdantiems ūkiams numatoma skirti papildomą 10,00 Eur priedą už karvę. Produktyvumo kontrolė (tyrimai) yra labai svarbus bandos valdymo instrumentas, bet to nepakanka formuojant produktyvią bandą. Labai svarbus veiksnys yra gyvulių genetika, todėl siūlome susietosios paramos kriterijus praplėsti ir 10,00 Eur skirti netik už dalyvavimą produktyvumo kontrolėje (tyrimuose), bet ir už dalyvavimą pasirinktoje veisimo programoje.
Galiausiai, kalbant apie produktyvumą, siūlome nevartoti sąvokos „produktyvumo kontrolė“, kadangi tai neatitinka tikrovės, vietoje to geriau vartoti – „produktyvumo tyrimai“;
4.2) Uogų ir riešutų sektoriams numatoma preliminari vidutinė metinė susietosios paramos išmoka už hektarą – 272 Eur, kelia abejonių. Manome, kad ši išmoka per maža atsižvelgiant į patiriamus kaštus, todėl siūlome peržiūrėti šį išmokos dydį;
4.3) Ženklus susietosios paramos sumažinimas uždarame grunte daržoves auginantiems subjektams turės neigiamų padarinių šiam sektoriui. Pažymime, kad pastaruoju metu dėl geopolitinių priežasčių itin išaugus energijos išteklių (dujų, elektros ir pan.) kainoms, tai neišvengiamai turės poveikį ir galutinėms produkcijos kainoms. Siekiant išvengti kainų šoko bei užtikrinti sklandų tolimesnį šio sektoriaus vystymąsi, siūlytume apsvarstyti galimybę padidinti išmokų sumą;
4.4) Nors susietoji parama teikiama tik ekonomiškai jautriems sektoriams, siekiant jų veiklos tęstinumo, didesnio konkurencingumo, kokybės ir tvarumo, abejonių kelia tai, kad naujuoju programiniu laikotarpiu ir toliau numatoma remti cukrinių runkelių augintojus. Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikiamais žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo statistiniais duomenimis, nuo 2019 iki 2021 metų bendras deklaruojamų cukrinių runkelių plotas padidėjo beveik 1 000 ha, atitinkamai nuo 14 775,46 iki 15 760,18 ha.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuolaikinėmis žemdirbystės sąlygomis ypač svarbus maksimalus biologinio azoto panaudojimas, kuris sudarydamas sąlygas dirvožemio tvarumui, padeda išvengti sintetinės kilmės trąšų naudojimo, mechaninės ar cheminės erozijos, pagausina dirvoje organinės medžiagos atsargas. Siekiant išlaikyti bei didinti dirvožemio derlingumą tikslinga skatinti įvairių, azotą kaupiančių augalų, auginimą, todėl vietoje cukrinių runkelių siūlytume įtraukti naują susietosios paramos eilutę – azotą kaupiančius augalus.
5) Dėl strateginio plano priemonių, skirtų gamybinėms investicijoms:
5.1) Rūmai neturi esminių pastabų pastabų/pasiūlymų KP10mel priemonei – „Investicijos į reguliuojamą drenažą“, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad melioracijos sistema/įrenginiai priklauso valstybei ir yra jos turtas, manome, kad sprendimai susiję su šios sistemos rekonstrukcija turi būti vykdomi šalies mastu ir nuosekliai, baseinų principu, o ne fragmentiškai atliekant pavienius rekonstrukcijos/remonto darbus. Tam tikslingas būtų parlamentinių partijų bendras susitarimas.
5.2) Siekiant didesnės lėšų panaudojimo sklaidos ir smulkių bei vidutinių ūkių stiprinimo gamybos procesuose, siūlome išplėsti KP14prd priemonėje „Investicijos į bioekonomikos verslus“ nurodytų tinkamų pareiškėjų apibrėžimą ir numatyti, kad šioje priemonėje galėtų dalyvauti ne tik juridiniai asmenys, kurie užsiima ar ketina užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla, tačiau ir ūkininkai, ūkininkų grupės/ kooperuoti asmenys.
5.3) KP14prd priemonėje „Investicijos į bioekonomikos verslus“ nurodyta, kad priemonės tikslas „ <…> remti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus“. Siūlome į šią priemonę įtraukti komposto ir biologinių tręšimo produktų gamybą.
5.4) Atsižvelgiant į KP14gra priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ tikslus/siekiamus rezultatus ir siekį, kad trumpųjų grandinių procesuose dalyvautų ne tarpininkai, o žaliavos turėtojai (ūkininkai), kurių didesnės pridėtinės vertės kūrimas ir pajamų augimas sustiprintų trumpųjų grandinių tiekimo procesus ir tokiu būdu būtų duodama nauda galutiniams vartotojams, siūlome patikslinti paramos gavėjų sąvokas sekančiai: „ūkininkai (fiziniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio gamyba ir (ar) maisto produktų iš savo valdoje užaugintos žemės ūkio produkcijos gamyba gamybos ir (ar) perdirbimo veikla“ bei „juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio gamyba ir (ar) maisto produktų iš savo valdoje užaugintos žemės ūkio produkcijos gamyba gamybos ir (ar) perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekyba jais) veikla“
5.5) Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintos Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 182 punktą, kuriame numatyta sudaryti „<…> išskirtines sąlygas ir teikiant didesnę parama jauniesiems ūkininkams <…> paskatinti jaunimą ūkininkauti<…>“ ir atliepiant gyventojų senėjimo (tame tarpe ūkininkų) problemas, kurios sąlygoja perspektyvių ir išplėtotų ūkių pasitraukimą/veiklų nutraukimą, siūlome KP17jūs priemone „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ remti ne tik jaunų asmenų (ūkininkų) įsikūrimą kaime, tačiau ir jaunus asmenis (ūkininkus), kurie įsigyja jau veikiančius ūkius.
5.6) Atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinius įsipareigojimus, susijusius su gamtinių vertybių apsaugai palankia miškininkyste ir jos plėtra, siūlome KP17jūs priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, KP14prd priemonėje „Investicijos į bioekonomikos verslus“ ir KP19ssb priemonėje „Smulkių ūkių plėtra ir kooperacija“ numatyti, kad finansavimo priemonės gali būti skiriamos ne tik žemės ūkio veiklai, tačiau taip pat ir miškų ūkio veiklai.
5.7) Siekiant paskatinti smulkių ūkių plėtrą ir kooperaciją Lietuvoje ir įvertinus priemonės paramos dydį, siūlome supaprastinti KP19ssb priemonės „Smulkių ūkių plėtra ir kooperacija“ administravimą numatant, kad tokio pobūdžio projektų įgyvendinimui užtektų supaprastintos paraiškos ir nereikėtų verslo plano. Taip pat įvertinus planuojamą priemonės intensyvumo dydį (85 proc. intensyvumas) t. y. 15 proc. žemės ūkio subjektas turės prisidėti savo lėšomis ir aplinkybę, kad smulkūs ir vidutiniai žemės ūkio subjektai (ūkininkai) nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, siūlome PVM laikyti tinkama finansuoti išlaida.
5.8) Siekiant didinti žemės ūkio ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti žemės ūkio subjektus didinti pridėtinės vertės kūrimą ir plėtrą, atsižvelgiant į proporcingumo principus, siūlome papildyti KP30pfi priemonėje „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) nurodytą tinkamų pareiškėjų apibrėžimą numatant, kad į šią priemonę be juridinių asmenų gali pretenduoti ir fiziniai asmenys (ūkininkai), kurie savo valdoje užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ar planuoja užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu.
5.9) Įvertinus KP31tvi priemone „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ remiamas veiklas pvz. mėšlo ir srutų tvarkymo sistemos, biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose ir t.t. ir jų poreikį skirtingose gyvulininkystės sektoriuose (mėsinė gyvulininkystė, pieninė galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė ir t.t.), siekiant sudaryti galimybes modernizuoti smulkius ir vidutinius gyvulininkystės ūkius ir tokiu būdu prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo, siūlome sumažinti pareiškėjams taikomą žemės ūkio valdos ekonominį dydį nuo 30001 Eur iki 2000 Eur ir pareiškėjams, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra nuo 2000 Eur iki 30 000 Eur, siūlome netaikyti reikalavimo „pareiškėjo ir partnerio (-ių) pajamos iš žemės ūkio veiklos 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų“, bei atsižvelgiant, kad šia priemone remiamos veiklos yra aplinkosauginės, siūlome padidinti paramai skirtą intensyvumą nuo 65 proc. iki 70 proc.
2022 m. liepos 20 d. Žemės ūko ministerija pateikė paaiškinimus bei išvadas dėl gautų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiam planui:
- Dėl žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų (toliau – GAAB) reikalavimų.
- Lietuvoje pastaruosius kelerius metus dėl įvairių priežasčių pastebimas nemažas daugiamečių pievų plotų mažėjimas. Paskutiniųjų metų rezultatai rodo, kad jų galimai sumažėjo daugiau nei įsipareigota Europos Komisijai (toliau – EK), o tai gali nulemti sankcijų taikymą tiems ūkiams, kurie suarė ir neatkūrė tokių plotų. Matydama prastėjančią situaciją ir siekdama, kad būtų išvengta galimų sankcijų ūkiams, ministerija yra priversta imtis prevencinių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Lietuvoje būtų išlaikomas atitinkamas daugiamečių pievų plotas. Vienas iš tokių veiksmų yra numatyti, kad pareiškėjai, nuo 2023 m. įgyvendindami GAAB 1 standartą, turės palikti bent 3 metrų pločio palaukes prie visų pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių. Siekiant, kad pareiškėjui toks reikalavimas būtų kuo lengviau įgyvendinamas, numatoma, kad tokių palaukių plotai neturi būti apsėti, tai gali būti ir savaime apaugę plotai. Be to, tokiuose plotuose leidžiamas mulčiavimas bei žemės ūkio technikos judėjimas, kol žolinė danga išliks dominuojanti.
- Ministerija, įvertinusi EK pateiktas pastabas, patikslino GAAB 6 reikalavimą ir numatė, kad pareiškėjams, deklaruojantiems iki 50 ha, taikomas reikalavimas, kai ne mažesnis nei 50 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos nesuartos ražienos arba kitos augalų liekanos, o pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau nei 50 ha, analogiškas reikalavimas taikomas ne daugiau kaip 80 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės Taip pat numatyta ir toliau taikyti išimtį, kai pirmiau išdėstytas minimalus dirvos dangos reikalavimas neprivalomas po daržovių, bulvių, kukurūzų ir runkelių auginimo. Tikimasi, kad EK atsižvelgs į Lietuvos pateiktus patikslinimus.
- Siekiant rasti kompromisą tarp EK pozicijos ir Lietuvos žemdirbių interesų, į EK pastabą dėl per trumpo laikotarpio auginant tarpinius augalus, įgyvendinant GAAB 7, buvo atsižvelgta iš dalies. Atnaujintoje Strateginio plano projekto versijoje tarpinius pasėlius privaloma nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 5 savaites.
- Dėl naujai siūlomų priemonių.
Naujai siūloma priemone „Mėšlo tvarkymo tvarių technologijų naudojimas“ siekiama išsaugoti amoniakinį azotą skystajame ir (ar) tirštajame mėšle ir mažinti aplinkos taršą, mėšlo tvarkymui naudojant tvarias technologijas. Priemonė apima galvijų, kiaulių, paukščių skystojo ir (ar) tirštojo mėšlo apdorojimą probiotikais arba skystojo mėšlo rūgštinimą.
Pažymime, kad pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir kiti subjektai gali gauti paramą pagal Strateginio plano priemones, skirtas investicijoms į žemės ūkio valdas, labai smulkių ūkių plėtrai ir kooperacijai, smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai ir kooperacijai.
- Dėl išmokos už pirmuosius hektarus.
Pažymime, kad perskirstymo išmokos schema yra skirta visiems, deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas, kurie atitinka GAAB ir valdymo reikalavimus. Remiantis Reglamento (ES) 2021/2115 nuostatomis, siekiant gauti išmokas pagal šią priemonę, negali būti papildomų su žemės ūkio produkcija susijusių reikalavimų. Priemonės tikslas − padidinti sąlyginai smulkesnių žemės valdytojų pajamas iš žemės ūkio veiklos, perskirstant dalį tiesioginių išmokų tik už plotus, kurie yra iki 50 ha. Siekiant tikslingiau taikyti šios paramos schemos išmokas bei vadovaujantis EK rekomendacija Lietuvai, išmokos dydžiai yra diferencijuojami kas 10 ha, taip siekiant labiau paremti ne tik pačius smulkiausius, bet ir perspektyvius ūkius. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant ir į mokslininkų įžvalgas. Analizuojant statistinius Lietuvos duomenis, paaiškėjo, kad patys smulkiausi (iki 10 ha) ūkiai orientuojasi labiau į išskirtinių produktų, daržovių, uogų auginimą, todėl jų produktyvumas bei efektyvumas labai didelis. Kita vertus, didelė dalis pačių smulkiausių (iki 10 ha) ūkių yra natūriniai arba pusiau natūriniai, menkai prisidedantys prie žemės ūkio produktų pasiūlos kūrimo. Be to, didelę dalį šios grupės ūkių galima laikyti kaip negaminančių produkcijos – 2017−2019 m. vidutiniškai daugiau nei 42 proc. šių ūkių augino tik pievas (arba ne mažiau nei 90 proc. jų deklaruotų žemės ūkio naudmenų sudarė pievos) be gyvulių, tai leidžia daryti prielaidą, kad žemės ūkio veiklos pajamos sudaro tik santykinai nereikšmingą šių ūkių pajamų dalį, todėl ir parama tokiems ūkiams neturėtų būti laikoma prioritetu. Remiantis šiais argumentais, iki 10 ha ploto ūkiams paramą siekiama išlaikyti 2021 m. lygio, tačiau jos nedidinti. Siekiant labiau paremti smulkius, tačiau perspektyvius ūkius (komercinius ūkius, besispecializuojančius vykdant specifines pelningai veiklai mažai ploto reikalaujančias veiklas, tokias kaip daržininkystė, uogininkystė ir pan.), kurių dalis tarp visų šios grupės ūkių yra santykinai nedidelė ir kurie dėl mažo naudojamo ploto gauna itin mažas tiesioginės paramos sumas, atitinkamoms veikloms bus didinama susietoji pajamų parama.
- Dėl susietosios paramos 2023–2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP)
- Pabrėžiame, kad išmokos laiptuojamos siekiant tikslingesnio ir efektyvesnio paramos paskirstymo bei ilgalaikio jos poveikio. Laiptavimas padės sukoncentruoti paramą perspektyviems, tačiau sunkumų patiriantiems ūkiams, taip siekiant juos išlaikyti rinkoje. Tokia paramos schema mažiausius ir mažus ūkius taip pat skatina plėstis, o tai itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas kainas, o tai savo ruožtu turi įtakos ūkių nuostolingumui.
Išmokų laiptavimas pagrįstas mokslininkų vertinimais pagal įvairius kriterijus: ūkių patiriamais ekonominiais ir finansiniais sunkumais, ūkių komercializacijos laipsniu, ūkio užimtumo veikloje laipsniu, svarba generuojant pieno pasiūlą bei ūkių perspektyvumu, t. y. ūkių galimybėmis išlikti rinkoje.
Remiantis mokslininkų išvadomis, šiuo metu pateiktame Strateginio plano variante laiptavimas būtų tikslingiausias. Tokį pirmo laipto (iki 10 karvių) atskyrimą pagrindžia Ūkių apskaitos duomenų tinklo duomenų analizė, kurios duomenimis, šios grupės pienininkystės ūkiai pasižymi santykinai maža svarba generuojant pieno pasiūlą, taip pat labai mažu gyvybingumu ir perspektyvumu rinkoje. Remiantis 2014–2018 m. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) duomenimis, tokie ūkiai patiria daugiau išlaidų, nei sukuria produkcijos, todėl dirba nuostolingai (neskaitant subsidijų). Jų nuostolingumą didžiąja dalimi lemia mažos ir nestabilios pieno supirkimo kainos. ŽŪIKVC duomenimis, dėl supirkėjams pateikiamų mažų pieno kiekių ir atitinkamai didesnių pieno surinkimo kaštų, taip pat dėl tiekiamo pieno kokybės bei papildomai reikalingų atlikti tyrimų, ūkiai, kuriuose yra iki 10 karvių, gauna beveik trečdaliu mažesnę kainą nei stambūs pieno ūkiai. Veiklos nuostolingumas neleidžia šiems ūkiams nei gerinti karvių produktyvumo, nei modernizuotis ar plėstis, o tai savo ruožtu leidžia prognozuoti, kad didžioji dalis šių smulkiausių ūkių ir toliau veiks nuostolingai, o tai greičiausiai paskatins didelę šių ūkių dalį trauktis iš prekinės gamybos. Parama tokiems ūkiams labai reikalinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad jos poveikis ūkių ekonominiams rodikliams bei gyvybingumui būtų santykinai menkas bei trumpalaikis. Didelė parama galimai sulėtintų mažų ūkių traukimąsi, tačiau nesikooperuojant, nesiplečiant ar nesiimant kitų veiksmų, jų veiklos perspektyvos nėra palankios.
Vis dėlto numatoma, kad ūkių, kuriuose laikoma iki 10 karvių, gaunama parama bus didesnė nei teikta 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpiu, taip prisidedant prie galimybių išlikti rinkoje to siekiantiems labai smulkiems ūkiams arba pagerinant sąlygas jiems persikvalifikuoti ir pereiti į kitas veiklas kaimo teritorijose.
Pažymime, kad teikiant susietąją paramą numatoma atsižvelgti į siūlymą vietoj „produktyvumo kontrolė“ vartoti terminą „produktyvumo tyrimai“. Taip pat informuojame, kad Pagalbos veislininkystei taisyklėse, patvirtintose 2010 m. kovo 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-290 „Dėl Pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo“, nuo kitų metų parama produktyvumo tyrimams numatoma tik dalyvaujantiesiems vykdant selekcines programas.
- Susietoji parama vaisių ir uogų / riešutų sektoriams nuo 2023 m. bus atskirta socialinių partnerių siūlymu. Vidutinis metinis finansavimas vaisių ir uogų / riešutų sektoriams 2023–2027 m., palyginti su 2021 m., padidės 30 proc. Išmokos dydis nustatomas remiantis tuo, kad: 1) vaisių ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis (be susietosios paramos) 1 šeimos sutartiniam darbuotojui vidutiniškai 36 proc. mažesnis nei uogų ūkių; 2) vaisių ūkių pajamų svyravimai itin dideli ir kelis kartus viršija uogų ūkių pajamų svyravimus; 3) remiantis ŽŪIKVC plotų deklaracijomis, sodų plotai 2015–2020 m. sumažėjo dvigubai; uogynų plotai per tą patį laikotarpį išaugo 85 proc. Įvertinus šiuos rodiklius, buvo nustatomi išmokų dydžiai ir jų skirtumai tarp vaisių ir uogų / riešutų sektorių.
Atsižvelgiant į Jūsų pastebėjimą dėl per mažo išmokos dydžio, atsižvelgiant į patiriamus kaštus, ekspertai įvertins naujausius statistinius duomenis ir, atsiradus statistinei galimybei koreguoti išmokų dydžius, į jį bus atsižvelgta.
- Atsižvelgiant į siūlymą apsvarstyti susietosios išmokos dydį auginantiesiems daržoves šildomuose šiltnamiuose, paminėtina, kad išmokos šiltnamių ūkiams apskaičiavimo pagrindas – ūkių patiriamos išlaidos žiemos mėnesiais, kai derlius nėra nuimamas, tačiau patiriamos didelės išlaidos, susijusios su šiltnamių šildymu bei darbuotojų darbo užmokesčiu. Pažymėtina, kad siekiama iš dalies kompensuoti šias išlaidas, tokiu būdu šiltnamių ūkius skatinant likti veikloje bei didinant jų ekonominį tvarumą bei atsparumą. Ekspertų nuomone, kaštų ir naudos santykio atžvilgiu pakankamas paramos lygmuo – 10 proc. patiriamų išlaidų, atitinkamai uždaro grunto daržovių augintojams numatyta skirti 0,075 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Pagal minėtus skaičiavimus, išmokos dydis bus vienas didžiausių tarp kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių.
- Pažymime, kad parama cukriniams runkeliams bus teikiama remiantis tęstinumo principu, tęsiant iki 2023 m. teikiamą paramą. Susietoji parama cukriniams runkeliams buvo pradėta taikyti tik nuo 2017 m., kai cukraus sektorių itin smarkiai paveikė cukraus kvotų atsisakymas. Teikiama parama pakankamai efektyviai padėjo sustabdyti cukrinių runkelių auginimo veiklos atsisakymą, kuris nėra pageidautinas nei dėl ekonominių, nei dėl agroaplinkosauginių priežasčių. Cukrinių runkelių kainoms laikantis žemame lygyje bei išliekant stipraus varijavimo tendencijai, cukrinių runkelių auginimo perspektyvos miglotos, todėl, norint skatinti ūkius ne tik neatsisakyti veiklos, tačiau ir toliau investuoti į ūkių modernizavimą, naujas auginimo technologijas, kokybės gerinimą, svarbu užtikrinti tęstinį paramos stabilumą. Atsižvelgiant į paramos efektyvumą 2014–2020 m. BŽŪP laikotarpiu bei remiantis tęstinumo principu, cukrinių runkelių augintojams numatyta mokėti apie 100 Eur/ha išmokas už cukrinių runkelių pasėlius.
Svarbu pažymėti, kad azotą kaupiančių (baltyminių) augalų rėmimui 2023–2027 m. BŽŪP laikotarpiui yra numatyta net 68 mln. Eur susietosios paramos suma.
- Dėl Strateginio plano priemonių, skirtų gamybinėms investicijoms.
5.1. Neprieštaraujame, jog valstybei priklausančių melioracijos sistemų rekonstravimas turėtų būti vykdomas nuosekliai ir šalies mastu, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su Strateginio plano priemone KP10mel „Investicijos į reguliuojamą drenažą“.
5.2. Atsižvelgiant į siūlymą išplėsti pareiškėjų, paramos gavėjų ratą, įtraukiant ūkininkus, ūkininkų grupes / kooperuotus asmenis, užsiimančius žemės ūkio veikla ir planuojančius užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu pagal priemonę KP14prd „Investicijos į bioekonomikos verslus“, pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti takoskyrą tarp kaimo plėtros priemonių, fiziniai asmenys (ūkininkai) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys valdoje pagamintus žemės ūkio produktus, yra remiami pagal priemonę KP12vld „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Pagal priemonę KP14prd „Investicijos į bioekonomikus verslus“ remiami juridiniai asmenys, užsiimantys arba ketinantys užsiimti žemės ūko produktų perdirbimo veikla, investuojantys į inovatyvius bioekonomikos verslus, reikalaujančius didelių investicijų. Pagal šią priemonę fiziniai asmenys į paramą pretenduoti negali.
5.3. Įvertinus siūlymą pagal priemonę KP14prd „Investicijos į bioekonomikos verslus“ išplėsti remiamas veiklas, įtraukiant paramą komposto ir biologinio tręšimo produktų gamybai, pažymėtina, kad pagal šią priemonę yra remiamas žemės ūkio produktų perdirbimas į aukštos pridėtinės vertės produktus, t. y. produktus, gautus perdirbus žaliavinius žemės ūkio produktus, kurie panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose. Komposto ir biologinio tręšimo produktų panaudojimas susijęs su pirmine žemės ūkio produktų gamyba ir neatitinka šios priemonės tikslų.
5.4. Strateginio plano priemonėje KP14gra „Trumpos tiekimo grandinės“ galimais paramos gavėjais nurodyti ūkininkai (fiziniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo veikla, taip pat juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla. Pažymėtina, kad Strateginio plano priemonės formuluotė yra platesnė, nei Jūsų siūloma. Atsižvelgiant į priemonės sudėtingumą ir siekiant neužkirsti kelio įvairioms bendradarbiavimo, partnerystės formoms, taip pat į tai, kad ne visi ūkininkai turi pakankamai gamybinių ir vadybinių pajėgumų vystyti trumpas tiekimo grandines savarankiškai, Strateginiame plane numatyta formuluotė sudaro galimybes kooperuotis skirtingiems partneriams pagal konkretaus projekto poreikį.
Trumpoje tiekimo grandinėje dalyvaujantis ūkininkas gali gaminti ir (ar) realizuoti tokį produktą, kuriam technologiškai gali reikėti ir daugiau produktų, kurie bus pagaminti nebūtinai jo paties valdoje (pvz., gamins ir realizuos savo užaugintų obuolių sultis, į kurias kaip priedą įdės aviečių, aronijų ir kitų uogų sulčių), arba susidaryti tokia situacija, kai dėl ligų, meteorologinių reiškinių, kitų nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių gali neužtikrinti reikiamo savo valdoje užaugintų produktų kiekio, kad galėtų vykdyti projekte numatytus įsipareigojimus, todėl vėliau projekto vykdytojui gali būti pritaikytos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, platesnis galimų partnerių pasirinkimas projekte užtikrintų geresnį projektų valdymą ir veiklų vykdymą pagal situacijas ir pokyčius.
Atkreipiame dėmesį, kad tarpininko dalyvavimas projekte nėra būtinas, be to, nėra ir skatinamas, nustatant apribojimą, kad projekte gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas.
Pažymime, kad siūloma formuluotė susiaurintų galimybes įtraukti daugiau skirtinų partnerių, veikiančių skirtingomis formomis ir vykdančių skirtingas žemės ūkio veiklas.
5.5. Pažymėtina, kad Strateginio plano priemonės KP17jūs ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslas – skatinti jaunųjų ūkininkų, siekiančių užsiimti žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ypač kuriančių didesnę pridėtinę vertę generuojančius ūkius, įsikūrimą ir taip paspartinti sklandžią kartų kaitą Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Pagal šią priemonę parama teikiama jaunajam ūkininkui, kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas (juridinio asmens atveju – kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje). Jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju – valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena), ir nuo tos dienos iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn.
Atkreiptinas dėmesys, kad Strateginiame plane numatytos priemonės, kurių teikiama investicine parama turės galimybę pasinaudoti ir kiti subjektai, įskaitant jaunuosius asmenis (ūkininkus), neturinčius jaunojo ūkininko statuso. Pagal Strateginio plano priemones KP12vld ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, KP19sūp ,,Smulkių ūkių plėtra ir kooperacija“, KP32svp ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra ir kooperacija“ įvairaus ekonominio dydžio, išreikšto standartinės produkcijos verte (SP), ūkiai galės gauti investicinę paramą (subsidijas), o priemonės KP12vld atveju ir lengvatines paskolas modernizuoti savo žemės ūkio valdas ir tokiu būdu didinti ūkio konkurencingumą: kurti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktus, diegti inovacijas, naujas technologijas, skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuoti.
5.6. Atsižvelgiant į tai, kad 2023–2027 m. laikotarpiu mažėja finansavimas kaimo plėtros programai, finansuojamai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (BŽŪP II ramstis) lėšų (2023–2027 m. skirta 1,3 mlrd. Eur; tuo tarpu 2014–2022 m. (įskaitant pereinamojo laikotarpio lėšas) buvo skirta beveik 2,85 mlrd. Eur), ir į tai, kad apsirūpinimas maistu yra vienas iš pagrindinių ES ir Lietuvos prioritetų, nuspręsta paramos lėšas nukreipti žemės ir maisto ūkio produktų gamybai. Pažymėtina, kad pateiktame pasiūlyme nurodytomis priemonėmis ,,Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ,,Investicijos į bioekonomikos verslus“, ,,Smulkių ūkių plėtra ir kooperacija“ siekiama užtikrinti žemės ūkio produktų gamybą ir (arba) perdirbimą bei apsirūpinimą maistu. Miškų ūkio veikla negali būti finansuojama šių priemonių lėšomis, nes neprisideda prie nurodytų tikslų įgyvendinimo.
5.7. Atsižvelgdami į siūlymą dėl tinkamų pareiškėjų, paramos gavėjų išplėtimo pagal priemonę Kp30phi „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės)“, įtraukiant ūkininkus, pažymime, kad ūkininkai ir kiti ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio veikla ir savo valdoje užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, paskolą gali gauti pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Atkreiptinas dėmesys, kad Strateginio plano priemonės modeliuojamos užtikrinant takoskyras tarp priemonių bei paramos papildomumą.
5.8. Priemonė KP31tvi „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ yra nauja Strateginio plano priemonė, sukurta siekiant patenkinti gyvulininkystės ūkių, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur, tvaraus ūkininkavimo, t. y. prisidedančio prie oro kokybės gerinimo, ŠESD išmetimų į aplinką mažinimo ir kitų klimato kaitos švelninimo veiksnių, investicinius poreikius, skiriant jiems didesnį intensyvumą nei kitoje šio dydžio ūkiams skirtoje priemonėje KP12vld „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tuo tarpu smulkesnių ūkių, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra mažesnis nei 30 000 Eur, modernizavimui Strateginiame plane yra numatytos priemonės KP19sūp „Labai smulkių ūkių plėtra ir kooperacija“ bei KP32svp „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra ir kooperacija“, kurių paramos intensyvumas ne žemesnis nei priemonės KP31tvi „Tvarios investicijos“, o pareiškėjų investicijos gali apimti ir tvarius sprendimus. Be to, priemonėje KP32svp „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra ir kooperacija“ numatoma teikti prioritetą projektams, prisidedantiems prie aplinkos ir klimato tikslų bei apsirūpinimo trūkstamais maisto produktais. Naujai besikuriantys jaunųjų ūkininkų ūkiai tvarių investicijų diegimui taip pat gali kreiptis paramos pagal priemonę KP17jūs „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Remiantis Reglamento (ES) 2021/2115 73 straipsnio 4 (a) dalimi, priemonėje KP31tvi „Tvarios investicijos“ didesnis paramos intensyvumas (didžiausias galimas paramos intensyvumas iki 80 proc.) numatytas jauniesiems ūkininkams, taip pat pareiškėjams, įgyvendinantiems investicijas į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje.